From: "Kamile Belekokie"
Padėti į vietą ( 5 )
Petras Ivanauskas
Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais – „zelionų“, „sportininkų“, „mažylių“, „centuriono“, „smauglių“ ir kitomis gaujomis Kaune sėkmingai veikė „daktarų“ grupuotė. Tuo metu Vilniaus ir Kauno organizuoti nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos ir papročiai. Skaitydami apie Vilniaus mafiją turėjot pajusti,kad sostinės nusikaltėliams svarbiausia buvo pinigai. Kauniečiai tuo metu dar laikėsi nerašytų banditų kodekso taisyklių – turėjo savo garbės kodeksą, buvo galima pasitikėti jų garbės žodžiu.
„Dakatarai“ nebe karaliai?
Visi stambiausieji Kauno nusikaltimai siejami su Henriku Daktaru, jis laikomas Kauno kriminalinio pasaulio autoritetu. Ar taip yra ir dabar reikėtų suabejoti. Pats H.Daktaras grįžęs iš kalėjimo ne kartą sakė, kad jaunimas yra neprognozuojamas ir neklauso senių. Kuriam laikui iš aktyvaus gyvenimo teisėsaugininkams pašalinus Henytę gyvenimas mieste nesustojo. Ir toliau buvo plėšiami žmonės, vagiami automobiliai, žudomi „torpedos“ ir mažesnio ar aukštesnio kalibro grupuočių vadai ir vadukai. Žodžiu, vyko kova dėl turto, ir dėl valdžios. Kriminogeninei situacijai laikinojoje sostinėje – kaip dažnai vadinamas Kaunas – įtaką darė jaunesni nusikaltėliai, kurie be jokių abejonių pretendavo ir į Kauno šešėlinio gyvenimo vadus. Tai, kad išėjus Henytei iš kolnijos buvo padegtas jo motinai priklausantis namas Vilijampolėje, o dar anksčiau prestižinis butas Laisvės alėjoje ar nerodo, kad nauji vadai nori parodyti jo vietą senajam Kauno „valdovui. Ir vis tik kas toks yra Henrikas Daktaras pravarde Henytė ( 46m.) .Daug tiesos apie jį atskleidė kiek aksčiau mūsų laikraščiui interviu davęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Algimantas Kliunka.
Jeigu vidurnaktį prižadinto kauniečio paklaustum, kas yra „daktarai“ tikriausiai nemastytų apie stomatologus, ginekologus ar terapeutus. Tikram kauniečiui šis žodis pirmiausia asocijuotųsi su nusikalstama grupuote arba „Daktarų“ šeima. Dar vienas dalykas,dėl kurio šimtu procentų garantuotas kiekvienas tikras kaunietis: „daktarai“ buvo, yra ir bus. Tarsi kokia miesto vizitinė kortelė ar privalomas atributas. Ta proga sukurtas netgi mitas: Henytė laisvėje – Kaune ir Užliedžiuose kur gyvena garusis „Daktaras“ tvarka ir ramybė. Nėra Henytės, jau toks „bespredelas“ – visa teisėsauga bejėgė. Tokiu stabu Henriką Daktarą padarė žiniasklaida. Kai buvo išleistas iš kolonijos, jį kaip didžiausią žvaigždę pasitiko fotoaparatų ir kamerų miškas. Kol vyras buvo už grotų, žmona Ramutė žiniasklaidininkus vedžiojo po garsiąją šeimos „pilį“ ir džiaugėsi puikiai įrengta virtuve, bet neužmiršdavo priminti, kad niekaip neišgalinti apšildyti viso namo, todėl priversta glaustis keliuose kambarėliuose. Išvaizdžiam, nuolat besišypsančiam Henrikui, buvo priprašyta daug visokių jo atliktų žygdarbių, apie jį rašoma kaip apie kokį nors svieto lygintoją kuris sriaudžia tik turtinguosius ir padeda vargšams. Ir mūsų redakcija yra gavusi ne vieną laišką, kuriame vargšai prašo paguodos ir prašo laišką perduoti H.Daktarui. toks geraširdžio svieto lygintojo įvaizdis daug prisidėjo ir prie to, kad Henriko sūnus Enrikas buvo išrinktas į Kauno tarybą. Iki šiol niekam nežinomas vaikinukas išplaukė į visuomenę ant tėvo pečių.
