Remigijus RAINYS
Vilniaus apygardos teismas iki gegužės 30 dienos padarė pertrauką Klaipėdos organizuotų nusikaltėlių bylos nagrinėjime. Šiame procese teisiami vienos iš aktyviausiai veikusių uostamiesčio gaujų vadovas Sigitas Gaidjurgis ir jo bendrininkai Arminas Graužinis, Marius Marijošius, Artūras Damkus, Renatas Šadeikis bei kai kuriuose epizoduose drauge su jais veikęs vienas Panevėžio "Tulpinių" gaujos lyderių Virginijus Baltušis, jau atliekantis teismo kitoje byloje jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Pertrauka jau dešimt mėnesių vykstančiame nagrinėjime paskelbta todėl, kad vis dar neatlikta praėjusių metų vasaros pabaigoje V. Baltušiui teismo paskirta psichiatrinė ekspertizė. Neįtikėtinai ilgai užsitęsė Teismo ekspertizės instituto Utenos psichiatrinių ekspertizių poskyrio remontas ir jau ilgą laiką psichiatrinės ekspertizės šalyje neatliekamos. Sprendimą V. Baltušiui atlikti psichiatrinę ekspertizę Vilniaus apygardos teismas priėmė po to, kai posėdyje kaltinamasis panevėžietis netikėtai pareiškė, jog atsisako valstybės paskirto advokato Sergejaus Pelšo, bei teigė nedaręs jokių nusikaltimų, o nuo ilgo sėdėjimo kalėjime jam buvo sutrikusi psichika. Netrukus V. Baltušis, nors jo rankos buvo surakintos antrankiais, ėmė vartyti salės, kurioje vyko teismo posėdis, suolus, trankyti į juos galvą. Įsisiautėjęs teisiamasis puolė ir jį raminti bandžiusius apsaugos pareigūnus. Klykiantį panevėžietį konvojaus vyrai nešte išnešė iš salės. Tuomet isterijos priepuolis prasidėjo teismo procesą stebėjusiai jo draugei Erikai. Tardymo izoliatoriaus medikai vėliau pranešė, kad V. Baltušiui praskelta nosis.
Laiškai į laisvę
Viename iš paskutinių posėdžių iki paskelbiant pertrauką Valstybės kaltintojai iš Generalinės prokuratūros paprašė pridėti prie bylos Sigito Gaidjurgio laišką Renato Šadeikio žmonai. Buvęs S. Gaidjurgio asmens sargybinis R. Šadeikis sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir viso proceso metu duoda parodymus prieš savo buvusį bosą. Slapta iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus išsiųstame laiške mafijos vadeiva siūlo R. Šadeikio žmonai apšviesti savo vyrui protą, kad šis žinotų, kaip liudyti teisme. Tačiau moteris neišsigando netiesiogiai išsakytų mafijos vadeivos grasinimų ir laišką perdavė teisėsaugininkams. Laišką klaipėdiškei atnešė S. Gaidjurgio sugyventinė Rasa Ramanauskaitė. Ji tikino, kad laišką, tikrai parašytą sugyventinio braižu, ir prašymą jį perduoti R. Šadeikio žmonai radusi savo namų, esančių Šilutės rajone, pašto dėžutėje. Kaip laiškas iš tiesų atsidūrė Rasos rankose, vis dar neaišku, nes Tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojai itin atidžiai stebi kaltinamųjų pasimatymus su kaltinamaisiais.
Žinutę perdavė advokatas?
Tai jau ne pirmas atvejis, kai S. Gaidjurgis, būdamas nelaisvėje, sugeba vadovauti anapus grotų likusiems bendrams. 1999 metų kovo pradžioje R. Šadeikiui buvo perduotas raštelis su raginimu kuo greičiau įvykdyti tai, ką gauja jau buvo suplanavusi anksčiau. Šį raštišką boso, tuo metu sėdėjusio uostamiesčio areštinėje dėl nelegaliai laikomo didelio peilio, įsakymą, R. Šadeikio parodymais, jam atnešė S. Gaidjurgio advokatas. Reikalavimas buvo įvykdytas - netrukus "gaidjurginiai" nušovė armėnų tautybės verslininką Samvelą Bochianą. Neatmetama, kad ir laišką iš Lukiškių galėjo išnešti uostamiesčio mafijos vadeivos advokatas, mat jo bendravimas su klientu nėra taip griežtai kontroliuojamas.
