Kiškio lūpa ir vilko gomurys
"Gydytojai įtaria, kad dukrai gali gimti vaikelis su vadinamąja kiškio lūpa, - rašo nuolatinė laikraščio skaitytoja Jadvyga R. iš Klaipėdos. - Norėčiau plačiau sužinoti apie šį apsigimimą. Ir dar, sako, būna panašus defektas - vilko gomurys...
(Paruošė Sandra PUTRUNAITE)
Kiškio lūpa - tai įgimtas viršutinės lūpos šonų nesuaugimas, anatominis lūpos vientisumo defektu. Vilko gomurys - tai įgimtas gomurio ir alveolinės ataugos nesuaugimas, kitaip tariant, įgimtas plyšys tarp burnos ir nosies ertmės.
Šie apsigimimai - vienos dažniausių įgimtų anomalijų. Dažniausiai lūpos ir/ar gomurio nesuaugimas pasitaiko geltonosios rasės žmonėms, o rečiausiai - juodosios rasės žmonėms. Lietuvoje su įgimtu lūpos nesuaugimu gimsta vienas iš 1000 - 1300 naujagimių, o su vilko gomuriu gimsta vienas iš 700 - 800 naujagimių. Dažniausiai šie defektai pasitaiko berniukams (iki 70 proc.). Įgimti lūpos nesuaugimai gali būti įvairūs, tačiau dažnesni vienpusiai lūpos nesuaugimai, o tarp jų daug dažniau pasitaiko kairės pusės įgimtų lūpos nesuaugimų. O įgimtas plyšys tarp burnos ir nosies ertmės gali būti (tačiau nebūtinai) kartu su viršutinės lūpos nesuaugimu.
Tokių apsigimimų priežastys įvairios: kai kurios jų yra nustatytos, kitos dar nežinomos.
Lūpų susiformavimui ypač svarbus pirmųjų dvylikos nėštumo savaičių periodas. Moteriai nėštumo metu ypač svarbu išvengti pavojingų veiksnių, lemiančių kūdikio lūpos nesuaugimą: alkoholio, sunkiųjų metalų, radiacijos, vaistų nuo traukulių, folinės rūgšties trūkumo, stresinių situacijų, ligų ankstyvuoju nėštumo periodu, ypač sukeltų virusų ar pirmuonių.
Jei moteris nėštumo metu rūko, tikimybė pagimdyti kūdikį su šiomis anomalijomis padidėja 2 - 6 kartus. Apie 13 - 21 proc. atvejų lemia paveldimumas.
Apie 25 proc. vaikų įgimtas lūpos nesuaugimas yra tik sindromo dalis. Tai reiškia, kad kartu su įgimtu lūpos nesuaugimu būna ir kitų apsigimimų, nebūtinai veido.
Dėl šių defektų kūdikiams sunkiau žįsti krūtį (nesusidaro vakuumas), jie springsta, dėl blogos mitybos atsilieka kūno masės augimas ir sutrinka psichinis ir fizinis vystymasis.Vaiko būklė priklauso nuo lūpos pažeidimo laipsnio, vietos. Kuo didesnis defektas (ypač jei kartu pažeidžiama ir alveolinė atauga bei gomurys) tuo sunkiau mažyliui adaptuotis prie jį supančios aplinkos, jis blogiau valgo, vystosi, greičiau suserga įvairiomis ligomis.
Kai kuriais atvejais genetikai gali nustatyti būsimo naujagimio lūpos nesuaugimo riziką, įvertindami paveldimumą, nėštumo metu veikusius rizikos veiksnius. Įgimto lūpos ir alveolinės ataugos nesuaugimo diagnozė iki gimimo gali būti patikslinta ištyrus ultragarsu, ypač spalvotu. Šio tyrimo tikslumas ypač priklauso nuo naudojamos aparatūros, motinos kūno sudėjimo, vaisiaus padėties ir gydytojo, atliekančio tyrimą, patirties. Iki trečdalio atvejų ultragarsu nustatyti lūpos nesuaugimo nepavyksta, o apie 10 proc. diagnozių būna klaidingos. Būna, kad gimus kūdikiui paslėptas įgimtas lūpos nesuaugimas pastebimas ne visuomet. Apžiūrint naujagimį, reikėtų atidžiai stebėti, ar nėra vertikalios įdubusios odos vagelės, besitęsiančios nuo nosies landos iki lūpos raudonio.
Vaikams, turintiems įgimtų lūpos ar gomurio nesuaugimų, būtina speciali priežiūra ir nuolatinis medikų dėmesys nuo gimimo - dažniausiai iki pilnametystės. Labai svarbus mažylio tėvų bei artimųjų ir gydytojų savitarpio supratimas ir abipusė pagalba. Vaiką gydo gydytojų komanda: bendrosios praktikos gydytojas, pediatras, ausų, nosies ir gerklės gydytojas, ortodontas (dantų ir žandikaulių anomalijų gydytojas), veido ir žandikaulių chirurgas, genetikas, logopedas, stomatologas, psichologas.
Patarimai auginant vaiką su šiais defektais: lūpos nesuaugimas trukdo žįsti, todėl naujagimį pirmomis dienomis reikėtų maitinti nutrauktu motinos pienu (pipete, šaukšteliu), kiek vėliau reikia pratinti žįsti krūtį - smarkiau prispaudus prie krūtinės ar pirštais suspaudus lūpos plyšį. Kartais galima naudoti specialius čiulptukus. Patariama maitinti pusiau stačią. Kūdikį prieš operaciją reikia saugoti nuo peršalimo ligų, gerai maitinti, kad priaugtų reikiamo svorio. Ypač naudingas natūralus maitinimas motinos pienu.
Toks vaikas kvėpuoja negiliai, todėl blogai vystosi jo krūtinės ląsta ir raumenys. Įkvepiamas oras nesušilęs patenka tiesiai į nosiaryklę, dėl to vaikas dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų kataru, prienosinių ančių bei ausų ligomis. Jis žymiai vėliau pradeda kalbėti, vėliau vaikas gali turėti dantų ir sąkandžio, kalbos defektų (neaiškiai taria garsus) ir psichologinių problemų dėl savo išvaizdos.
Minkštojo, kietojo gomurių ir alveolinės ataugos nesuaugimui gydyti kūdikiui pritaikoma ortodontinė plokštelė, kuri formuoja normalią liežuvio padėtį burnoje, skiria nosies ertmę nuo burnos ertmės ir taip sumažina vidurinės ausies uždegimo tikimybę, palengvina kūdikio maitinimą, stabiliai fiksuoja viršutinio žandikaulio nesuaugusių segmentų padėtį ir neleidžia vienam segmentui uždengti kito, tuo palengvindama būsimą chirurgų darbą.
Jeigu kūdikiui įdėta gomurio plokštelė, po maitinimo ją reikėtų išimti iš burnos, nuplauti švariu, drungnu vandeniu ir vėl įdėti atgal į burną. Būtina reguliariai lankytis pas ortodontą.
Defektai yra operuojami mažyliui sulaukus 3 mėnesių. Alveolinės ataugos ar gomurio nesuaugimas taisomas pacientui sulaukus 1,5 metų. Kaulo įsodinimas į alveolinę ataugą atliekamas 9 - 10-aisiais gyvenimo metais. Nosies koregavimo operacija paprastai atliekama sulaukus 16 - 18 metų.