Visuomenei smalsu, kaip gyvena nusikalstamo pasaulio elitas. Ypač kai parodomas sportiškas, gražus ir netgi šiek tiek humaniškas daugiavaikis tėvelis. Tačiau yra žmonių, kurie matė Henytę ir kitokį. Vilijampolės „daktarai“ savo veiklą pradėjo nuo smulkių kriminalų. Pats Henrikas ( Henytė ) pirmą kartą buvo nuteistas kalėti 1976 metais už smulkų chuliganizmą. 10 mėnesių bausmę pataisos darbų kolonijoje teismas skyrėuž tai, jog „Neringos“ kinoteatre Henytė nešvankiais žodžiais išplūdo pagyvenusią kino teatro kontrolierę, sudavė jai per veidą. Jau kitais metais H.Daktaras nuteisiamas už piktybinį chuliganizmą. „Inkaro“ kultūros namuose per šokių vakarą neblaivus Henytė įžeidinėjo šokti su juo atsisakusia moksleivę ir sukėlė muštynes, kuriose dalyvavo per 30 jaunuolių. Taikomosios dailės technikumo moksleiviai užstojo savo draugę ir mušėsi su „slabodkiniais“ („Slabodkė“ – taip buvo vadinamas Vilijampolės mikrorajonas). Moksleiviams bandant pabėgti troleibusu H.Daktaras paleido pavymui plytgalį ir sužalojo troleibuso vairuotojos dukrą. O jau po dešimties metų „Daktarai“ tapo viena geriausiai organizuotų gaujų. Plėšdavo garažus, vėliau ėmėsi, bene, turtingiausio tais laikais sluoksnio – lapių fermų šeimininkų. Kadangi žvėrelių augintojai dažnai laputes ir kitokius švelniakailius gyvunėlius augino nelegaliai tai apiplėštieji ir į miliciją ne visada išdrįsdavo kreiptis. Bet 1987 m. Henrikas už plėšimus buvo nuteistas 8 metams laisvės atėmimo ir iškeliavo į Sibirą. Po 3 metų H.Daktaras, kalbama. Kad papirkęs rusų teisėsaugos valdinidkus, grįžta į Kauną. Kaip tik į socializmo laikais užgyvento turto dalybas. Manoma, kad būtent privatizavimo metu H.Daktaro grupuotė ir jis pats susikrovė milijonus. Oficialiai privatizavimui Kaune vadovavo Zenonas Kaminskas, tačiau viską sprendė neoficialus privatizavimo komisijos pirmininkas „daktarų“ atstovas, H.Daktaro giminaitis Rimantas Ganusauskas, pravarde „mongolas“. Verslininkai, norėdami įsigyti parduotuves, fabrikus ar net paprasčiausius kioskus, pirmiausia turėjo susimokėti „šeimoms“. O tik po to dalyvauti aukcionuose. Bet tai buvo tik formalumas. Už nedidelės parduotuvės privatizavimą nusikaltėliai gaudavo apie 10 tūkst. JAV dolerių, už stambesnių iki 100 tūkst. Dolerių. Labai pelninga veiklos sritis buvo ir pinigai gauti už reketą arba taip vadinamąjį „stogą“. Tie iš privatizavimo ir reketo uždirbti pinigai būdavo investuojami į legalų verslą, o aplink Kauną augo „daktarų“ pilaitės. Pats Henytė savo dvarą pasistatė Kauno rajone, Užlėdžiuose. 1992 - 1993-ieji metai teisėsaugininkų nuomone buvo nusikaltėlių grupučių formavimosi metai. Nusikaltėliai tais metais vienijosi aplink lyderius, susiformavo šeimos. Neapsieita ir be šūvių. Vos gyvas liko ir pats Henytė.
