Eina žmonės Laivės alėja, žiūri į viršų: ant Pienocentro stogo arklys užkeltas. Žvengia, bijo, nulipti nemoka. Visi išgyvena, gailisi arklio, galvoja, koks šalopajus galėjo tą arklį užkelt taip aukštai.
Eina pro šalį Herbačiauskas ir jam išsyk viskas aišku.
- Binkis, - pagalvojo Herbačiauskas.
- Herbačiauskas, - pagalvojo arklys.
Preferansas
Binkis su Sruoga sumanė palošti preferansą, bet nerado partnerių. Maironis su Binkiu nesutinka lošti, Cvirka medyje tupi, kažką meistravoja, Gira Lietuvą saugo, Tilvyčio patiems nesinori. Pasikvietė Herbačiauską, bet vis vien ketvirto trūksta. Pagalvojo - gal moterišką? Nėris tada dar preferanso nelošė, Žemaitė lazda mušis, nejauku. Pasikvietė Šatrijos Raganą, ji atėjo, krivūle pasiramsčiuodama, bet lošė iš senų carinių penkrublių ir kerenkų, o jei Herbačiauskas ką pasakydavo - tai ji špilkutėm, špilkutėm į šlaunį!
Binkio piknikas
Binkis surengė pikniką, visus susikvietė, blynus kepa, alų pilsto. Visi patenkinti, džiaugiasi. Cvirka medyje sėdi, blyną valgo, Nėris į tolį žiūri, Maironis, kaip įpratęs, maudosi, Herbačiauskas su dvasiom prie lauželio bovijasi, Šemerys granatas svaido, Tysliava haubicą monteruoja, Paryžių apšaudys, Gira svečius saugo, Sruoga karolius nešioja, Žemaitė visus lazda tvatija.
Pažiūrėjo Binkis į šį vaizdą, jam net širdį suspaudė.
Binkis iš Berlyno grįžta
Binkis grįžo iš Berlyno ir jam Kaune niekas nepatinka. Tai meksfalto nedaug, tai elepstrikas ne taip šviečia, tai tramvajų nėra. Stovi jis Kauno stotyje, bliuznija visaip. Nuobodu mat jam.
Tada prie Binkio priėjo Šemerys ir tik pliumpt granatą po kojomis. O Herbačiauskas kad pradės dvasias kviesti, kad pradės!
Cvirka maitinasi
Cvirka, kaip žinia, buvo labai biednas, niekas iš pradžių jo apsakymų nepirko, jis vaikščiojo liesas, dažnai sėdėdavo medyje, kaulydamas iš praeivių lašinių. Niekas jam tų lašinių neduodavo ir žmonės palengva ėmė stebėtis, kaip Cvirka minta, kas jį išlaiko. “Žemė maitintoja”, - paslaptingai atsakydavo Cvirka.
Kartą Binkis su Maironiu nutarė patikrinti, kaip čia yra. Naktį jie budėjo Laisvės alėjoje po medžiu, kuriame tupėjo Cvirka. Vidurnaktį mato: Cvirka išlipa iš medžio. Cvirka - slapčia, apsidairydamas - į Ąžuolyną. Binkis su Maironiu - iš paskos. Šviečia pilnatis, baugu darosi.
Žiūri - Cvirka atsisėda po ąžuolu, velėnas rauna, žemę valgo.
Maironiui bloga pasidarė. O Binkiui - kad nors kas.
Gintaras Beresnevičius: Iš gyvenimo rašytojų Lietuvos (5)http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_241191
Gintaras Beresnevičius: Iš gyvenimo rašytojų Lietuvos (4)http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_240911
Gintaras Beresnevičius: Iš gyvenimo rašytojų Lietuvos (3)http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_240653
Gintaras Beresnevičius: Iš gyvenimo rašytojų Lietuvos (2)http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_240351
Gintaras Beresnevičius: Iš gyvenimo rašytojų Lietuvos (1)http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_240152
