Gyvybė Marse gali slypėti ilgose griovose, kurias po purvino sniego danga išgraužė vandens srautai, trečiadienį (02.19) paskelbė astronomai.
Mokslininkai šias išgraužas Marse pamatė prieš trejus metus, tačiau tada nebuvo žinoma, kas jas suformavo. Dabar Arizonos universiteto profesorius Philipas Christensenas, išanalizavęs NASA kosminio aparato "Mars Odyssey" perduotus atvaizdus, paskelbė, kad šias griovas galėjo išgraužti tirpstantis sniegas.
"Manau, aptikome netolimoje praeityje ištirpusio sniego liekanų", - per trumpą spaudos konferenciją NASA būstinėje sakė Ph. Christensenas.
"Manau, kad nutūpus tokiose vietose ir įbedus kastuvą būtų galima kasti sniegą, - sakė jis. - Jei Marse kada nors egzistavo gyvybė, geresnės vietos, kur jos reikėtų ieškoti, nėra".
Ph.Christenseno nuomone, viršutinis sniego sluoksnis yra sumišęs su dulkėmis, todėl tirpsta sunkiau nei švarus sniegas. Tik kelių centimetrų gylyje sniegas gali tirpti negaruodamas.
Susidarę vandens srautai Marso kraterių pakraščiuose suformavo išgraužas, panašias į tas, kurios tirpstant sniegui susidaro Žemės kalnų šlaituose.
Ph. Christenseno komanda stebėjo kraterius vidutinėse Marso platumose, o ne ašigaliuose, kur vandens ieškojo kiti astronomai.
Skysto vandens Marse mokslininkai ieško labai seniai, nes vanduo laikomas būtina sąlyga gyvybei, bent jau tokiai, kuri žinoma Žemėje, atsirasti.
"Reuters"-BNS
