Irena ZUBRICKIENĖ
Niekur oficialiai nedirbantis, su žmona nebegyvenantis ir išgerti mėgstantis marijampolietis Vladimiras Kuprijanovas (48 m.) pernykštes Kalėdas prisimins ilgai: per patį švenčių įkarštį jis buvo per plauką nuo mirties. Vyrą dviem peilio dūriais sužalojęs jo pažįstamas Robertas Smirnovas (43 m.).
Vladimiras Kuprijanovas pastaruoju metu glausdavosi pas marijampolietį Aleksandrą Lebedevą. Šiame bute neretai vykdavo išgertuvės. Pernykštės Kalėdos buvo ne išimtis. Vėloką vakarą pas A. Lebedevą atėjo degtinės buteliu nešinas Robertas Smirnovas. Po kelių valandų svečias pasijuto labai girtas ir pasiprašė leidžiamas čia pat nusnausti. Robertui buvo pasiūlyta gultis į tuo metu bute nebuvusio šeimos draugo Vladimiro Kuprijanovo lovą. Kai netrukus šis parėjo, jis nebuvo patenkintas, kad jo guolis užimtas, ir pažįstamą svečią iš lovos išvijo. Įsižiebęs konfliktas tuokart greitai ir nutilo. Tada vyrai sėdo prie stalo jau trise, nes svaigalų parsinešė ir V. Kuprijanovas.
Žodis po žodžio, ir abu A. Lebedevo sugėrovai vėl susikivirčijo. Robertas pradėjo gėdinti Vladimirą, esą šis "dirba policijai" - skundžia nusikaltimus padariusius asmenis. Vladimiras gynėsi. Supratęs, kad santarvė prie Kalėdų stalo nebesugrįš, jis nuėjo miegoti, sugėrovus palikęs kitame kambaryje.
Kai Vladimiras jau buvo spėjęs užsnausti, jį iš sapnų prikėlė stiprus skausmas krūtinėje. Vyras suprato, kad jį gulintį peiliu sužalojo iš kito kambario atslinkęs dar labiau apgirtęs Robertas.
Vladimiras, stipriai kraujuojančias žaizdas prispaudęs tualetinio popieriaus gniutulais, sukaupęs paskutines jėgas, apsirengė ir, nutaikęs momentą, išbėgo iš buto. Vyras patraukė tiesiai į policiją, iš kurios buvo nugabentas į ligoninę. Čia Vladimiro jėgos pradėjo sparčiai sekti - paryčiais sužalotasis jau gulėjo Reanimacijos skyriaus palatoje.
V. Kuprijanovas buvo ilgokai gydomas. Medikai iš karto negalėjo atsakyti, ar sužalotasis išgyvens. Vėliau buvo nustatyta, kad jis patyręs sunkų sveikatos sutrikdymą - vos likęs gyvas.
Teismo dienos Robertas Smirnovas laukė būdamas laisvėje. Kadangi vyras 26 metus sugebėjo gyventi nebeužkliūdamas teisėsaugininkams (teistas vienintelį kartą - 1979 metais, tačiau "zonoje" nekalėjo, nes bausmės vykdymas tuokart buvo atidėtas ir sėkmingai pragyventas) ir buvo gana teigiamai charakterizuojamas, jis manė, jog teismas jam paskirs su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Kauno apygardos teismo salėje Robertas tikino nenorėjęs nužudyti sugėrovo. Teismas nepatikėjo teisiamojo pasirinkta gynybos versija: juk sugėrovas buvo sužalotas ne iškart per konfliktą, o tik vėliau, kai barnis kurį laiką jau buvo aprimęs. Anot teismo proceso dalyvių, Robertui gintis prieš atsigulusį į lovą ir jau spėjusį užsnausti Vladimirą tikrai nereikėję.
Robertas Smirnovas buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme ir suimtas teismo salėje. Niekur nedirbantis, išsituokęs vyras tiek laiko bus atpalaiduotas nuo rūpesčių, kur užsidirbti pinigų pragyvenimui ir kokią draugiją susirasti, kad būtų lengviau ir linksmiau gyventi.
