Fitoterapija, arba gydymas augalais, pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo. Vaistinėse yra platus pasirinkimas augalinių preparatų, skirtų gydyti įvairioms ligoms.
Seniai žinoma, kad augalinių preparatų poveikis organizmui yra platesnis ir švelnesnis nei sintetinių medžiagų. Augale susikaupusios gydomosios (veikliosios) medžiagos yra įvairesnės, mažesnės koncentracijos, mažiau veikia ląstelių struktūrą, todėl kur kas rečiau sukelia alergines reakcijas. Be veikliųjų, augaluose yra ir daug pagalbinių medžiagų, kurios irgi veikia kai kuriuos organus bei sistemas. Kartu su augalinėmis medžiagomis organizmas gauna jam labai reikalingų fermentų, natūraliųjų vitaminų, cheminių elementų. Augaliniais preparatais paprastai gydoma ilgai, darant pertraukas (reikia laikytis gydytojo nurodymų). Augaliniai preparatai labai tinka gydyti lėtines ligas ir profilaktikai (mat vaistus reikia vartoti ilgą laiką).
Vaistažolių preparatai yra skiriami ir vidiniam vartojimui, ir naudoti išoriškai. Vidiniams priskiriama iš šviežio augalo išspaustos sultys, užpilai, nuovirai, paruošti iš šviežios ar džiovintos žaliavos, taip pat spiritiniai antpilai, milteliai (paruošti iš sudžiovintų augalų dalių) ir t. t. Išoriškai vaistažolės plačiai naudojamos skalavimams, pavilgams, kompresams, trynimams, vonioms.
Nebūtina vaistažolių preparatų ieškoti vaistinėse - jų galima pasiruošti ir patiems. Tiesa, reikėtų atminti, jog tik tinkamai paruošta žaliava duos rezultatą, turės gydomąjį poveikį.
Patalpa, kurioje laikomos vaistažolės, turi būti sausa, gerai vėdinama. Vaistažolės, turinčios eterinių aliejų, turi būti laikomos kuo toliau nuo kitų vaistinių augalų.
Atminkite, jog vaistinės žaliavos negalima rinkti chemikalais purkštuose laukų plotuose, taip pat reikia vengti vietovių prie fermų, sąvartynų, elektrinių, automagistralių, geležinkelio.
Kaip rinkti pumpurus ir žievę?
Sumedėję daugiamečiai augalai krauna pumpurus, iš kurių pavasarį išsiskleidžia lapai bei ūgliai. Pradėję brinkti pumpurai rodo augalo gyvybinės veiklos pradžią. Išbrinkę, bet neišsiskleidę pumpurai turi daugiausia aktyviųjų medžiagų - tuo metu juos ir patartina rinkti vaistams.
Lietuvoje renkami beržų, pušų, tuopų, serbentų ir kt. pumpurai. Beržų ir tuopų pumpurai pjaunami kartu su šakutėmis, kurios, surištos į šluoteles, džiovinamos tamsioje, vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Pušų pumpurai nupjaunami kartu su stiebo viršūne.
Žievė renkama anksti pavasarį, vos pradėjus tekėti medžio sultims (tada ji lengvai atsiskiria). Geriausia yra 3-4 metų medžių kamienų ar šakelių žievė. Ji džiovinama pastogėse, gerai vėdinamose patalpose, kad tolygiai sudžiūtų.
Kaip rinkti lapus?
Lapai skinami saulėtomis dienomis. Juos reikia rinkti tada, kai išauga normalaus dydžio, tai yra kai juose pradeda vykti visi fiziologiniai procesai. Tai geriausia daryti augalui pražystant ar žydint. Jokiu būdu nerinkite dėmėtų, pageltusių ar parudusių lapų - jie pažeisti ligų ir kenkėjų! Dilgėlės, šalavijo, durnaropės lapai skinami su koteliais, pupalaiškio - be kotelių, pipirmėtės, gysločio - su kotelio dalimi. Bruknės, meškauogės ir kitų smulkių augalų lapai skinami su visomis šakelėmis, o čiobreliai - su visa augalo dalimi, esančia virš žemės. Kai lapai sudžiūsta (džiovinami nuo saulės apsaugotoje patalpoje ar dirbtinėje džiovykloje), tuomet yra susmulkinami.
Kaip rinkti žoles ir žiedus?
Vaistingosios žolės renkamos žydėjimo pradžioje arba žydint (tuo metu augalas būna maksimaliai gyvybiškas, jame susikaupę daugiausia veikliųjų medžiagų). Kadangi Lietuvoje auga labai daug vaistingųjų žolelių, jų rinkimo laikas labai nevienodas - būtina stebėti augalų formavimosi fazes. Paprastai vaistingosios žolės renkamos šviečiant saulei, po pietų (kai augalai gerai išdžiūvę).
Žiedai renkami antroje giedros dienos pusėje, juos atsargiai kraunant į pintines (stebėti, kad nesusispaustų, nes suspausti ima kaisti, praranda spalvą ir gydomąsias savybes). Žiedų jokiu būdu negalima rinkti į polietileninius maišelius. Surinkti žiedai kuo skubiau išdžiovinami (gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje).
Kaip rinkti uogas ir sėklas?
