Kai mano atžalą žvėriškai suspardė gatvės banditai, įvykį tyrusi policijos pareigūnė vos ne kaltinančiai paklausė: ,,Ir kodėl jūsų sūnui prireikė eiti tokiu blogai apšviestu šaligatviu?" Atsakiau, jog dabar visi šaligatviai prastai apšviesti, kadangi šviestuvai paprastai kybso virš medžių viršūnių, tad apačioje matyti tik medžių šešėliai. Tuomet pareigūnė mane, kvailių kvailį, informavo, kad medžiai turi keistą savybę augti. Ir kaip aš išsyk nesusipratau? Į tai buvau bepradedąs aiškinti apie lapuočius sodinančių ir juos prižiūrinčių įstaigų nemokšišką darbą. Norėjau įrodyti, jog atstumai tarp šviestuvų ir jų pastatymo vieta turi būti projektuojami ne iš kabineto neišlendančių nemokšų, jog nieko bloga neatsitiktų, jei patys šviestuvai būtų gaminami tokie, kad slankiotų į vieną ar į kitą pusę. Tuomet iškart matytųsi, kaip geriausiai apviečiamas šaligatvis. Juk nė vienam prietrankai nešaus į galvą mintis apšviesti rašomąjį stalą iš už nugaros. Tai kodėl taip daroma su šaligatviais?
Tačiau visas šias absurdiškas mintis skubiai nuvijau šalin, nusprendęs į savo problemą pažiūrėti kitu rakursu.
Negi iš tiesų viskas taip blogai? Anaiptol! Juk jei lempos įrengtos virš medžių viršūnių, ypač laimingos pasijaučia mūsų varnelės bei smulkesni čiulbuonėliai, nes stropiesiems jų tėveliams atsiveria unikali galimybė ištisas 24 valandas per parą grožėtis savo kranksiukais. O šie iš savo varpinės, t. y. lizdo, gali stebėti ,,gyvąją šaligatvio TV". Kuo ne ,,Bėdų turgus", jei koks slyvanosis apšepėlis sėdi atkišęs kepurę? ,,Kriminalinėje kronikoje" galima išvysti plėšikams ,,plunksnas" (t. y. drabužius) atiduodančius gerus dėdes ir tetas. Pasitaiko sporto laidų, panašių į ,,Kovą be taisyklių", primenančių kikbokso ir beisbolo su tikromis lazdomis mišinį. Gan savotiškas ir itin propaguojamas tautinis mėlynodžių žaidimas "Litrobolas". Todėl neapsiplunksnavusiems plunksnuočiams tikrai nėra kada nuobodžiauti ir skųstis tėveliams kultūrinės programos stygiumi.
Kai įsigilinau į gatvių apšviestumo (o gal aptamsinimo?) programą dar plačiau, galvoje kaip kokioje kirmykloje ėmė kirbėti netradicinės mintys. O kodėl, pavyzdžiui, elektros kabelio neištempus ore? Kiek sutaupytume lėšų, be reikalo rausdami tranšėjas? Tuomet į žemę tereiktų užkasti šviestuvus, nes stulpai turi kažkaip laikytis, kad nekybsotų ore... Šiuo žingsniu labai padėtume evoliucijos nuskriaustiems kurmiams kelyje į praregėjimą.
Galėtume imti ir taip padaryti. Tik ar verta? Ar ne geriau būtų, jei medžius geninčios ir sodinančios įstaigos prieš pradėdamos darbą susimąstytų, kokie bus jų darbo rezultatai po kelerių metų? Tada ir šviestuvai skleistų šviesą ten, kur ji reikalinga - į šaligatvius, o ne į medžių viršūnes ar važiuojamąją gatvės dalį, kurią puikiausiai apšviečia automobilių žibintai.
Voldemaras Zacharka