Pasikėsinimas
Spalio 7-osios rytą prie „Vilijos“ restorano privažiavo juodas „BMW“. Iš jo iššokę keturi vyrai ramiai įėjo į restorano pagalbines patalpas ir iš pistoleto bei automatų nušovė penkis žmones. Tikriausiai kulkos buvo skirtos ne jiems. Tą dieną tose patalpose buvo susirinkę apie 10 žmonių. Jiems besikalbant pro kabineto duris galvą kyštelėjo nematytas vyriškis ir tuoj dingo. H.Daktaras lyg nujausdamas kažką negero pakilo ir pasakė, kad pokalbį baigs kitame kabinete. Su juo išėjo ir A.Laurinavičius (Luras), V.Gudzinskas (Guzas) ir V.Siaurusevičius (Siauras). Po 20 sekundžių ir nuaidėjo šūviai, sprogo granatos. Penki vyrai liko gulėti ant grindų, o grupuotės įžymybės lko gyvos. Sprogimas „Vilijoje“ siejamas su vienu kavinės šeimininku R.Ganusausku (Mongolu), tuo pačiu, kuris vaodavo privatizavimui. Tuo metu, kai Kaune aidėjo šūviai, jis ilsėjosi Bulgarijoje. „Mongolas“ paskutiniu metu nepatiko Henytei: jis buvo pradėjęs vartoti narkotikus, beto, sužinota jos R.Ganusauskas ir dalį turto ėmė slėpti. Bijodamas, kad gali būti pašalintas iš šeimos „Mongolas“ pirmas ėmėsi žygių. Viršūnėlės sunaikinti jam nepasisekė, o pats netrukus dingo visiems amžiams.
Oficialus reketas
Niekam ne paslaptis, kad alkoholio prekybos verslas priskiriamas pelningiausiai grupei. Ir dabar privatizuojant „Stumbrą“, „Alitą“, kitas alkoholio gamyklas jaučiamas didžiulis judėjimas,tiek tarp verslininkų, tiek tarp nusikaltėlių grupuočių. Visi žino koks tai skanus kasnelis. Tas pats buvo ir prieš 8 metus kai liberalizavus rinką, alkoholio platinimu susidomėjo nusikalstamas pasaulis. A.Kliunka mūsų laikraščiui pasakojo, kad į Generalinę prokuratūrą atvykęs S.Čiapas ilgas valandas sedėjo, braižydamas alkoholio platinimo ( distribucijos ) schemas ir pasakodamas, kokią nusikalstamą veiklą vykdė Kauno „Daktarai“. Sigitas Čiapas, buvęs etatinis KGB darbuotojas, laisvojoje Lietuvoje tapo verslininku, vienu tuometinių alkoholio prekybos magnatų, „Agoros“ firmos prezidentas. Pagal S.Čiapą, H.Daktaras, Vaidotas Stankevičius (Smauglys, nušautas 1998m.) ir dar keli su „daktarais“ siejami asmenys sukūrė tokią galingą tarpininkų asociaciją ir netgi sugebėjo parengti nuostatus, jog iš gamyklų gėrimus platinimui gali imti tik tos bendrovės, kurios įstoja į šią asociaciją. Nori pardavinėti alkoholį, stok į asociaciją, mokėk mokesčius. Oficialus reketas ir tiek. S.Čiapas atskleidė dar ne vieną tuometinę aferą. Pasak jo, asociacijos distributoriai paimdavo iš gamyklų gėrimų ir už juos nesumokėdavo. Kad visos pusės būtų patenkintos ir kuo ilgiau nesiskųstų, pelnas būdavo dalinamas į tris dalis: asociacijai, distributoriams ir gamyklos direktoriui. Vėliau Generalinės prokuratūros ONKT departamente buvo gimęs ne vienas projektas kaip panaudoti S.Čiapo informaciją, bet netrukus kauniečiai suuodė, kad Sigitas bendradarbiauja su teisėsauga.
