BNS ir "Akistata"
Nors nusikaltimų Lietuvoje nedaugėja, nesaugumo jausmas apima vis daugiau žmonių. Tai teigia Teisės instituto ekspertai, Teisingumo ministerijoje pristatę 2005-2006 metais Lietuvoje atlikto tarptautinio nusikaltimų aukų tyrimo rezultatus.
Kenčia nuo vagių
Daugiau nei pusė - 62,9 proc. - gyventojų jaučiasi nesaugūs savo gyvenamojoje vietoje tamsiu paros metu. Taip pat nemaža dalis žmonių jaučia baimę tapti nusikaltimo auka. Apie 40 proc. lietuvių nuolat baiminasi, kad kažkas artimiausiu metu įsilauš į jų namus.
Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai labiausiai kenčia nuo vagių, vagiančių jų daiktus iš automobilių. Šiuo nusikaltimu Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Tačiau lietuviai nelinkę pranešti pareigūnams apie iš mašinos pavogtus daiktus, nes tokias vagystes laiko menkavertėmis, o tiriančios tokį nusikaltimą policijos darbu būna patenkinti tik 26 proc. nukentėjusiųjų. Tuo tarpu kitų ES šalių gyventojai aktyviau kreipiasi į pareigūnus dėl apvogtos mašinos.
Pačių automobilių vagystės lietuvius labiau skaudina ir jie dažnai kreipiasi į pareigūnus, kad kieme neberado savo automobilio. Apie tai policijai praneša net 85 proc. gyventojų. Pernai šalyje buvo pavogti 3176 automobiliai. Tai 962 automobiliais mažiau nei 2005 metais. Pusė vogtų automobilių buvo surasta. Dažniausiai grobiamos 12 - 16 metų senumo transporto priemonės. Populiariausi tarp ilgapirščių VW markės automobiliai (pagrobti 1198), "Audi" (670) ir BMW (280). 92 proc. automobilių pavogti iš nesaugomų aikštelių, kiemų.
Tai pat nemažai Lietuvos žmonių nukenčia nuo kišenvagių ir būna apvogti gyvenamojoje vietoje. Potencialios vagių aukos - studijuojantis jaunimas, bedarbiai ir daugiabučių gyventojai. Tai pažeidžiamiausias sluoksnis, nors šios grupės žmonės deklaruoja esą saugūs ir galbūt todėl mažiausiai rūpinasi savo apsauga.
Nesaugiausia sostinėje
Tapti nusikaltėlių auka didžiausia tikimybė yra Vilniuje. Čia registruojama daugiausiai nusikaltimų. Pasak Teisės instituto atstovų, tai yra normalu, kadangi tai yra sostinė, joje gyvena daugiausia žmonių. Policijos duomenimis, pernai Vilniuje pati nesaugiausia buvo Kalvarijų gatvė ir Savanorių prospektas. Tačiau kaip teigia patys pareigūnai, užpulti gali bet kur: gatvėje, laiptinėje, kieme, net ir pačiame bute. Iš viso pernai Vilniuje užregistruoti 22 662 nusikaltimai. Tarp jų 906 sunkūs ir labai sunkūs (46 nužudymai).
Kaune, ypač tamsiu paros metu, pavojingiausia vaikščioti Savanorių, Šiaurės, Sukilėlių prospektais. Klaipėdoje karščiausi taškai yra H.Manto gatvė, Taikos ir Baltijos prospektai. Šiauliuose - Tilžės bei Vilniaus gatvės, Panevėžyje - Klaipėdos, Kniaudiškių ir Ramygalos gatvės.
Policija paprastai pateikia užregistruotų nusikaltimų statistiką, tuo tarpu Teisės instituto atstovai analizavo, kiek iš tikro žmonių nukenčia nuo nusikaltėlių, nes į pareigūnus kreipiasi ne visi nukentėjusieji.
46,4 proc. gyventojų, t.y. beveik pusė arba apie 1,5 mln., per apklausą pripažino, kad per pastaruosius 5 metus buvo nukentėję nuo nusikaltėlių. Tuo tarpu policijos pareigūnai per metus yra užregistravę apie 100 tūkstančių nusikaltimų. Pagal apklausą, nusikaltimų per metus turėtų būti užregistruota apie 300 tūkstančių.
Smurtinių nusikaltimų aukomis dažniausiai tampa vyrai, o seksualiniai nusikaltimai dažniausiai paliečia moteris.
Aukos pasyvios
Teisės instituto atstovai konstatuoja: smurtinių nusikaltimų aukos daug geriau vertina policijos darbą nei kitų nusikaltimų aukos.
Nusikaltimo aukų tyrimai yra labai svarbūs tiriant ir įvertinant kriminogeninę situaciją šalyje, nes oficialioji nusikalstamumo statistika esanti tik "ledkalnio viršūnė".
Įdomu dar ir tai, kad smurto aukos nepasinaudoja joms įstatymu suteiktomis lengvatomis. Štai jau daugiau kaip pusantrų metų galioja įstatymas, smurtinių nusikaltimų aukoms suteikiantis teisę kreiptis kompensacijų iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, tačiau per tą laiką iš fondo išmokėta tik 56 tūkst. litų. Teisingumo ministerija iki Naujųjų metų buvo gavusi tik 81 prašymą dėl kompensacijų išmokėjimų. Arba žmonės nežino, kad gali kreiptis dėl žalos atlyginimo, arba biurokratinis aparatas ilgai nagrinėja pareiškimus ir neskuba dalinti pinigų.
Priminsime, kad apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo požymių turinčių veikų aukos gali kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad valstybė kompensuotų nusikaltimais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Į kompensaciją gali pretenduoti ir nužudytų aukų sutuoktiniai ir išlaikytiniai. Didžiausia kompensuojamos turtinės žalos suma - 75 minimalaus gyvenimo lygiai (MGL) - 9375 litai - išmokama, kai žmogus nužudomas. Tokiu atveju dar galima išsireikalauti ir neturtinę žalą - 30 MGL (3750 litų). Už sunkų sveikatos sutrikdymą išmokos mažesnės. Turtinės žalos kompensacija gali būti išmokėta avansu, kol vyksta baudžiamasis procesas. Tačiau jei vėliau paaiškės, kad nebuvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tuos pinigus teks grąžinti. Žala taip pat nekompensuojama, jei nukentėjusysis pats išprovokavo nusikaltimą arba nukentėjęs turėjo neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