Uogos (avietės, mėlynės, žemuogės, šermukšniai, erškėtrožės ir t. t.) renkamos sunokusios, sausos. Žemuogės skinamos su koteliais, avietės - su žiedsosčiu. Kadagio vaisiai renkami nupurtant augalo šakutes, o šermukšnių kekės nupjaunamos peiliu.
Sultingos uogos iš pradžių vytinamos iki 40 laipsnių temperatūros, vėliau džiovinamos 70-80 laipsnių karštyje. Džiovinama šildomose, labai gerai vėdinamose patalpose. Gerai sudžiovintos uogos, spaudžiamos saujoje nesubyra į smulkius gabalėlius, bet ir nesusispaudžia į gumuliukus.
Kmynų, krapų ir kalendrų sėklos renkamos dar nepakankamai prinokusios, antraip išbirs. Pradėjusias nokti sėklas reikia pjauti rytą, su rasa. Surišama į ryšulėlius, džiovinama, iškuliama ir išvaloma.
Kaip rinkti šaknis ir gumbus?
Tinkamiausias laikas - ruduo ir pavasaris (šiuo laiku požeminėse augalo dalyse yra susikaupę daugiausia vertingųjų medžiagų). Kasama bet kokiu oru. Iškastos šaknys nuplaunamos, apdžiovinamos. Storos šaknys supjaustomos (perskeliamos) į mažesnes dalis, kad greičiau sudžiūtų. Džiovinama šildomose, gerai vėdinamose patalpose (specialiai tam skirtose džiovyklose). Šaknų žaliava atrodo gražiau, jei jos pradedamos džiovinti natūraliai, o baigiamos - šildomose patalpose. Gerai sudžiovintos šaknys lengvai sulūžta. Paruošta žaliava laikoma uždarytuose induose ar popieriniuose maišeliuose, tamsoje.
Gydomosios vaistažolių vonios nuo įvairių ligų
Nuo aterosklerozės: tinka tokios vonios:
1. 100 g čiobrelio žolės ir 100 g beržo lapų užplikoma 3 litrais vandens. Uždengus palaikoma 2 valandas. Tada perkošiama ir supilama į vonią (vandens temperatūra - apie 37 laipsniai). Procedūros trukmė - 10-15 minučių, gydymo kursas - 10-12 vonių.
2. 100 g raudonėlio žolės, 100 g šalavijo ir 100 g beržo lapų užplikoma 3 litrais vandens. Uždengus laikoma 2 valandas, perkošiama, pilama į vonią. Rekomenduojama pagulėti 10-15 minučių, procedūrą kartoti 10-12 kartų.
3. 100 g vaistinio barkūno, 100 g pelkinės vingiorykštės ir 100 g krapų sėklų užplikoma 3 l vandens. Palaikoma uždengus 2 valandas, perkošiama, pilama į vonią. Procedūros trukmė - 15-20 minučių, gydymo kursas- 10-12 vonių.
Reumatinį poliartritą gydo tokia vonia: žalio kadagio šakelės užpilamos verdančiu vandeniu, uždengus laikoma, kol atvės iki 37 laipsnių. Tokiame užpile kojos mirkomos apie 30 minučių. Po to apsiaunama vilnonėmis kojinėmis ir gulama į lovą. Gydymo kursas - 6-7 vonios (kas antrą dieną).
Osteochondrozę ir radikulitą gydo tokios vonios:
1. 300 g ramunėlių žiedų užplikoma 5 l vandens, uždengus palaikoma 2 valandas. Tada nukošiama ir supilama į šiltą vonią. Procedūros trukmė - 15 minučių. Kursas - 10-13 vonių (kas antrą dieną).
2. 300 g takažolės užplikoma 5 l vandens, po 2 val. nukošiama ir supilama į šiltą vonią. Procedūros trukmė - 15-20 minučių. Gydymo kursas - 10-12 vonių.
3. 200 g šalavijo lapų užplikoma 5 l vandens. Po 2 valandų perkošiama, supilama į šiltą vonią. Procedūros trukmė - 10-15 minučių, gydymo kursas - 10 -12 vonių.
Padidėjusį nervingumą, jautrumą, nemigą gydo tokios vonios:
1. 100 g vaistinio barkūno, 100 g čiobrelio žolės, 100 g valerijono šaknų užpilama 5 l verdančio vandens, uždengiama. Po dviejų valandų perkošiama, supilama į vonią (vandens temperatūra - apie 38 laipsniai). Procedūros trukmė - apie 15 minučių, gydymo kursas - 10-12 vonių.
2. 200 g valerijono šaknų užplikoma 5 l vandens. Uždengus laikoma 3 valandas, perkošiama, supilama į šilto vandens vonią. Procedūros trukmė - apie 20 minučių, gydymo kursas - 10-12 vonių.
3. 2 kg sauso šieno pakratų užplikoma 8 l vandens, virinama 1 valandą ant silpnos ugnies, perkošiama ir supilama į šiltą vonią. Procedūros trukmė - 10-15 minučių, gydymo kursas - 10-15 vonių. Beje, ši vonia tinka ne tik nuo padidėjusio jautrumo ir nemigos, bet ir sumažina sąnarių skausmus.
