Jovita OŽENECKIENĖ
Taip gali atsitikti tik Lietuvoje: prezidentas Valdas Adamkus, užmiršęs savo šalies piliečius, malonę žada suteikti iki galo dar net nenuteistam mūsų šalies įstatymus pažeidusiam Latvijos sportininkui. Pažadėdamas malonę, prezidentas teisėjams nurodo, kokio sprendimo tikisi. Ar galima dar labiau kištis į teismų darbą?..
Sportininką pasodino jo paties pinigai
"Akistata" jau rašė, jog pernai, spalio 8-ąją, žymus latvių dviratininkas Juris Silovas (29 m.), per Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio postą kirsdamas Lietuvos valstybinę sieną, nedeklaravo su savimi gabentos įvairios valiutos, kurios vertė - per 265 000 litų. Radus pinigus sportininkas buvo sulaikytas... O vėliau jam iškelta baudžiamoji byla. Prokurorams baigus tyrimą byla atkeliavo į Kauno apygardos teismą. Balandžio 11 dieną teisėjas Romas Aikevičius J. Silovui paskelbė nuosprendį: penkeri metai nelaisvės, konfiskuoti nedeklaruoti pinigai ir du automobiliai. Tai pati švelniausia bausmė, kokią galima taikyti pagal įstatymus. J. Silovas buvo suimtas teismo salėje ir šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių antrojoje SRPDK. Kaip ir buvo galima tikėtis, nuosprendis apskųstas. Birželio 27 dieną jį turėtų nagrinėti Lietuvos apeliacinis teismas. Tačiau dar nesulaukus šio teismo sprendimo, spaudžiamas Latvijos prezidentės bei politikų, mūsų šalies vadovas pareiškė galįs suteikti nuteistajam malonę, jeigu tik šis jos paprašytų. Be to, vis pasigirsta naujų perspėjimų, jog Latvijos dviratininko įkalinimas gali labai pakenkti abiejų šalių santykiams.
Nuteistasis teigia nesupratęs, kad daro nusikaltimą, nes nežinojo Lietuvos įstatymų, draudžiančių įvežti į šalį tokią pinigų sumą jos nedeklaravus. Kad dviratininkas nenusikalto, teigia ir jo gynėjas advokatas V. Dziegoraitis. Teisme ir vėliau J. Silovas tvirtino, jog 140 000 Vokietijos markių pasiėmęs iš savo sąskaitos Belgijos banke - šiuos pinigus uždirbo pagal kontraktą Prancūzijos dviračių sporto klube "Cofidis" ir norėjo parsivežti į Latviją grynaisiais, nes siųsdamas per banką būtų praradęs 2 procentus. Vežamą valiutą savo automobiliuose J. Silovas tikino paslėpęs nuo Lenkijos ir Lietuvos keliuose siautėjančių užpuolikų.
Įstatymų reikia laikytis visiems
Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto viršininkas Rimantas Kivylius sako, kad nebūtų buvę jokių problemų, jei J. Silovas raštu būtų deklaravęs su savimi vežamą sumą.
- Veždamas nedeklaruotų daugiau nei 10 000 litų padarai pažeidimą arba nusikaltimą, - sako R. Kivylius. - Sumos dydis ir lemia, kokia - administracinė ar baudžiamoji - atsakomybė užtraukiama. J. Silovas, pakviestas į detalaus patikrinimo angarą ir dar kartą paklaustas, kiek turi pinigų, atsakė, jog turi 10 000 Vokietijos markių. Tokia suma viršija 10 000 litų, tačiau kadangi keleivis tikino neturėjęs piktos valios, buvo laikoma, kad tokią sumą latvis deklaravo žodžiu. Po to dar kelis kartus paklaustas, ar turi daugiau pinigų, vyriškis atsakė, kad neturi. Kyla paprastas klausimas: jeigu vežiesi sąžiningai uždirbtus pinigus, kodėl jų nedeklaruoji? Jei žodžiu deklaravai 10 000, kodėl neužsiminei apie likusius?.. Dviratininkas važiavo raudonuoju kanalu (juo važiuoja tie keleiviai, kurie ką nors vežasi, kas neviršija nustatytų normų), deklaravo vieną automobilį ir daugiau nieko. Vadinasi, jis žinojo, kad reikia deklaruoti automobilį, o kad didelės pinigų sumos - atseit ne... Prie įvažiavimo į kelio postą ir išvažiuojant yra stendai, kuriuose lietuvių ir anglų kalbomis (matyt, reikės užrašyti ir latviškai) surašytos muito režimo taisyklės, aiškiai nurodyta, kada ir ką reikia deklaruoti. Jeigu keleiviui neaišku (arba jeigu jis nesupranta, kas parašyta, gali paklausti bet kurio muitininko ir jam viskas bus paaiškinta. Deja, J. Silovas nieko neklausė.