Aiškėja paslaptingų sprogimų aplinkybės
"Akistata" jau rašė apie pirmojoje proceso dalyje nagrinėtus gaujai inkriminuojamus 17 nužudymų, dėl kurių Sigitas Gaidjurgis kategoriškai neprisipažįsta esąs kaltas. Teismas toliau aiškinasi sprogimų įvairiuose šalies miestuose aplinkybes. R. Šadeikis parodė, kad 1997 metų pavasarį susprogdinti Šiaulių policijos komisariatą sumanė samdomas žudikas Alvydas Juodris, vėliau nusišovęs sulaikomas viename uostamiesčio bute. R. Šadeikio teigimu, šią idėją aktyviai palaikė ir S. Gaidjurgis. A. Juodris konkuruojančių nusikaltėlių gaujų buvo išvytas iš šio miesto, todėl norėjo buvusiems bičiuliams atkeršyti teisėsaugininkų rankomis. Jis manė, kad susprogdinus komisariato pastatą, policijos pareigūnai imsis aktyvių veiksmų prieš vietines nusikalstamo pasaulio grupuotes. Kartu su R. Šadeikiu atvykęs į Šiaulius, A. Juodris jam parodė, kur yra VPK pastatas ir kaip geriausiai iš tos vietos pasišalinti. Kitą kartą į Šiaulius Renatas traukiniu atvyko jau vienas. Iš pirmo karto sprogmens padėti nepavyko, nes pro šalį vis pravažiuodavo policijos automobiliai. Vėliau maišelį su sprogmeniu jis padėjo ant grotuoto policijos komisariato rūsio lango, nors A. Juodris pageidavo, kad užtaisas būtų susprogdintas pastato viduje. Sprogimas nugriaudėjo, kai R. Šadeikis jau važiavo taksi automobiliu į Plungę. Jo metu nukentėjo ir greta stovintys Šiaulių apygardos bei apylinkės teismų pastatai, ir kaimynystėje esantys namai. Teisme R. Šadeikis tvirtino, kad A. Juodris jam pinigų už tai nesumokėjo. Įtarimai dėl šio sprogimo pareikšti ir S. Gaidjurgiui, tačiau šis tikino, kad tuo metu gyveno Vilniuje ir savo sodyboje Trakuose. Mafijos bosas šaipėsi, kad jis R. Šadeikiui - kaip amnestija, mat kuo daugiau suversiąs S. Gaidjurgiui, tuo jam bus geriau. Pasak klaipėdiečio, tokie sprogimai, ir dar kitame mieste, už "ačiū" neorganizuojami, o kišenėse po 10 000 dolerių nešiodavęsis R. Šadeikis buvo neva turtingiausias uostamiesčio nusikaltėlis.
Konkurentams norėjo atkeršyti policininkų rankomis
S. Gaidjurgis nesutinka ir su R. Šadeikio parodymais, kad sprogimas prie VRM poilsio namų "Pušynas" Palangoje 1997 metų vasarą buvo įvykdytas siekiant, kad Klaipėdos policininkai pradėtų represijas prieš klaipėdiškio konkurentus. Pasak R. Šadeikio, jo bosas tiesiog negalėjo pakęsti, kai pamatydavo prabangiais automobiliais po Palangą važinėjančius Kauno nusikalstamo pasaulio atstovus, todėl tikėjosi, kad po sprogimo kurorte teisėsaugininkai pradės jais labiau domėtis. Operacijai buvo skirta maždaug du kilogramai trotilo ir heksogeno mišinio, kuriuos automobilio bagažinėje į Palangą atsivežė S. Gaidjurgis, A. Juodris ir R. Šadeikis. Sprogmenis, detonatorių ir laikrodį Renatas sujungė paplūdimio kopose, o kiti du saugojo, kad kas neužkluptų. R. Šadeikis tarnavo sprogdintoju sovietinėje armijoje, todėl puikiai išmanė visas sprogmens užtaisymo smulkmenas. Buvęs mafijos boso asmens sargybinis teisme sakė, kad šefas jam liepė padėti sprogmenį kuo arčiau poilsio namų, tačiau jis užtaisą paliko krūmuose. Sprogus bombai išdužo poilsio namų langai, stiklo šukės sužeidė viename kambaryje buvusiam Policijos departamento komisarui Viktorui Blinstrubui koją. Laimei, tą dieną viena poilsiautojų pamaina jau buvo išvykusi namo, o kita turėjo atvykti tik kitos dienos rytą.
Antras bandymas įgelti kauniškiams
Kitame teismo posėdyje S. Gaidjurgis R. Šadeikį pavadino samdomu žudiku ir neigė, kad šis buvo jo asmens sargybiniu. Tačiau pastarasis nesutiko su savo boso žodžiais. R. Šadeikis davė parodymus, jog mintis ką nors susprogdinti Kaune kilo, kai jis su A. Juodriu viešėjo S. Gaidjurgio sodyboje Trakuose. Jo teigimu, uostamiesčio nusikaltėlių autoritetas buvo nepatenkintas, kad kauniečiai nebuvo pakankamai pataršyti po sprogimo Palangoje, todėl norėjo jiems įgelti vėl. Sprogmuo buvo sukonstruotas toje pat sodyboje, o 1997 metų lapkričio 14 dieną S. Gaidjurgis jį nuvežė į Kauną. Čia šefas pats parodė, prie kurio pastato reikia padėti sprogmenį. Renatas sakė tik tuomet sužinojęs, kad tai Dainavos policijos komisariatas. Sprogimas nugriaudėjo vėlai vakare. Komisariatui buvo padaryta 12 000 litų žala, išdužo šalia stovinčių gyvenamųjų namų langai. Pagal S. Gaidjurgio versiją, Dainavos policijos komisariatas susprogdintas policijai keršijusių Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų Ariko Pastuškovo ir Jono Bielskio užsakymu. Jie esą gerai pažinojo A. Juodrį, o šis galėjo juos suvesti su R. Šadeikiu ir be J. Gaidjurgio žinios.
