Seimui pateiktame Viešųjų pirkimų įstatymo projekte nustatoma, kad perkančiąja organizacija galės būti ne tik viešieji juridiniai asmenys, bet ir privatūs juridiniai asmenys, kurie atitinka jame nustatytas sąlygas.
"Pastarieji juridiniai asmenys turi labai aiškų apibrėžimą siūlomame įstatymo projekte", - pabrėžė ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius.
Tokie pakeitimai susiję su Europos Komisijos (EK) ekspertų išvadomis, kurie rekomendavo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas galutinai suderinti su ES teise. Taip pat tikslinamos ir kai kurios kitos įstatymo nuostatos, kurių netikslumai paaiškėjo pradėjus praktiškai taikyti įstatymą, sakė ūkio viceministras.
Derinant su ES direktyvomis, siūloma nustatyti, kad įstatymo reikalavimai būtų taikomi vandentvarkos įmonių pirkimams, susijusiems su nuotėkų šalinimo arba valymo veikla, tačiau daugiau negu 20 proc. jų veiklos turi būti geriamo vandens tiekimas. "Šiuo metu galiojančiame įstatyme ši veikla nepateko į reglamentuojamųjų sritį", - pažymėjo N. Eidukevičius.
Taip pat nustatomi reikalavimai pirkimams, susijusiems su inžinerinių hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti skirtų projektų įgyvendinimo veikla.
Suderinamos mažiausios kainos atmetimo nuostatos.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, mažiausia kaina, jei ji yra 15 proc. mažesnė negu vidutinė pateiktų pasiūlymų kaina, gali būti atmesta kaip nepagrįsta. "Dabar yra numatoma, kad iš pradžių turi būti gautas tokios kainos pagrindimas ir jeigu jis bus nepatenkinamas, tik tada toks konkurso pasiūlymas galės būti atmetamas", - akcentavo N. Eidukevičius.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos pasiūlymus, nurodoma, kad viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas yra nebūtinas nutraukiant konkursus, kurie atliekami įprasta komercine praktika. Taip pat išplečiamos šios tarnybos galimybės gauti visą informaciją, susijusią su subjektu, kuriam taikomas šis įstatymas, netgi įskaitant ir pirkimus, kurie atliekami įprastos komercinės praktikos tvarka.
Nustatoma ir kiek kitokia vokų su pasiūlymais atplėšimo tvarka. Atplėšiant pirkimų, atliekamų skelbiamų arba neskelbiamų derybų būdu, vokus su pasiūlymais tiekėjų atstovai negalės dalyvauti. "Tokiu būdu siekiama, kad konkurentai iš anksto nežinotų vieni kitų kainų ir kad perkančioji organizacija derybose galėtų pasiekti geriausią rezultatą", - pabrėžė ūkio viceministras.
Keičiama ir žodine forma sudaromų sutarčių suma. Dabar galiojanti 100 litų suma padidinama iki 10 tūkst. litų. "Tai daroma, kad įstatymą būtų patogiau taikyti praktikoje, kai sandorio iki 10 tūkst. litų įrodymu arba jo dokumentacija laikomas kasos kvitas, sąskaita-faktūra, taip pat ir pirkimo protokolai. Tačiau mažos įmonės, jei joms atrodys, kad ši suma turi būti mažesnė, galės pačios ją nusistatyti, nes tai nėra imperatyvi nuostata", - atkreipė dėmesį N. Eidukevičius.
Pristatydamas projektą Seimo nariams, ūkio viceministras teigė, kad įstatymo projekte taip pat daroma ir smulkių pataisymų, kuriais siekiama išvengti kai kurių dabar galiojančio įstatymo dviprasmiškumų.
Dėl galimybės įstatymu reglamentuoti geresnes sąlygas viešuosiuose pirkimuose dalyvauti smulkiesiems verslininkams ūkio viceministras sakė, kad toks skirstymas negalėtų būti numatytas įstatyme.
"Kalbant apie nacionalinėje erdvėje vykstančius pirkimus arba apie įprasta komercine praktika vykdomus pirkimus, smulkiųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimas konkursuose yra labiau susijęs su perkančiųjų organizacijų keliamais kokybiniais reikalavimais ir tuo, ar juos gali įvykdyti smulkiosios ir vidutiniosios įmonės", - aiškino N. Eidukevičius.
Antikorupcijos komisijos pirmininkės Nijolės Steiblienės manymu, įstatymo projektą antikorupcijos prasme galima vertinti teigiamai. "Jo nuostatos aiškios, skaidrios ir nedarančios išimčių, tad jas apeiti bus sunku", - “Eltai” sakė komisijos pirmininkė.
Vis dėlto N. Steiblienė pabrėžė, kad absoliuto niekur nėra. "Įstatymas gali būti tobulas, tačiau vykdytojai - ne. Būtent tuomet atsiranda korupcija. Viešųjų pirkimų skaidrumą užtikrina ne tik įstatymas, bet ir tie žmonės, kurie rengia tuos konkursus, pirkimus ir t.t. Tuomet, kai visuomenė pereis prie kitokių etinių ir moralinių standartų, tuomet problemų nebus", - sakė komisijos pirmininkė.
Įstatymo įsigaliojimo diena siūloma 2004 m. sausio 1-oji, išskyrus kai kurias nuostatas, kurios įsigaliotų nuo Lietuvos narystės ES dienos.
Po pateikimo pritarus įstatymo projektui pradėta jo svarstymo procedūra. Pagrindiniu komitetu paskirtas Ekonomikos komitetas, papildomais - Biudžeto ir finansų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Įstatymo projekto svarstymas numatytas lapkričio 20 d.
ELTA
