Naktinėti pradedantiems šeštadienio žiūrovams TV 3 siūlo Vytauto Šapranausko “Kyškį”, kurį turbūt galima mandagiai apibūdinti kaip jumoro suaugusiems laidą. Aktorius pasisodinęs kamuoja kokį politiką ar nebūtinai; tasai, jeigu nori, kamuojasi, prajkaituodamas, jeigu sugeba – įsitraukia į erotinio humoro pliauškalus, kaip kad 11.20 vakare įsitraukė Julius Veselka, kuris greta Šapro, saikingai sriaubdamas “Stumbrinę”, atrodė įdomesnis nei šiaip Seimo suole ar tribūnoje.
Jumoro žanrų esama visokių – juodas (“Radijo šou” stilius), politinė satyra ir šaržai (“Dviračiai”), situacijų, buitinis (pastarasis iš lietuviškų TV išnyko) ir pan. Vis dėlto pagrindinis jumoras – sekso temos pagrindu; kažkodėl tai yra juokinga. Gal dėlto, kad atsiranda erdvė dviprasmybėms, kalambūrams, anekdotinei elgsenai, kuo Šapras sąlygiškai laisvai naudojasi, ir “išmetęs” kokį nors provokacinį klausimą, atveria erdvę pašnekovui, sėdinčiam ant vargu ar patogios guminės lovos. Jei jis atsako tam pačiam lygyje – šaunu. Jei sutrinka – irgi gerai. Malonu, kai kitas susierzina. Taip pat kelia juoką.
“Kyškis” pagal savo pobūdį stiprus tiek, kiek paremtas improvizacijom ir provokacijom, bet aišku neapsieinama ir be “namų darbų”. Viena provokacija buvo – pokalbio su J. Veselka metu beveik ištisai pastarajam (ir šiek tiek žiūrovams) transliuoti “pornuchos” įrašą, nors čia ir smūgis žemiau juostos. Bet irgi smagu. O J. Veselka sugebėjo žaisti į toną ir beveik visur pataikė. Ir apskritai – du vyrai, prie butelio kalbantys apie moteris beigi seksą nori nenori pasakys ką nors juokinga. Tiesa, Šapras negėrė o tausodamas sveikatą, neva rūkė “žolę”, pareiškęs, kad žolės nevalia mindžioti, ją reikia rūkyti.
Paties Šapro televizinis dizainas specialiai kvanktelėjęs – tarp sutenerio ir intelektualo, ir aktorius tą išnaudoja, šokinėdamas tai nuo vieno tai prie kito įvaizdžio. Tai leidžia valdyti pokalbį ir jam įstrigus, šokti prie kito kampo. Studija irgi įstrigusi tarp nuvorišo apartamentų ir kažkokio paklaikusio seceso, tai irgi vykusiai perduoda signalus labai skirtingų lygmenų žiūrovams, kaip ir aktoriaus įvaizdis. Vieniems patiks patys “riebūs juokeliai”, kitiems – maniera, kaip jie pateikiami, o man tiesiog patinka stebėti ir iš kitų TV laidų pažįstamą Šapro stilių. Elegantiškas apsileidimas, intelektualus “bomžavimas”, autoironija – visa tai sulydyta, ir viskas veikia.
Reikia tarti, jog ankstesnėse “didelėse” jumoro laidose, kur V. Šapranauskas turėjo savo kampelius ar juolab asistuodavo kažkam, jis “neveikė” visa galia. Jis čia atrodo geriau ir kad ir kokion laidon Šaprą statyti, jis vistiek turi būti centre, nes kiti personažai gožia jo subtilią ironiją – ne tie lygiai. Kitų šalia jam tikrai nereikia. Puiki ponia Karlovna, kelis kartus pasirodanti ekrane, yra kaip tik toks epizodinis herojus, kuris tik paryškina Šaprą keliais štrichais ir vėl dingsta, idant tasai galėtų dirbti toliau.
Šiaip iš šio “Kyškio” galima rimtai tverti kasdienę vakarinę pokalbių laidą suaugusiems – įprastas TV žanras; tik ne apie sumautus gyvenimus, kurie šiaip ar taip ir buvo, ir liks sumauti. Verčiau jau tą gyvenimą ironizuoti, nes kol išlaikai ironiją, tol egzistuoji. Pasižiūrėti tokią lengvą bet šmaikščią ironišką laidą – tesiog terapija.
Mes visi tokie – tad kodėl apie tai nepasisakius?