Sprogimas "Meridiane"
Praėjusių metų pabaigoje teisme nagrinėjant Klaipėdos simboliu laikomo burlaivio "Meridianas" susprogdinimo epizodą, į vieną posėdį teko kviesti medikus, nes S. Gaidjurgis buvo paskelbęs bado streiką ir atsisakęs valdiško tardymo izoliatoriaus maisto. Uostamiesčio mafijos vadeivai nepatiko, kad jo kameros durys Lukiškėse su stikliniu langeliu, per kurį jį nuolat stebi izoliatoriaus pareigūnai. Medikai turėjo patikrinti, ar teisiamasis gali dalyvauti teisme, nes jis pareiškė, kad norėtų duoti parodymus kitame posėdyje, mat jau 15 dienų nevalgo. Posėdis buvo pratęstas, kai maždaug valandą pacientą apžiūrinėję gydytojai nustatė, jog jo sveikatos būklė yra normali.
2000 metais, kai rugsėjo 24 dieną buvo bandomas susprogdinti "Meridianas", Klaipėdos teisėsaugininkai rimtai spaudė S. Gaidjurgį. Jam buvo pritaikyti Užkardymo įstatymo apribojimai, tad mafijos vadeiva turėjo nuolat gyventi nurodytoje gyvenamojoje vietoje, nuo 23 iki 6 valandos ryto būti namie. Sigitui buvo draudžiama lankytis baruose ir klubuose "Kalifornija", "Naktinis drugelis","Sodžius", Šėlsmas", "Skandalas", "Indigo", "Paradoksas", "Plius minus" bei susitikinėti su savo bendrais Arminu Graužiniu, Artūru Damkumi, Renatu Šadeikiu, Albertu Lenckumi ir kitais uostamiesčio nusikalstamo pasaulio veikėjais. Pasak liudininkų, tai labai siutino S. Gaidjurgį ir jis nusprendė siekti savo didžiausiu priešu laikomo tuometinio Klaipėdos VPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo Vladimiro Plotkino bei kitų uostamiesčio policijos vadovų nušalinimo. Nusikalstamo pasaulio autoritetas manė, kad didžiulis nepasitenkinimas vietos policijos darbu kiltų, jei Klaipėdoje būtų susprogdintas koks nors prekybos centras. Tačiau net labiausiai užkietėję bendrininkai pasistengė bosą atkalbėti nuo tokios akcijos. Klaipėdos nusikalstamo pasaulio atstovai baiminosi ne galimo didelio aukų skaičiaus, o to, kad po tokio išpuolio į Klaipėdą gali būti atsiųstos didelės pajėgos iš Policijos departamento, kurios ne juokais imsis tirti jų darbelius. Pažįstant S. Gaidjurgio charakterį, galima numanyti, jog įkalbėti jį pakeisti nuomonę buvo nelengva, tačiau pagaliau taikiniu buvo pasirinktas menkesnis objektas - burlaivis-restoranas. Tiesa, tuo metu jis neveikė ir laivą saugojo tik vienas sargas. Sprogmuo buvo pagamintas tradiciškai - panaudojant du kilogramus heksogeno ir sprogdiklį su laikrodiniu mechanizmu. Laive sprogmenį padėjęs Marius Marijošius Valstybės saugumo departamento darbuotojams buvo prisipažinęs, jog tai padarė S. Gaidjurgio įsakymu, tačiau teisme savo parodymus pakeitė. Posėdyje jis teigė, kad "Meridianas" susprogdintas vietinių verslininkų prašymu. Pasak M. Marijošiaus, už "užsakymo" įvykdymą jis gavo 200 dolerių, 180 litų ir 70 eurų. Sprogimas driokstelėjo numatytu laiku, tačiau didelės žalos laivui nepadarė - tebuvo apgadintas vienas bortas.
Proceso trukmė - nenuspėjama
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjanti "Gaidjurginių" gaujos Bylą, nelinkusi prognozuoti, kiek dar užsitęs teismo procesas. Po pertraukos teismui dar teks apklausti mažiausiai 62 nukentėjėlius ir liudytojus, kurie į pirmąją nagrinėjimo dalį, nors ir buvo kviečiami, neatvyko. Neatmetama, kad kai kuriuos liudytojus bus nuspręsta atvesdinti prievarta. Be to, teisiamiesiems uostamiesčio nusikaltėliams, be žmogžudysčių ir sprogdinimų, inkriminuojamos ir kitokios nusikalstamos veikos, tad tikėtina, jog ir antroji proceso dalis tikrai nebus trumpesnė už pirmąją.
