Sigitas STASAITIS
32 metų panevėžiečio Arūno verslas - į Maskvą nugabenus parduoti vieną kitą nenaują automobilį. Nebe pirmus metus Maskvoje besisukiojantis lietuvis buvo įtikėjęs, kad pažįsta visus Rusijos sostinės gyvenimo niuansus, kol prieš Naujuosius metus nebuvo sukčių suvystytas kaip mažas vaikas. "Akistatos" skaitytojams apie genialią aferą naudojant merginą ir automobilį, taip pat apie kitas rusų nusikaltėlių apgavystes Arūnas sutiko papasakoti dėl to, kad Lietuvos piliečiai mokėtų išvengti aferistų pinklių.
Žinojo nusikaltėlių gudrybes
- Mano verslo partneriai maskviečiai mane buvo seniai perspėję, jog jų sostinės gatvėse veikia vairuotojams pasalas surengiančios ir po to mašinas apvagiančios vagių gaujos, - Arūnas leido suprasti, kad Maskvoje nėra žioplinėjantis užsienietis. - Nuošalesnėje gatvėje pamatę atriedantį prabangesnį automobilį, nusikaltėliai ant važiuojamosios gatvės dalies pažeria keletą į kekę suvirintų nedidelių smaigų, kurie mašinos padangoje praduria didoką skylę. Padanga ne šiaip sau po truputį minkštėja, o tiesiog akimirksniu sprogsta, ir vairuotojas būna priverstas netoliese sustoti. Kol keisdamas ratą rausiasi bagažinėje ir tupinėja prie savo automobilio šono, automobilistas visai užmiršta saugoti savo daiktus, kuriuos vairuotojai dažniausiai vežasi pasidėję salone ant sėdynės. Baigęs remontą ir įsėdęs važiuoti ne vienas pamato, kad nebėra rankinės su pinigais ar brangaus fotoaparato. Man Maskvoje tik kartą teko keisti keistai prakiurusią padangą. Tačiau žinodamas apie vagių triukus, prisukdamas atsarginį ratą savo automobilį ne tik užrakinau, bet ir visą laiką stebėjau, ar kas nesiartina.
Arūnas prisipažino, kad jau buvo įtikėjęs esąs labai gudrus, kol pakliuvo ant žymiai gudresnių nusikaltėlių meškerės.
Suviliojo merginos šypsena
- Tai įvyko prieš Naujuosius, - tos dienos vyras sako neužmiršiąs iki savo mirties. - Pamenu, važiavau į parduotuvę nusipirkti maisto bei gėrimų mano verslo partnerio gimtadieniui. Laiko turėjau į valias, tad pamatęs prie garažiuko stovintį lengvąjį automobilį su pakeltu variklio dangčiu bei šalia stovinčią ir man mojančią jaunutę gražią merginą, pristabdžiau. Ji stypsojo prie beveik naujo automobilio "Hyundai" - tokie tarp maskviečių moterų dabar labai madingi. Mane stabdžiusi gražuolė viena ranka rodė į variklį - suprask, neužsiveda variklis.
Gerai apsidairiau. Aplink nė gyvos dvasios, tad sustojau. Dėl visa ko kiek tolėliau. Išlipęs dar kartą apsidairiau, užrakinau savo mašiną ir tik tada prisiartinau.
Koketiškai papūtusi lūputes panelė iš tikro pareiškė negalinti užvesti rūkstančio variklio ir paprašė padėti - aš įsėdęs bandysiu paleisti variklį, o ji tuo metu pažiūrėsianti, ar iš jo nerūksta dūmai. Neįtardamas klastos klestelėjau prie vairo. Kol sukiojau užvedimo raktelį ir maigiau akceleratoriaus pedalą, mergina nuėjo prie variklio. Per pakeltą variklio dangtį jos nebemačiau, tačiau dėl to nesukau galvos ir žiūrėjau į skydelio prietaisų rodmenis.
Po akimirkos prie manęs išdygo nepažįstamas aukštas vyras:
- Aha, įkliuvai, vagie! - piktai užriko. - Norėjai mano mašiną pavogti? Neišdegė?
Merginą pakeitė sėbras
- Norėjau išlipti, tačiau vyras laikė užtvėręs dureles. Jis nedelsdamas mobiliojo ryšio telefonu surinko kažkokį numerį ir pranešė sulaikęs automobilio vagį nusikaltimo vietoje. Dar po minutės pričiuožė automobilis, iš kurio išlipo du ginkluoti vyrai juodomis uniformomis. Vėliau supratau, kad tai buvo kažkokios saugos tarnybos smogikai, nusikaltėlių sėbrai.
Aš, žinoma, bandžiau aiškinti apie užvesti variklį paprašiusią merginą, o jie tik juokėsi:
"Kokia mergina? Ką čia skiedi, vagie? Štai automobilio dokumentai. Skaityk. Savininkas aš, jokia mergina".
Tada išpiltas šalto prakaito suvokiau, kaip genialiai buvau apmautas. "Sugedusi" mašina specialiai stovėjo prie garažo kampo. Vos naivi auka - tai aš - atsisėdau prie vairo, mergina spruko už garažo, iš kur išlindo jos sėbras. Priekinį langą užstojo pakeltas variklio dangtis, tad aš to negalėjau matyti.
