Irena ZUBRICKIENĖ
- Jaučiuosi labai puikiai! - švytėte švytėjo iš Vilniuje esančių Santariškių klinikų sugrįžęs marijampolietis Kostas, tapęs negiminingu kaulų čiulpų donoru. - Ar gali būti kas geriau, kai žinai, kad tavo dėka suteikta galimybė pratęsti kito žmogaus gyvenimą?! Ar gali būti geriau, kai atšventęs 50-metį sužinai, jog tavo organizmas "veikia" kaip jauno kariūno?! Ir kaip gauti kitą tokią galimybę nemokamai, bet labai detaliai išsitirti savo sveikatą?!
Kvietimas - po ketverių metų
Apie galimybę tapti kaulų čiulpų donoru Kostas sužinojo šių metų spalį. Žinia, kurią telefonu pranešė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Kraujo čiulpų transplantacijos skyriaus specialistas, Kostą nustebino - vyras jau buvo primiršęs prieš ketverius metus išgyventą skaudų faktą. Tąkart medikai bandė išgelbėti kraujo vėžiu sirgusią abiturientę - Kosto giminaitę. Galimo donoro jie ieškojo ne tik ligonės šeimoje, bet ir giminėje. Deja, nė vieno donoro kraujas abiturientei netiko - merginos gyvybė nutrūko.
Tuokart darytas Kosto kraujo tyrimas liko užfiksuotas - liko žinomi imunologiniai kraujo žymenys. Pagal juos tikrinamas donoro ir recipiento (transplantacijos reikalingo ligonio) imunologinis suderinamumas. Duomenys pateko į negiminingų donorų registrą.
Šiemet, kai į minėto Santariškių klinikos skyriaus medikų rankas pateko sunkia kraujo liga serganti jauna mergina (19 m.), kurios gyvybę tebuvo galima bandyti išgelbėti kaulų čiulpų transplantacija, po atitinkamų tyrimų ir negiminingų donorų registro studijų paaiškėjo, kad šiai ligonei turėtų tikti tik Kosto kaulų čiulpai.
- Tokią galimybę, kai lietuvis gali tapti donoru ligonei, su kuria nesieja jokie giminystės ryšiai, reikia prilyginti stebuklui, - sakė Santariškėse esančio Kraujo čiulpų transplantacijos skyriaus vedėjas Igoris Trociukas. - Toks sutapimas pasitaiko vienu atveju iš maždaug dviejų milijonų!
Kostas neliko abejingas medikų kvietimui ir tuoj pat išsiruošė į Santariškes. Vyras dar paskaitinėjo specialios literatūros ir sužinojo, kad Lietuvoje atlikta apie 200 kamieninių kraujodaros ląstelių persodinimo operacijų (panaudojus negiminingų donorų kaulų čiulpus - tik 12). Kostui imponavo papildoma informacija, kad iki šiol 12 negiminingų donorų lietuviams ligoniams buvo tik užsienio šalių (Lenkijos, Vokietijos) piliečiai, kurių duomenys pateko į donorų duomenų registrą. Lemtis lėmė marijampoliečiui, kuris skaičių "13" nuo seno laiko savo talismanu, tapti 13-uoju...
Atlygis - nemokamas sveikatos ištyrimas
Pasiryžęs tapti negiminingu donoru ir nuvykęs į Santariškes Kostas buvo sutiktas džiugiai. (Giminingi donorai - ligonio seserys, broliai - jau įprastas reiškinys, svarbu, kad donoras ir recipientas būtų imunologiškai tapatūs. Beje, tėvai retai gali būti donorais savo vaikams.) Gydytojas hematologas Artūras Slobinas akcentavo, kaip svarbu skatinti savanorišką donorystę, kad yra garbės reikalas padėti ant mirties slenksčio atsidūrusiam ligoniui. Medikas priminė, kad donorui už šį kilnų jo poelgį nesumokama - apmaudu, kad vis dar yra manančiųjų kitaip. Anot A. Slobino, tokia praktika (sumokėti donorui) netaikoma nė vienoje pasaulio valstybėje; būti savanoriu donoru - pinigais neįvertinama šventa pareiga, garbinga misija.
