Daiva NORKIENĖ
Kol valdžia bergždžiai svarsto, kaip išspręsti kalinių užimtumo ir įdarbinimo problemą, grupė Marijampolės kolonijos įnamių ėmėsi iniciatyvos. Trys jauni vyrai, sėdėdami "zonoje", ne tik patys prasimano pinigų, bet netgi įdarbina laisvėje esančius draugus, aprūpina savo šeimas! Beje, savo puikų "bizniuką" jie suko net ir po to, kai kolonijoje apsilankė sunerimę Vilniaus kriminalistai.
Vilniaus autotransporto vagysčių tyrimo skyriuje prie Vyriausiojo policijos komisariato netyla telefonai: skambina ant sukčių kabliuko užkibę vilniečiai. Žmonės, kuriems prieš mėnesį ar kelias savaites pavogė automobilius, nukentėjo dar ir nuo aferistų, mat sumokėdavo išpirkas vagimis prisistačiusiems asmenims. Kriminalistai išsiaiškino - aferas organizuoja ir joms vadovauja keli Marijampolės kolonijos nuteistieji.
Karma - patikti vagims
Jauna išvaizdi vilnietė Ala V. turėtų keikti savo nelemtą karmą - ištisą pusmetį ją persekioja vagys ir aferistai. Žiemą du kartus išplėšė jos kioską, prieš mėnesį pavogė 10 000 litų vertės automobilį "VW Passat" su jame buvusiais brangiais asmeniniais daiktais, o dabar pinigus išviliojo Marijampolėje kalintys aferistai. Ala - ne vienintelė minėtos kompanijos apsukta vilnietė, tačiau turbūt tik ji viena sugebėjo į reikalą pažiūrėti filosofiškai ir su humoru: sakė važiuosianti į Marijampolę pasižiūrėti į akis tiems dykinėjantiems, tvirtiems it mulai "bernams", kurie tunkantiems iš jos, moteriškės, atlyginimo.
Vieną dieną buvo pavogtas Alos automobilis. Nesitikėdama jo atgauti, moteris "peržegnojo" savo pasatą ir nutarė, kai praturtės, įsigyti kitokią, tarp vagių mažiau paklausią mašiną. Tačiau vieną naktį, kai Ala jau sapnavo savo pataluose, prižadino telefono skambutis. Malonus vyriškas balsas pranešė, kad Ala galinti atgauti pasatą, jeigu tik būsianti gera. O būti gerai reiškė nupirkti mobiliojo telefono sąskaitos papildymo kortelių už 600 litų ir jų visų kodus padiktuoti skambintojui. Moters bėda ta, kad ji niekur nebuvo skaičiusi apie aferas su kortelėmis, taigi užkibo ant pasenusio jauko. Nusikaltėliai seniai tokiu būdu lobsta, vaidindami tai radijo loterijų organizatorius, tai pareikalaudami išpirkų už automobilius. Tačiau Ala rytą nulėkė į kioską, pripirko kortelių ir papildė paslaptingojo skambintojo sąskaitą. Paskui ėmė laukti žinių apie pasato buvimo vietą, tačiau jų, aišku, nebuvo. Tačiau Marijampolės nuteistieji (turbūt supratote, kad tai buvo jie) nenusiramino. Patikli moteriškė patiko, tad jie ne tik užsiprašė dar daugiau pinigų, bet ir ėmė su ja po pusvalandį flirtuoti telefonu! (Argi sunku paplepėti " apie orus ir bites", kai sąskaitas su kaupu apmoka pašnekovė?) Visa laimė, kad Ala, prieš lėkdama dar kartą aferistams pirkti kortelių, pakeliui užsuko į policijos komisariatą. Taip moteris sužinojo, kad kažkieno karma - dar blogesnė. Kai kurie mašinas praradę vilniečiai aferistams grynaisiais ar kortelėmis įkišdavo po tūkstantį ar net po du tūkstančius lietuviškų pinigų.
