Albertas ONIŪNAS
Šilalės rajone, sodyboje prie Vytogalos kaimo, rastas pasikorusios 24 metų Sandros Gečaitės kūnas. Jauna moteris gyvenime patyrė daug košmarų - tėvas nužudė motiną, mylimą vyrą nužudė kaimynas, brolis pasikorė, galop iš kalėjimo sugrįžęs tėvas bandė Sandrą išžaginti, o vėliau tvirkino jos dukras. Nors pastaruoju metu Sandros gyvenimas ėmė klostytis normaliai, nelaimių našta vis dėlto buvo per didelė ir moteris pasitraukė iš gyvenimo dėl menko nemalonumo, tapusio paskutiniuoju lašu kantrybės taurėje. Našlaičiais liko septynmetė Vilma, šešiametė Rasa, penkiametis Rimvydas ir pustrečių metų dvynukai Edvardas bei Erikas.
Sunki vaikystė, mediniai žaislai...
Teresės ir Albino šeima mažai kuo skyrėsi nuo daugelio kitų kaimiečių šeimų. Augo keturi vaikai: Rolandas, Sandra, Saulius ir Silva. Albinas Gečas buvo itin griežtas žmonai ir vaikams, o labiausiai nekentė Rolando, mat jis buvo žmonos mergautinis vaikas. Albinas dirbo traktorininku fermoje, Teresė - siuvėja (vėliau ji tapo namų šeimininke). Albinas gėrė kaip ir kiekvienas tikras traktorininkas vertė gerti ir žmoną. Kartkartėmis juodu susimušdavo. Ilgainiui prasigėrė ir Teresė, tačiau vaikais rūpinosi. Sandra, kaip ir jos broliai bei sesuo, mylėjo motiną, o tėvo bijojo ir nekentė. Ne kartą jiems teko likti alkaniems, nes tėvas surydavo viską, ką motina pagamindavo valgyti. Alkani vaikai žiūrėdavo tėvui į burną, tačiau kąsnio nesulaukdavo. Kai mažieji paaugo, jau nebesileisdavo tėvo skriaudžiami, o vyresnysis, Rolandas, užstodavo ir motiną, mat šios sveikata jau nebeleido su vyru kariauti.
Nužudė dėl butelio
Vėliau Rolandas išvažiavo į Kauną, mokėsi, ketino tapti girininku. Tačiau vaikinui buvo pakrikę nervai - 1993 metais jis pasikorė mokyklos bendrabutyje. Niekas taip ir nesužinojo, dėl ko taip atsitiko. Po Rolando mirties praėjo metai. 1994 metais Albinas Gečas užmušė žmoną Teresę. Įvykis buvo pakankamai mįslingas. Kaimynams Albinas pasakojo, kad žmona surado ir išgėrė jo paslėptą butelį. Tada jis įpyko ir gerokai pačią papurtė - taip, kad moters galva trenkėsi į lovos kraštą ir mirė. Buvo kalbų, kad viskas vyko kiek kitaip - Albinas norėjo įsitempti žmoną į lovą, toji priešinosi, tada jis ją nužudė, o po to dar ir pamylėjo. Šiaip ar taip, teismas pripažino Albiną esantį kaltą dėl neatsargaus nužudymo ir skyrė 6 metus laisvės atėmimo. Tačiau amnestija bausmės laiką sutrumpino, o už gerą elgesį Albinas buvo paleistas dar anksčiau.
Trumpa šeimyninė laimė
Grįžęs iš kalėjimo Albinas neturėjo kuo kūrenti trobos, tad pavogė medienos iš valstybinio miško. Manė, kad vagia privatų mišką, tačiau apsigavo ir vėl kuriam laikui pakliuvo į koloniją. Tuo tarpu Sandra iškart po motinos mirties ištekėjo už Algimanto Liorančo. Tuokėsi evangelikų liuteronų bažnyčioje, civilinė santuoka įregistruota nebuvo. Pirmą dukrą Sandra pagimdė vos sulaukusi 16 metų. Po to pabiro ir visi kiti vaikai. Tačiau dvynukų tėvas jau nebeišvydo. Algimantas Liorančas, sulaukęs 28 metų, 2000-ųjų liepą buvo nužudytas. Tą dieną Algimantas bendravo su kaimynu Juozu Lapinsku. Kažko susipyko, J. Lapinskas sumušė A. Liorančą, o po poros dienų vyrukas mirė. Taip ir sudužo Sandros geresnio gyvenimo viltys. Liko su 5 vaikais, be vyro, be pragyvenimo šaltinio, nuomojamame bute Vytogaloje.
Anūkių tvirkintojas
Tuo laiku Albinas Gečas buvo jau antrą kartą grįžęs iš kalėjimo. Pinigų nebuvo, tvarte - tuščia. Ėmė kviesti dukrą, kad sugrįžtų gyventi kartu. Toji ilgai abejojo, bet sugrįžo. Albinui Gečui tapo lengviau gyventi - Sandra gaudavo pašalpas už vaikus, parsivedė karvę, arklį. Tačiau Albinas Gečas nepasikeitė - ką Sandra išvirdavo valgyti, tą jis vienas ir surydavo. Tekdavo gaminti vėl, kad vaikai būtų sotūs. Grįžęs iš kalėjimo Antanas moters taip ir nesusirado. Gal todėl dukrą bučiuodavo godžiai įsisiurbdamas į lūpas. Sandra kaskart priešindavosi, aiškino, kad ne merga ji jam, o dukra. Praėjusių metų kovą, per Sandros gimtadienį, tėvui sukilo aistros ir jis bandė išžaginti dukrą, tačiau buvo pernelyg girtas - nepavyko. Objektyvumo vardan būtina paminėti, kad Sandra toli gražu nebuvo pavyzdinga savo vaikų motina. Neretai išgerdavo, netrūko jai ir meilužių, su kuriais dažnai užsimiršdavo, palikusi namuose vaikus su tėvu. Galbūt tai ir lėmė dar vieną bėdą. Praėjusių metų birželį vyresnioji Sandros duktė papasakojo motinai, kad senelis jai kažkokiu pagaliu duria į lytinius organus. Sandra nepatikėjo, tačiau po kurio laiko kita dukra papasakojo tą patį. Tada beliko kreiptis į policiją. Pareigūnai atvyko ir išsivežė Albiną. Jis iškart ir išsidavė - sodinamas į automobilį ėmė teisintis nieko bloga tiems vaikams nedaręs, nors jam niekas dar nebuvo pasakęs, dėl kokios priežasties sulaiko. Vėliau ekspertizė patvirtino, kad A. Gečas tvirkino anūkes.