- Apie kokį atlygį dar reikia kalbėti, kai donorui nemokamai atliekami itin išsamūs sveikatos tyrimai, kurie šiaip panorusiam pasitikrinti profilaktiškai kainuotų keletą tūkstančių litų? - savąją, suvalkietiškąją, "aritmetiką" pateikė Kostas, savo organizmą patikėjęs medicinos profesionalams. - Aš galiu tik padėkoti likimui, kad tapau tuo vieninteliu iš gausybės tūkstančių.
Saugoma donorystės paslaptis
Taip pat likimui Kostas dėkingas ir už galimybę džiaugtis puikia sveikata - mat po įvairiausių tyrimų jis tegirdėjo medikų atsakymus, kad jis, solidaus amžiaus vyras, pagal sveikatos duomenis laisvai galėtų varžytis net su vaikinais, tinkančiais studijuoti, tarkime, Karo akademijoje.
- Bet labiausiai mane žavi suteikta galimybė padėti sergančiam jaunam žmogui, - surimtėjo džiaugsmu dalijęsis Kostas. - Tikiuosi, kad mūsų netiesioginė pažintis (tik per kraują) recipientei bus sėkminga.
Beje, su mergina, kuriai persodinti jo, donoro, kaulų čiulpai, Kostas nebuvo supažindintas, apie ją beveik nieko nepasakota. Ši informacija yra konfidenciali, kruopščiai saugoma. Lygiai taip pat neviešinami ir duomenys apie donorą, padovanojusį ligoniui galimybę gyventi. Dokumentais reglamentuota, kad tik vėliau donoras ir recipientas, jeigu abu pageidauja, gali pasikeisti laiškais, tarpininkaujant gydytojui. Dar po kelerių metų gali būti supažindinami.
Procedūra - vienas įdomiausių prisiminimų
Kaulų čiulpų paėmimo procedūra (ne operacija, kaip sklando gandai) donorui yra visiškai neskausminga ir nepavojinga. Iš esmės kaulų čiulpų donorystė mažai kuo skiriasi nuo kraujo donorystės. Kaip sakė donoro dalią jau patyręs Kostas, trumputė viešnagė Santariškių klinikose, kad būtų atlikta minėta procedūra, jam išliks kaip vienas įdomiausių gyvenimo atvejų.
Anot medikų, kaulų čiulpais vadinamos kamieninės kraujodaros ląstelės, esančios kauluose. Kaulų čiulpus iš donoro galima surinkti dviem būdais: iš dubens kaulų, taikant bendrą nejautrą, arba imant kraują iš venos, prieš tai kelias dienas pavartojus (galima ir namų sąlygomis) specialių biologinių preparatų, kad kamieninės ląstelės patektų į kraujotaką.
Procedūra, kurią patyrė Kostas, truko apie penkias valandas. Ji buvo atliekama naudojantis vienkartiniais instrumentais. Donoras ramiai gulėjo, nejausdamas jokio silpnumo, o prie jo kraujotakos sistemos per rankų venas buvo prijungtas specialus aparatas. Kaip paaiškino medikai, aparatas, gavęs kraujo, atskyrė kraujo leukocitus, o raudonieji kraujo kūneliai ir hemoglobinas grįžo į organizmą. Paties Kosto teigimu, per tas penkias valandas jį kiek vargino ramybės būsena ir nuobodulys. Esą buvo akimirkų, kai labai labai norėjosi, pavyzdžiui, pasikasyti nosį ir vien tik ta mintis graužė smegenis, tačiau "pririštos" rankos neleido to daryti. Laimei, netoliese vis sukiojosi Kosto artimas žmogus, ateidavo procedūrai vadovaujantis gydytojas, buvo galima pasikalbėti su greta gulėjusiu pacientu. Visa tai sklaidė nuobodulį.