Areštas
Kol Generalinės prokuratūros pareigūnai plušo su S.Čiapu, „daktarai“ lyg niekur nieko dirbo, platino alkoholį, retkarčiais lyg tarp kitko pašniukštinėdami, ar jau verta susirūpinti savo saugumu. Beje, Kliunka duodamas interviu „AKISTATAI“ paminėjo, kad nusikaltėliai naudojosi elektroniniu sekimo metodu. Taip, kad pareigūnų pokalbių buvo klausomasi, todėl su S.Čiapu buvo susitikinėjama nebe prokuratūros patalpose, o skirtingose vietose. Pareigūnai ir informatorius kalbėdavosi vaikščiodami gatvėmis. Galu gale Kauno nusikaltėliams matyt pabodo ir prokuratūra gavo informaciją, kad S.Čiapui susprogdinti pasamdytas žmogus. Taip jau sutapo, kad tuo metu laikraščiai aprašė, kad Kaune, restorane „Vilija“ sutinkant Naujuosius, H.Daktaras pliaukštelėjo dainininkei Džordanai Butkutei. Dainininkei ant veido matėsi mėlynės, iš pradžių ji noriai apie terorizavimą pasakojo žurnalistams. Vėliau pamačiusi, kad su Henyte net ir pripažintai dainininkei nevalia juokauti, sušvelnino savo parodymus. Bet prokurorai jau buvo nusprendę tuo pasinaudoti. - Sukvietėme skubų pasitarimą: reikia suimti Henytę! – prisiminė Algimantas Kliunka. – Suskaičiavom, kiek ginkluotų vyrų iki šeštadienio galėtume sutelkti. Pasistengę surinkom septynis vyrus, du automobilius. Kauno apygardos prokuratūros paprašėme, kad šeštadienio rytą pakviestų H.Daktarą pasikalbėti. H.Daktaras, anot prokuroro, nieko blogo neįtarė, ir į prokuratūrą atėjo šventiškai nusiteikęs, mat ruošėsi su šeima važiuoti į Sartus. Bet nenuvažiavo. Keli automatais ginkluoti pareigūnai griebė Henytę ir atvezė į Vilnių. Iš pradžių H.Daktaras buvo suimtas prevencine tvarka. Taip prokurorai išlošė laiko parengti kaltinimams.
Informatoriaus neišsaugojo
Pirmas A.Kliunkos rūpestis buvo paskambinti informatoriui. -Klausyk, Čiapai, suimėme Henytę. Reikia pradėti saugotis!! Lietuva, anuomet dar neturėjo beveik jokios patirties kaip turi būti saugomi ypač svarbūs liudininkai. Jau buvo priimta liudininkų apsaugos programa, bet ji dar neveikė, nes nebuvo skirta beveik jokio finansavimo, nesukurta ir tai daryti turėjusi rūpintis struktūra. O ir pats S.Čiapas pasitikėjo savo jėgomis. „Nieko tokio,- sakė verslininkas,- mane saugo mano paties samdoma apsauga“. Ir tada S.Čiapas padarė dar vieną lemtingą klaidą. Prokurorui pareiškęs, kad „žiniasklaida yra didelė jėga“ nutarė pasipriešinti. Jis manė, kad jeigu spaudai papasakos, jog H.Daktaras suimtas tik pagal jo parodymus, niekas nedrįs jo nė pirštu paliesti. Tačiau atsitiko visai kitaip. Beveik iš karto po viešos S.Čiapo išpažinties žurnalistams jis buvo nušautas. 1996-ųjų vasario 3-iąją H.Daktaras buvo sulaikytas dėl dainininkės sumušimo, o balandžio 5-osios rytą buvo nušautas prokuratūros informatorius S.Čiapas.
Kitame numeryje: kaip buvo nušautas S.Čiapas ir už ką buvo nuteistas H.Daktaras.
------------------------------------------------------------------------------- http://www.one.lt - Tavo mobilusis el.pastas!
Dabar skaityk savo el.pasta mobiliajame telefone - wap.one.lt!
