Auksinis stafilokokas
"Kartais girdime, kad mirties priežastis - auksinis stafilokokas, - rašo Dalia K. iš Šilutės. - Kas tai? Kaip nuo jo saugotis? Ir kodėl dažniausiai jo taikiniu tampa vaikai?"
Pastaruoju metu Jungtinių Amerikos Valstijų žiniasklaidoje ypač išpopulirėjo tema apie auksinį stafilokoką. Skelbiami negailestingi duomenys, kad 2005 metais nuo šios bakterijos pasekmių mirė 18 650 amerikiečių - daugiau nei nuo AIDS (16 000). Ar verta nerimauti mums, esantiems Lietuvoje?
Kas tas auksinis stafilokokas
Auksinis stafilakokas - (graikiškai "staphyle" - vynuogių kekė, "kokkos" - grūdas) - tai rutuliškų, nejudrių neturinčių sporų, gramneigiamų bakterijų gentis. Auksinio stafilokoko bakterija yra paplitusi tarp 15-50 proc. suaugusių žmonių. Šią bakteriją nešioja (net to nežinodami) apie 60 proc. žmonių. Jei vienas šeimoje jį turi, tai "apdalija" visus artimuosius. Stafilokokas randamas nosiaryklėje, ant odos ir net aplinkoje, todėl apsikrėsti juo galima įvairiais būdais: tiesiog nuo sergančiojo arba sveiko bakterijų nešiotojo per užterštas rankas, pačius įvairiausius namų apyvokos daiktus (pvz., vystyklus, patalynę, maistą), taip pat užsikrečiama ir palietus paviršius (durų rankenas, sienas ir t.t.), ant kurių yra bakterijų. Tie vaikai ir suaugusieji, kurie neserga, vadinami sveikais auksinio stafilokoko nešiotojais. Kai organizmo gebėjimas pasipriešinti sukėlėjui nusilpsta, (pvz., pablogėjus maitinimui, nuvargus ar susirgus kokia kita liga), nešiotojas gali susirgti.
Ligos, kurias sukelia stafilokokas
Auksinis stafilokokas sukelia pūlines ligas, apsinuodijimus maistu, plaučių, ausų ir bet kurio žmogaus kūno organo uždegimą. Tai gali būti maži odos pūlinėliai ir šunvotės iki sunkių pūlinių ligų ir kraujo užkrėtimo. Su krauju auksinis stafilokokas gali būti nuneštas į bet kurį organą ir jam pakenkti, jei organizmo gebėjimas kovoti su bakterija nusilpęs arba laiku nepradedama gydyti.
Ką reiškia MRSA
MRSA - tai meticilinui (penicilino grupės antibiotikas) atsparus auksinis stafilokokas ("Methicillin-resistant Staphylococcus aureus", MRSA). Meticilinui atsparus auksinis stafilokokas ligoninės aplinkoje pasirodė apie 1961-uosius metus. Medikai iki šiol kol kas bejėgiai pasipriešinti šiai bakterijos formai, todėl mirčių skaičius daugiausiai registruojamas dėl MRSA. Iš visų meticilinui atsparių auksinio stafilokoko štamų pavojingiausias yra vadinamasis MW2. Užsikrėtus šiomis bakterijomis, ligonio organizme ima gamintis endotoksinai, kuriais liga plinta tiesiogiai bendraujant su ligoniu arba per nedideles opeles, atsiradusias ant jo kūno. Yra labai sunku aptikti toksinus, tyrimai trunka kelias savaites, o savo auką toksinai gali pražudyti per vieną dieną. Aptikti ligą kliudo ir tai, kad ji reiškiasi gana įvairiais klinikiniais simptomais: be odos infekcinių ligų, MRSA gali reikštis infekcijų židiniais raumenyse, kauliniame audinyje, kepenyse, inkstuose. Žmogus taip pat gali susirgti sunkiomis plaučių uždegimo formomis, kraujo užkrėtimu. MRSA gali pažeisti centrinę nervų sistemą. Jungtinėje Karalystėje dabar vyksta intensyvūs meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko (MRSA) tyrimai.
Ligos taikinys - ne tik vaikai
Tie, kurių organizmas yra atsparus auksiniam stafilokokui ir kitoms bakterijoms, nė nepastebi, kad užsikrečia, nes organizmas priešą atpažįsta ir jį sunaikina. Suserga tie, kurių organizmas nesugeba kovoti su bakterijomis: tai gali būti ir žindomi kūdikiai, ir žmonės ar seneliai, kurie turi ne tokį atsparų imunitetą. Pakartotinai užsikrėsti auksiniu stafilokoku visai nesunku, ypač jei nesilaikoma asmens higienos taisyklių. Kūdikis gali būti užsikrėtęs auksiniu stafilokoku ir nesirgti, kai jo organizmas sugeba tinkamai kovoti su liga. Tik gydytojas, apžiūrėjęs sergantį kūdikį, sprendžia, ar reikia atlikti tyrimus ir skirti gydymą. Aptikus auksinį ar kitokios rūšies stafilokoką ant mamos odos ar jos piene, į kurį jis galėjo patekti iš aplinkos, pirmiausiai dera susirūpinti asmens higiena, o ne skubėti nutraukti žindymą, nes nutraukus žindymą kūdikis lieka be jokios apsaugos (nes motinos pienas jos kūdikiui - ir maistas, ir vaistas).
Stafilokoko, kaip ir kitų bakterijų, negalima atsikratyti visiems laikams, nes jos besikeisdamos gyvena nuo seniau nei pati žmonija. Auksinio stafilokoko sukeltomis ligomis per gyvenimą galima susirgti daugelį kartų, nes vieną kartą susirgęs organizmas nesuformuoja atsparumo stafilokokams. Vieną kartą persirgta auksinio stafilokoko sukelta liga praeina be pasekmių, jeigu nebuvo pažeisti gyvybiškai svarbūs organai.
Kaip stafilokoko išvengti
Dažniausiai šią infekciją žmonės pasigriebia ligoninėse, tik 14 procentų - už jos sienų, todėl kalbos apie epidemiją negali būti. Aktualiausia ši problema yra terapijos, chirurgijos ir tuose skyriuose, kur daug kateterizuojama, ventiliuojama, kur kuo daugiau "lendama" į žmogaus vidų. Tokių priemonių, kurios 100 proc. apsaugotų nuo auksnio stafilokoko, nėra, nes neįmanoma vaiko ar juo labiau suaugusiojo visam gyvenimui uždaryti į sterilią kamerą, maitinti tik steriliu maistu, o ir Žemės nepakeisi taip, kad išnyktų auksinis stafilokokas ir kitos bakterijos. Svarbu laikytis elementarių higienos reikalavimų ir nevartoti antibiotikų pačiam nusistačius sau ligą, o tik tada, kai antibiotikus paskiria gydytojas. Vartojant daug ir dažnai antibiotikų, žmogaus organizmas nebesugeba "susitvarkyti su pačiu savimi" ir tuomet jokie antibiotikai gali neveikti ligos sukėlėjų. O svarbiausia turbūt atsisakyti auksinio stafilokoko baimės.
Paruošė Sandra Putrūnaitė
