"Norėčiau sužinoti, kaip suprasti, kad žmogus apsinuodijo alkoholiu ar jo surogatais, - teiraujasi mūsų skaitytojas Viktoras A. iš Kauno rajono. - Kaip tokiam padėti?"
Apsinuodijus alkoholio surogatais, metilo spiritu, medžio spiritu, metanoliu ir panašiai, ligoniui pradeda svaigti galva, darosi silpna, pykina. Sutrinka regėjimas, gresia apakimas. Bėda ta, jog girtumo būsena dažniausiai nejuntama.
Laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, tokį ligonį gali ištikti koma - išsiplečia vyzdžiai, jie beveik nereaguoja į šviesą, krinta kūno temperatūra, oda pamažu vėsta, ligonis pradeda nelaikyti šlapimo ir išmatų. Sustojus kvėpavimui ir išsivysčius širdies nepakankamumui gresia mirtis.
Visų pirma apsinuodijusiam asmeniui reikia kuo skubiau išplauti skrandį. Tam išgeriama daug skysčio, į kurį įberta 1 dalis tanino mišinio ir 2 dalys aktyviosios anglies. Jei tanino neturite, pakaks ir aktyviosios anglies. Dar galima duoti išgerti kelis žalių kiaušinių baltymus, daug pieno, kefyro, kisieliaus. Ir, žinoma, tuojau pat kviesti greitąją pagalbą arba vežti jį į ligoninę.
Apsinuodijus etilo spiritu, degtine, naminuke, sudirginama nervų sistema. Toks asmuo pradeda giliai ir triukšmingai kvėpuoti. Parausta jo veidas ir akys, pabąla oda, pila šaltas prakaitas. Vyzdžiai būna išsiplėtę, reaguoja į šviesą, oda - vėsi, lipni, temperatūra - žemesnė už normalią. Ligonį pykina, jis gali pradėti vemti. Pulsas - dažnas, kraujospūdis - žemas.
Toks ligonis skubiai išvedamas (ar išnešamas) į gryną orą, jam išplaunamas skrandis. Galima duoti pauostyti amoniako (arba jo išgerti - į stiklinę vandens įlašinama 10 lašų amoniako). Galva pakeliama, po ja dedama ledų. Jei būklė negerėja, būtina kviesti greitąją pagalbą.
Kai organizme kaupiasi skysčiai
"Patarkite, kaip išvengti nemalonių pojūčių, pasireiškiančių prieš menstruacijas, - rašo mūsų skaitytoja Laima K. iš Lentvario. - Nors tomis dienomis valgau mažiau nei įprastai, padidėja pilvo apimtis, jaučiuosi taip, tarsi būčiau persivalgiusi, priaugusi svorio. Darbo pabaigoje pastebiu patinusias kojas ir rankas, nervina "padidėjęs" veidas. Jaučiu didesnį dirglumą, galvos skausmą. Prasidėjus mėnesinėms, viskas staiga praeina... Tačiau likus maždaug dviem savaitėms iki kitų menstruacijų nemalonūs pojūčiai pradeda reikštis vėl..."
Laiško autorę greičiausiai vargina bėdos, siejamos su priešmenstruaciniu sindromu. Tai 7-14 dienų laikotarpis prieš kiekvienas menstruacijas, kurio metu moterį pradeda kamuoti visuma psichinių ir fizinių požymių, išnykstančių vos prasidėjus mėnesinėms.
Priešmenstruacinio sindromo būdingiausi simptomai - padidėjęs dirglumas ir jautrumas, galvos skausmas (vyrai, atkreipkite dėmesį - bent šiuo laikotarpiu būkite pakantesni ir nuolaidesni!), krūtų tempimas. Daugumą moterų kamuoja ir skysčių susilaikymas organizme.
Kaip visi žinome, daugiau nei pusę mūsų kūno masės sudaro vanduo. Mokslininkai yra nustatę, jog priešmenstruacinio sindromo metu skysčių susilaikymą organizme daugiausia nulemia mažas vieno iš lytinių hormonų - progesterono - kiekis kraujyje dvi savaitės iki mėnesinių. Be to, vandens kiekį organizme didina, jo kaupimąsi organizme skatina ir blogi mitybos įpročiai (maistas, kuriame yra daug angliavandenių, stabilizatorių, konservantų, druskos; gėrimai, kuriuose gausu kofeino, tokie kaip kava, kola, arbata; alkoholiniai gėrimai). Moksliškai įrodyta, jog vandenį organizme skatina kauptis ir turimas antsvoris (padidėjęs svoris dažnai sutrikdo angliavandenių apykaitą organizme). Blogai, jei darbas yra sėdimas ar stovimas - tuomet kraujas pradeda tvenktis apatinėse galūnėse, sulėtėja kraujotaka, vanduo skatinamas pereiti iš kraujo į aplinkinius audinius - dėl to patinsta čiurnos, blauzdos.
Kad priešmenstruaciniu laikotarpiu jaustumėtės geriau, tai yra kad organizme nesikauptų vanduo, valgykite dažnai ir po nedaug džiūvėsių ar skrudintos duonos (tokie produktai palaiko pakankamą angliavandenių kiekį kraujyje ir užtikrina reikalingą progesterono kiekį organizme). Vartokite kuo mažiau valgomosios druskos - nereikia maisto sūdyti papildomai, būtina atsisakyti sūdytų riešutų, bulvių traškučių, konservuotų produktų, maisto pusfabrikačių. Rinkitės tik nesūrų mineralinį vandenį. Vartokite mikroelementus (žinoma, nevalia viršyti jų paros dozės), vitaminą B 1 (jo gausu daigintuose kviečiuose, kruopose, riešutuose, kiaušiniuose, mielėse, piene, vaisiuose, daržovėse, kiaulienoje), venkite alkoholinių gėrimų ir kofeino.
