Išradimai paprastai saugomi patentais, o prozos ar paveikslų kūrėjus gina autorių teisės. Tačiau problemų kyla siekiant apsispręsti, kurią apsaugos rūšį taikyti programinei įrangai ir interneto verslo modeliams, tokiems kaip mažmenininkės "Amazon.com" sukurta apsipirkimo vienu pelės spustelėjimu sistema. Ar saugoti šiuos kūrinius reikia patentų, ar jiems pakaktų ir autorių teisių? - klausiama savaitraštyje "The Economist".
Šiuo klausimu atvirosios programinės įrangos šalininkai, programų kūrėjai ir mokslo bendruomenės atstovai aršiai ginčijasi su programinės įrangos bendrovėmis, intelektinės nuosavybės teisininkais bei Europos Komisija.
Dėl šių nesutarimų Europos Parlamentas dar kartą atidėjo naujos direktyvos, susijusios su informacinių technologijų išradimais, svarstymą. Kol kas neaišku, ar deputatai ryšis prieštaringojo klausimo imtis ir rugsėjo 22 dieną.
Dėl programinės įrangos ir verslo modelių patentų Jungtinėse Valstijose nesutariama nuo 1998-ųjų, kai šios šalies Patentų ir prekės ženklų tarnyba pradėjo minėtus patentus išdavinėti. Pavyzdžiui, buvo užpatentuotas "Amazon.com" sukurtas "vieno spustelėjimo" modelis.
Patentų šalininkai teigia, jog naujoji apsauga skatina kurti naujoves tuo metu, kai vis daugiau išradimų yra susiję su kompiuteriais. Savo ruožtu kritikai aiškina, esą intelektinės nuosavybės monopolį įteisinantys patentai naujovėms kenkia, nes programinės įrangos milžinės gali naudoti naujas teisines priemones prieš sunkiai besiverčiančius konkurentus.
Problemų gali sukelti ir tai, kad didžioji dalis programinės įrangos sukuriama remiantis ankstesniais atradimais. Pavyzdžiui, jei Francas Jozefas Haidnas (Franz Josef Haydn) būtų užpatentavęs simfonijos formą, Volfgangui Amadėjui Mocartui (Wolfgang Amadeus Mozart) galėjo kilti nemažai problemų.
Europoje ginčijamasi aršiau nei Jungtinėse Valstijose, nes naująja direktyva norima pasiekti du tikslus. Pirma, dokumentu siekiama suvienodinti visoje Europos Sąjungoje (ES) kompiuteriniams išradimams taikomą tvarką siekiant išvengti tokios padėties, kai viena valstybė narė išradimus gina, o kita - ne.
Nors šiuo metu didžiąją dalį ES patentų išduoda Miunchene įsikūrusi Europos patentų tarnyba (EPO), patentų galiojimą galutinai tvirtina nacionaliniai teismai. Sakykime, Didžiojoje Britanijoje verslo modeliai paprastai nepatentuojami, o Vokietijoje juos galima saugoti patentais. Beje, gegužės mėnesį EPO išdavė patentą "Amazon.com", saugantį su "vieno spustelėjimo" paslauga susijusį šios bendrovės sprendimą pristatinėti dovanas tretiesiems asmenims.
Pastarasis pavyzdys yra susijęs su antruoju tikslu, kurį norima pasiekti įgyvendinant naująją direktyvą. Europos Komisija norėtų, kad ES nepasikartotų į JAV panaši padėtis, kai precedento teisė verčia teismus pernelyg dažnai išdavinėti su informacinėmis technologijomis susijusius patentus, pavyzdžiui, saugančius tam tikrus verslo modelius ir algoritmus.
Sakykime, rentgeno aparatą valdanti programinė įranga, Briuselio nuomone, turėtų būti nepatentuotina. Tačiau patentas galėtų saugoti konkretaus rentgeno aparato visumą - techninės ir programinės įrangos derinį. Kitaip tariant, naująja direktyva ketinama įteisinti patentus tik tokiems išradimams, kurie pasižymi "techniniu indėliu" (jis apibrėžiamas kaip "indėlis į šiuolaikiškumą techninėje srityje, kuris nėra akivaizdus kvalifikuotam asmeniui").
Nenuostabu, kad šis nekonkretus apibrėžimas vertinamas gana prieštaringai. Stambesnės sektoriaus bendrovės, priklausančios Verslo programinės įrangos aljansui, apibrėžimu patenkintos. Tuo tarpu mažesnės įmonės ir atvirosios programinės įrangos šalininkai, tokie kaip Laisvos informacinės infrastruktūros fondas, mano, jog direktyvos neapibrėžtumas leis įsigalėti į JAV panašiai tvarkai, ir reikalauja konkretesnės formuluotės.
Yra ir dar viena netiesioginė grėsmė. Kuo sunkiau Europoje bus užpatentuoti su informacinėmis technologijomis susijusį išradimą, tuo labiau didės ES teisinis atotrūkis nuo Jungtinių Valstijų.
ELTA