Alkoholis ir meilužiai
Vytogalos žmonės tada šnekėjo, kad greičiausiai nieko nebuvo, tik Sandra nusprendė atsikratyti tėvu ir jį "pasodino". Tokioms kalboms pagrindas buvo Sandros gyvenimo būdas. Tačiau teisme A. Gečo kaltė buvo įrodyta ir jis trečią kartą pakliuvo už grotų 1 metams ir 3 mėnesiams. Sandra manė, kad už pasityčiojimą iš vaikų tėvas turėtų gauti daug griežtesnę bausmę, todėl nuosprendį apskundė. Apygardos teismas bausmę A. Gečui padvigubino - skyrė kalėti pustrečių metų. Moteris kiek atsikvėpė, tačiau tėvo grįžimas kabojo virš galvos lyg Damoklo kardas, mat sodyba tebėra registruota A. Gečo vardu, o iš už grotų vis pasigirsdavo grasinimai sugrįžus dukrą pribaigti.
Na, o Sandros gyvenimo būdas liko toks pat - išgerdavo, keitėsi meilužiai. Seniūnijoje net buvo svarstoma, ar nevertėtų pašalpas už vaikus Sandrai išmokėti ne pinigais, o maisto produktais. Tačiau būdavo ir šviesių dienų - atvykę Vytogalon seniūnijos darbuotojai rasdavo pamaitintus vaikus, sutvarkytą trobą ir blaivią Sandrą. Vaikai glausdavosi prie mamos ir atrodė beveik laimingi. Todėl dėl pašalpų ir nebuvo priimtas joks sprendimas.
Naujas draugas, naujas gyvenimas
Kai buvo nužudyta Sandros motina, jaunesniuosius vaikus ėmėsi globoti Upynoje gyvenanti pedagogė Kasputienė. Likimas lėmė, kad šiais metais, prieš gerą mėnesį, Sandra susidraugavo su šios moters sūnumi Gedu Kaspučiu. Jaunosios moters gyvenimas pragiedrėjo, ji beveik nustojo gerti, mat Gedas yra abstinentas. Troboje atsirado skalbimo mašina, televizorius, šaldytuvas - daiktai, kurių tos sienos jau 20 metų nemačiusios. Nors išsiversti be skolų šeima dar negalėjo (parduotuvėse produktus teko imti būsimos pašalpos sąskaita), bet Sandra jau atrodė laiminga, sakė: "Dabar jau aš gerai gyvenu".
Kantrybė trūko
Paskutiniąją gyvenimo dieną Sandra su Gedu ir vaikais pastarojo automobiliu išvažiavo prie ežero. Išsimaudė, grįždami užsuko pas giminaičius Upynoje. Sandra išgėrė šiek tiek alaus, tačiau girta nebuvo. Namo grįžo po vidurnakčio. Čia laukė nemaloni naujiena - kaimyno karvės nusitraukė ir ištrypė visą Sandros daržą, į kurį buvo įdėta nemažai darbo, puoselėta vilčių. Moteris labai susinervino, sėdėjo su vaikais virtuvėje, vėliau ir tėvą prisiminė. Tai Gedas girdėjo jau pro miegus. Rytą vyriškis prabudo anksti, lovoje Sandros nebuvo. Vyrukas nėjo šerti gyvulių - iš daržinės ketino paimti kraiko. Daržinės durys buvo atviros, o viduje - pamėlynavusi Sandra kilpoje. Gedas nė nebandė jos nukabinti - buvo akivaizdu, kad gelbėti per vėlu. Moteris pasikorė naktį. Vaikai mamos daržinėje nematė - atvykę pareigūnai neišleido jų iš trobos, kol kūnas nebuvo išvežtas. Vytogalon atvyko vaikų teisų darbuotoja, nutarta Sandros vaikus išvežti į Pajūrio vaikų globos namus. Išvažiuojant mažasis Rimvydėlis ragino pareigūnus pasislinkti, nes mamai vietos mašinoje nebelikę. Per laidotuves vyresniosios mergaitės, suprasdamos, kas atsitiko, verkė. Tuo tarpu Rimvydėlis, žiūrėdamas į mamą karste, tarė: "Turbūt mama labai labai girta, kad taip ilgai miega..."
Kiekvienas savižudis savo poelgio priežastis nusineša į kapus. Tačiau šiuo atveju nesunku nuspėti, kad Sandra tiesiog palūžo nuo bėdų, kurių su kaupu užtektų keliems žmonėms, o kaimyno karvės tebuvo paskutinis lašas.
Po laidotuvių senoje sodyboje kiek pasitvarkyti liko Gedas ir iš Šakių atvykusi Sandros sesuo Silva. Gedo žvilgsniai į Silvą buvo viltingi ir nedviprasmiški. Ką gi, gyvenimas tęsiasi. Nepaisant nieko.
