Penkiolika metų pataisos namuose - tokia bausmė skirta Varėnos rajono Perlojos kaimo gyventojui Petrui Belevičiui (51 m.) už savo sesers Onutės Spiridavičienės (56 m.) tyčinį nužudymą.
Iš kalėjimo eilinį kartą sugrįžęs Petras Belevičius išsiskyrė su žmona ir, neturėdamas kur dėtis, pasiprašė priimamas netoliese gyvenusios sesers. Ši sutiko - kaip broliui nepadėsi...
Kurį laiką brolis ir sesuo (tiesa, jie buvo ne vieno tėvo) sutarė pusėtinai. Vėliau Petras, anot aplinkinių, "ėmė rodyti ragus" - pradėjo seseriai priekaištauti, kodėl mirdamas tėvas sodybą užrašęs jai vienai, o Petrą pamiršęs... Tačiau blogiausia tai, kad Petras buvo didžiulis svaigalų mėgėjas, o išgėręs, anot perlojiškių, tapdavo "kaip žvėris".
Kuo toliau, tuo labiau Petras darėsi piktesnis, agresyvesnis. Jo - nenuspėjamo, neprognozuojamo elgesio vyro - ėmė lenktis ne tik sesuo (moteris troboje ištisai sėdėdavo užsirakinusi duris), bet ir kiti perlojiškiai. Beje, Onutė Spiridavičienė kaimynams net buvo palikusi Vilniuje gyvenančių savo vaikų telefonus - jei, girdi, nutiktų kas "labai negera"... Juk Petras Onutei buvo ne kartą pagrasinęs: "Vis tiek kada nors padarysiu savo - nužudysiu buvusią žmoną, dukterį, žentą ir, žinoma, tave..."
Tos pačios sodybos lauko virtuvėlėje įsikūręs Petras kelios savaitės iki baisaus nusikaltimo dienos metu bastydavosi po kaimą - čion sugrįždavo tik pernakvoti.
Kai kelias dienas iš eilės kaimynai kieme nepastebėjo Onutės, nejuokais sunerimo. Pasiteiravo Petro, kur sesuo pradingusi, o tas kuo ramiausiai paaiškino, neva ši išvažiavusi pasisvečiuoti pas vaikus. Papjovusi, girdi, kiaulę, tai ir nuvežusi skerstuvių... Lyg ir viskas aišku. Bet kodėl Onutė, tokia darbšti ir tvarkinga moteris, kaip niekad anksčiau ilgam laikui be priežiūros paliko gyvulius (jie tvarte be perstojo baubė), nešertą šunelį - Petrui ūkis juk niekada nerūpėjo... Be to, gana įtartinai atrodė ir tai, kad niekada pinigų neturėjęs Petras tomis dienomis gyveno "kaip bajoras" - pirkosi geresnius maisto produktus, vaišinosi ne pilstuku ar kokiu kitu surogatu, o "valstybine" degtine...
Dar kiek palūkėjusios kaimynės vis dėlto nusprendė Onutei paskambinti - susuko vieno jos sūnaus telefono numerį. Pastarasis be galo nustebo - nei pas jį, nei pas kitą sūnų mamytės nėra ir nebuvo! Skubiai atlėkę į Perloją vaikai išėmė trobos langą (durys buvo užrakintos) ir viduje aptiko sustingusį motinos kūną... Moters krūtinėje žiojėjo net kelios durtinės žaizdos.
Sučiuptas policijos pareigūnų Petras Belevičius pateikė galybę visokiausių nusikaltimo versijų. Jis, girdi, turėjęs nemažai pinigų (kuriuos atseit gavęs dėl to, kad skirdamasis žmonai paliko butą), o tie pinigėliai "kažkur staiga išgaravo". Kiek vėliau sesuo, girdi, pranešė, kad pas ją Petro pinigams "bus saugiau". Taip atseit viskas ir pasiliko.
Na o po kurio laiko Petras tvirtino nuėjęs pas seserį pasiimti "nors kiek" litų, nes jų "labai reikėję". "Neturi pinigų - tai pasikark, o aš už tavo pinigus tave palaidosiu", - taip atseit atšovusi sesuo. Tai Petras ir supykęs, stvėręsis peilio ir vienąkart dūręs... Iš kur sesers krūtinėje atsirado daugiau dūrių žymių, teisiamasis tvirtino neįsivaizduojąs.
Po susidorojimo brolis apsivalė kruvinas rankas ir, susiieškojęs bare kelis šimtus litų, patraukė į parduotuvę...
Per bylos tyrimą suimtasis vienu metu tvirtino, kad pinigus pagrobęs visai kitas asmuo, Petro pažįstamas, tačiau ši versija nepasitvirtino.
Buvo paneigta ir tai, kad sesuo pas save laikė Petro pinigus - jis buvo labai agresyvus ir nieku gyvu nebūtų su tuo sutikęs, o, kita vertus, iš buvusios žmonos gautus pinigėlius girtuoklis greitai iššvaistė.