- Ar manote, jog žmogus iš tiesų užsitarnavo tokios bausmės? - pasiteiravome posto viršininko.
- Sankcija gal ir per griežta, bet teisėjas negalėjo jos pakeisti ar pritaikyti kitos. Dėl šio atvejo teisininkams gali kilti minčių, kaip vertinti įvežamus legaliai uždirbtus pinigus, kuomet tiktai pažeistos jų pervežimo taisyklės. Tačiau pabrėžiu - nei muitininkai, nei kiti pareigūnai nieko nepažeidė. Mes esame įstatymų numatytuose rėmuose ir jų peržengti negalime.
Kokie įstatymai - tokios sankcijos
Latvijos sportininko areštas sukėlė tikrą audrą. Latvijos laikraščiai ragina nebendrauti su lietuviais, nepirkti lietuviškų prekių. Lietuva spaudžiama visais lygiais - J. Silovu domisi ir Užsienio reikalų ministerija, ir Latvijos prezidentė. Galbūt dėl to Lietuvos prezidentas J. Silovui pažadėjo malonę. Bet reikėtų neužmiršti ir savų. Kiek anksčiau už Vilniaus oro uoste nedeklaruotą užsienio valiutą kalėti penkerius metus buvo nuteistas klaipėdietis jūrininkas Sergejus Kozyrevas (44 m.). Jam skirta 12 500 litų bauda ir konfiskuota 14 000 JAV dolerių. Teisme prokuroras S. Kozyrevui siūlė skirti net 10 metų ir tik Aukščiausiasis Teismas skyrė galutinę bausmę - penkerius metus nelaisvės. O istorija labai panaši. S. Kozyrevas uždarbiavo Ispanijoje. Per ketverius metus uždirbo 20 000 JAV dolerių ir kartu su žmona vežėsi juos į Lietuvą. Oro uoste pinigų laiku nedeklaravo ir jų neteko, nes laikoma, kad tai - kontrabanda.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas, teisininkų darbo grupės, ruošusios naująjį Baudžiamąjį kodeksą, narys Vytautas Piesliakas, paprašytas paaiškinti, kas tai yra kontrabanda, atsakė, jog su šiuo apibrėžimu didelių problemų nėra - jis nurodytas BK 312 straipsnyje (jame rašoma, jog tai prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per muitines, nepateikiant jų muitinei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, arba panaudojant suklastotą muitinės deklaraciją ar kitus dokumentus, arba gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyta muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose). Taigi jeigu yra tokia tvarka, daugiau kaip 10 000 litų reikia deklaruoti. Jeigu asmuo pinigų nedeklaruoja (nesvarbu, kokiais keliais juos gavo), tai jau administracinis pažeidimas arba nusikaltimas, - priklauso nuo vertės. Teisėjo manymu, dėl to diskusijų negali kilti - jos gali kilti tik dėl sankcijų. Ir teismas čia niekuo dėtas. Kokie įstatymai - tokios sankcijos. V. Piesliakas pripažino, jog teisėjai negali pritaikyti sankcijos, kuri galbūt teisinga, bet įstatymas jos nenumato. Įstatymas tikrai dažnai būna netobulas, per griežtas, bet teismai klauso tik įstatymo. Už kontrabandą stambiu mastu nustatyta minimali bausmė - 5 metai nelaisvės. Vyriausybės nutarimas numato, jog daugiau nei 62 000 nedeklaruotų pinigų įvežimas į Lietuvą laikomas didelio masto kontrabanda. Teisėjas patikino, jog naujajame Baudžiamajame kodekse, kuris tikriausiai įsigalios kitais metais, sankcijos tikrai bus švelnesnės, nes bendra naujojo BK tendencija ta, jog bausmių minimumas nesieks vienerių metų, o maksimumas gali būti 10 ir daugiau metų nelaisvės. Per pastaruosius dešimt metų bausmės buvo tik griežtinamos. Teisėjo V. Piesliako teigimu, atsakomybė už kontrabandą buvo labai sugriežtinta G. Vagnoriaus laikais.