Nepažįstamasis paaiškino, kad jei jam nebus tuoj pat atlyginta neva moralinė žala, jis kviečiąs miliciją. Apsaugos tarnybos smogikai pridūrė, jog manęs lauks baudžiamoji byla dėl vagystės. Kadangi aš užsienietis, iki teismo tikriausiai būsiu suimtas. Pavasariop laukia nuosprendis su turto, tai yra mano piniginės, konfiskacija... Nustumti tris vyrus ir pabėgti neturėjau nė menkiausio šanso. Tačiau net jei ir būčiau per stebuklą išsiveržęs iš automobilio, niekur nebūčiau dingęs - mašinoje pilna mano pirštų atspaudų. O milicininkai iš mano versijos, kad norėjau padėti kažkokiai merginai, tik pasijuoktų.
Šantažuotojams teko sumokėti
- Tuomet mane užspeitęs vyras pareiškė, kad 3 000 JAV dolerių galėtų numalšinti jo norą skambinti į miliciją. Įkyriai bruku piniginėje turėtus 500 dolerių, o jis tik šaiposi. Po ilgo vargo galop nusiderėjau iki pusantro tūkstančio "žaliųjų". Drebančiom rankom mobiliojo ryšio telefonu skambinau bičiuliui bei verslo partneriui Sergejui ir prašiau skubiai atvežti trūkstamą tūkstantį. Sergejus, laimei, viską supratęs iš pusės žodžio, pinigus atvežė. Vakare susėdę prie butelio su juo ilgai laužėm galvą, ar galėjau išsisukti. Deja, abu pripažinome, kad kitos išeities neturėjau, tik užmokėti šantažuotojams.
Baigdamas Arūnas metė, kad nuo tos dienos visos maskvietės jam atrodo bjaurios. Ypač jaunos ir su šypsena stabdančios automobilius - Maskvoje priimta važiuoti ne tik taksi, bet ir pakeleivingomis mašinomis.
Arūnas kalbėjo, kad tokiu pat būdu pinigus nusikaltėliai atėmė ne tik iš jo - apie gaują ir naują apgaulės būdą pradėjus rašyti Maskvos laikraščiams, nusikaltėliai dingo. Panevėžietis mano, jog jie išvyko į kitą miestą, kur apie juos dar niekas nežino.
- Žmonai pamelavau, kad tuos pusantro tūkstančio iš manęs pavogė, todėl nerašykite mano pavardės. Aš savo nuotykius pasakoju tik tam, kad sukčiams būtų sunkiau, jei kartais jie apsireikštų Lietuvoje, - paaiškino Arūnas, - nes neabejoju, kad tokiu gudriu bei patikimu būdu anksčiau ar vėliau tikrai bus bandoma apgauti ir Lietuvoje.
Nesižavėk ir nežiopsok
Maskva - milijoninis miestas. Pasak Arūno - ir sukčių ten milijonai.
- Mūsų tautiečiai į Maskvą dažniausiai atvyksta traukiniu, - savo patirtim mielai dalinasi vyras. - Geležinkelio stotyse kišenvagių, lagaminų vagių - kone kas penktas žmogus.
Arūnas papasakojo, kaip ten veikia lagaminų vagys ir sukčiai. Suktesni ilgapirščiai pasigamina specialų lagaminams vogti prietaisą - konteinerį. Susiradę didžiulį lagaminą išradingi vagys nupjauna jo dugną, o apačioje pritvirtina kelias svirteles ar kabliukus. Vos žioplesnis keliautojas stotyje sekundei nusisuka, vagis savo lagaminą be dugno paprasčiausiai... užmauna ant žmogaus lagamino, pakelia jį kartu su savuoju ir neskubėdamas nusineša. Atsisukęs pilietis nesupranta, kaip per sekundę galėjo išgaruoti jo lagaminas.
Ne taip seniai Maskvos stotyse pasirodė televizijos darbuotojais apsimetantys sukčiai. Išsirinkę žioplesnį žmogelį, nusikaltėliai jam praneša neva rengią prekių reklaminę akciją ir pasiūlo paimti menkavertį virdulį ar lygintuvą. Tuo metu sukčių sėbras visa tai neva filmuoja, neretai net paima ir trumpą interviu. Apdovanotas pilietis, žinoma, prieš kameros objektyvą dėkoja už dovaną ir išsijuosęs ją giria. Po akimirkos "televizininkai" dingsta, o auką apsupa 5-7 žaliūkai, kurie paaiškina, jog akcija - ne labdara. Paėmei daiktą - užmokėk. Dažniausiai tenka pakrapštyti piniginę už - kaip vėliau išaiškėja - menkavertį niekalą ar net dėžę su pusplyte.
- Sukčiai panašiai veikia ne tik Maskvoje, - į Arūno žodžius verta įsiklausyti. - Nesigundykite dovanomis, pusvelčiui siūlomais daiktais, nesėskite vieni prie svetimo automobilio vairo, nevaikščiokite pas nepažįstamus į svetimus butus. Ir apskritai nežiopsokite.