Vilniaus VPK Autotransporto vagysčių tyrimo skyriaus vyresnysis inspektorius Janas Lavrinovičius "Akistatos" žurnalistei pasiguodė, kad nebėra kada gaudyti tikrųjų vagių - dienomis ir savaitėmis dirba ryškindami aferistus. Nors gudruoliai nėra mobiliojo ryšio bendrovių abonentai (naudojasi išankstinio apmokėjimo kortelėmis), taigi pagal numerius neįmanoma nustatyti, kas skambinėja apvogtiesiems, jau pavyko išsiaiškinti, kad tai - kaliniai. J. Lavrinovičius su kolegomis Marijampolėje jau aplankė tris įtariamuosius ir surinko pakankamai įrodymų kaltinimams dėl sukčiavimo pateikti. Sukčių "darbo" schema paprasta. Pirmiausia jie skambina laisvėje esantiems draugams, kad per internetą gautų informaciją apie neseniai pavogtus automobilius. Taip sužino mašinos markę, spalvą, valstybinį ir kėbulo numerius bei vietą, iš kur mašina dingo. Tada 118-uoju informacijos telefonu sužino apvogtųjų telefonus bei adresus. Skambina, siūlo mašinas išsipirkti. Kartais išpirka paimama papildant korteles, kartais marijampoliečių parankiniai nueina susitikti ir pinigus paima grynaisiais. O būna, jog kaliniai paprasčiausiai nurodo banko sąskaitų numerius, kad aukos pinigus įneštų ten.
J. Lavrinovičius "Akistatai" tvirtino, kad tokiu primityviu būdu apgaunama labai daug vilniečių:
- Įsivaizduokite, kokie tai akiplėšos! Mes juos išryškinome, aplankėme kolonijoje, jie jau žinojo, kad netrukus gali tikėtis kaltinimų, tačiau jau kitą dieną po mūsų vizito ir toliau apgaudinėjo piliečius. Visa laimė, kad tarp nukentėjusiųjų atsirado sutinkančių su mumis bendrauti asmenų ir bent jau ši grupė bus neutralizuota. Atskleidžiant šį nusikaltimą mums nuoširdžiai talkino kolonijos Vidaus tyrimų tarnyba. Deja, mobiliųjų telefonų (pagrindinio aferų įrankio) surasti ir paimti nepavyko. Ką darysi, kolonijoje, kurioje 2 000 nuteistųjų, kratomis nedaug laimėsi. Geriausia būtų, jei kolonijoje pastatytų skambučius blokuojančią įrangą.
Vilniaus kriminalistams neseniai pavyko sulaikyti ir marijampoliečių bendrininką Edvardą Romanovskį, kai šis atėjo į sutartą vietą paimti išpirkos už tariamai pavogtą automobilį. Iš savo aukos apgavikai mėgino paimti 1 100 litų, vienas šimtas turėjo atitekti E. Romanovskiui už paslaugą.
Deja, policijai neutralizavus vienus nusikaltėlius ar užblokavus skambučius iš vienos kolonijos, aferistai "išdygs" kitur. Kas gali žmogų apsaugoti nuo tokių veikėjų? Tik informacija! Alos, kaip ir kitų jos likimo draugų, bėda, matyt, ta, kad jie iki tol nebuvo skaitę apie šį paplitusį sukčiavimo būdą. Ir tai, kas "Akistatos" žurnalistams bei atidiems skaitytojams jau senokai žinoma, kitam žmogui - visiška naujiena. Aferistai tobulėja, tačiau spauda nuolat informuoja apie jų metodus, tik reikia domėtis. Kaip nepakliūti ant tokio kabliuko? Pirmiausia pareikalaukite, kad išpirkos prašantis asmuo nurodytų visas ypatingas jūsų mašinos žymes, pasakytų, kokių ten buvo palikta daiktų ir panašiai. Marijampolės nuteistieji, kurie, aišku, pavogtų automobilių nei akyse matė, nei apie juos girdėjo, nuo tokių klausimų išsisukdavo apsimesdami esą įžeisti. Klausiančiajam rėždavo: "Ką, jūs manote, kad aš dėl jūsų vaikščiosiu į garažą ir žiūrinėsiu kiekvieną įbrėžimą?" Arba: "Mašina jau išvalyta ir nėra jokių daiktų nei žymių". "Ką, jums neužtenka, kad pasakiau kėbulo numerį?!"
Patyręs operatyvininkas J. Lavrinovičius tvirtina, kad tikri mašinų vagys niekada patys neskambina apvogtiesiems. Laukiama, kol pastarieji išpirką pasiūlys per susirastus tarpininkus iš nusikaltėlių pasaulio. Antra, tas, kuris labai nori gauti neuždirbtus šimtus ar tūkstančius (išpirkos pavidalu), tikrai nepatingės apžiūrėti automobilį ir jums išvardins gal net daugiau žymių negu patys prisimenate.