- Pats pirmą kartą gyvenime iš šalies stebėjau aktyviai dirbančius medikus ir labai jais žavėjausi, nes mačiau, koks svarbus jiems pacientas (turiu mintyje merginą, kuri buvo ruošiama transplantacijos operacijai), kaip profesionaliai išnaudojama kiekviena minutė, koks rūpestis medikų akyse ir kaip tik vienintele mintimi apie sunkų ligonį užimtos jų mintys, - pasakojo Kostas. - Aš vis dar bandžiau ką nors pajuokauti, pareplikuoti, kai gydytojas būdavo šalia, bet jis, nuolat kažką greitai darydamas, sureaguodavo tik po minutės - mandagiai nusišypsodavo. Užtikrinu, kad ten dirba specialistai, asai, gebantys daryti stebuklus.
Po procedūros - žvalus
Po procedūros puikiai besijautęs Kostas iškart buvo išleistas į namus. Jam, dar nepasiekusiam Marijampolės, gydytojas hematologas telefonu pranešė, kad pasiruošimas kaulų čiulpų transplantacijos operacijai - be jokių trukdžių. Kostui tai labai svarbu - jam labai norisi, kad jaunutė nepažįstamoji sugrįžtų į pilnavertį gyvenimą. Tai paaiškės tik po kokio mėnesio, atlikus transplantaciją.
Kitą dieną po procedūros Kostas irgi jautėsi žvalus kaip visada. Tiesa, jo organizme dar veikė išvakarėse suleisti medikamentai, tačiau medikai tikino, kad greitai viskas pasimirš, o paimtų kraujo ląstelių kiekis visiškai atsigamins per kelias savaites. (Iš kaulų čiulpų donoro paprastai paimama tik apie 100 - 200 mililitrų kraujo - mažiau nei per įprastą kraujo ėmimo procedūrą.) Kostas juokavo, kad jaučiasi kaip geros dzūkiškos samanės aparatas - jo kraujas buvo "pervarytas" kelis kartus!
Tapti donoru - garbės reikalas
Kaulų čiulpų donoru gali tapti sveiki 18 - 55 metų asmenys. Šiuo metu Pasaulio kaulų čiulpų donorų registre, kuriuo nuo 2004-ųjų rudens naudojasi ir Lietuvos medicina, ieškodama negiminingų donorų, yra daugiau kaip 10 milijonų donorų. (Pastarieji aptinkami užsienyje, o transplantacijos operacijos lietuviams atliekamos Lietuvoje.) Lietuvos piliečių šiame registre yra vos apie tris šimtus.
Kiekvienas, panoręs tapti kaulų čiulpų donoru, kad išgelbėtų sunkiomis kraujo vėžio formomis sergančių ligonių gyvybę, gali kreiptis į savo miesto (rajono centro) kraujo donorystės įstaigą arba į Santariškių klinikų Kraujo skyrių. Donorai priimami be išankstinės registracijos. Su savimi reikia turėti asmens dokumentą su nuotrauka ir asmens kodu.
Kaulų čiulpų transplantacija leukemija sergantiems ligoniams, medikų teigimu, yra būtinybė, kraštutinė priemonė. Mat šių ligonių kaulų čiulpai gamina vėžines kraujo ląsteles. Norint išgydyti ligonį, reikia specialių vaistų, kurie žudo blogąsias ląsteles, bet kartu visiškai sunaikina kaulų čiulpus. Kad ligonio organizme vėl prasidėtų kraujodaros procesas, jam reikia persodinti labai nedidelę dalį sveiko žmogaus kaulų čiulpų. Po transplantacijų pasveiksta du trečdaliai pacientų.
Projektas "Be good"
Kad Lietuvoje būtų daugiau kaulų čiulpų donorų, suinteresuoti ir sunkūs ligoniai, ir medikai. Skatinant šią veiklą, specialistai inicijavo tokią donorystę propaguojantį projektą "Be good" ("Būk geras"). Pagal šį projektą (iki kitų metų kovo vidurio) galima donoru tapti net neišvykus iš savo darbovietės. Medikų komanda apsilankys visose įstaigose, kuriose atsiras bent po 5 asmenis, pasiryžusius nesavanaudiškai padėti sunkiems ligoniams. (Plačiau apie tai informuojama interneto svetainėje www.begood.lt.)
