Endometriozė diagnozuojama vis didesniam moterų skaičiui. Dažniausios pacientės - 25-40 metų moterys. Endometriozė labai pavojinga tuo, jog moteris gali tapti nevaisinga.
Pasak Kauno viešosios įstaigos Šilainių poliklinikos Moterų konsultacijos vedėjos Janinos Didžiulienės, gimda yra sudaryta iš trijų sluoksnių: ją dengia paviršinis sluoksnis (gleivė), po to eina storas raumeninis sluoksnis, o po šio - gimdos gleivinė. Gimdos gleivinė irgi sudaryta tarsi iš dviejų sluoksnių: funkcinio, kuris kinta menstruacijų ciklo metu, ir bazinio, iš kurio tasai kitimas kaip tik ir vystosi. Panašaus audinio kaip gimdos gleivinė (esančio tik gimdoje ir kuris taip pat kinta - kraujuoja) židinių susiformavimas, išvešėjimas gimdos raumenyne, gimdos paviršiuje, kiaušintakiuose, kiaušidėse, ant raiščių, žarnų kilpų pasaituose ir kitur vadinamas endometrioze.
Kodėl šie židinukai atsiranda, iki šiol nėra aišku. Teorijų, tiesa, yra labai įvairių - kalbama apie genetines (paveldėjimą), uždegimines, kontaktines (po ginekologinių operacijų ar kitų intervencijų, pavyzdžiui, aborto, gimdos kaklelio prideginimo) priežastis ir pan. Yra nustatyta, kad endometriozė gali išplisti ir per kraują ar limfą, dėl to ląstelės gali patekti ir išvešėti netikėčiausiose vietose - plaučiuose, akyse.
Endometriozės, kaip ir daugelio kitų ligų, atsiradimas siejamas ir su moterų patiriamais nerviniais, emociniais stresais, pastaraisiais metais ypatingai jaučiama įtampa, kitomis socialinėmis priežastimis, mat tuomet žymiai sumažėja organizmo gynybinės reakcijos.
Kokie pirmieji šios ligos simptomai, pasireiškiantys negalavimai, iš kurių Moteris gali įtarti, kad susirgo endometrioze, ir neatidėlioti vizito į moterų konsultaciją? Pasak gydytojos Janinos Didžiulienės, kiekviena savo sveikata besirūpinanti moteris turėtų bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Na, o endometriozė yra tarsi liga beždžionė: simptomatika priklauso nuo to, kuriame organe endometriozės židinukų yra susiformavę. Jei ji paplitusi žarnyno pasaituose, gali pradėti varginti žarnyno uždegimui būdingi negalavimai (pilvo pūtimas, diskomfortas virškinimo sistemoje ir kt.); jei endometriozės židinių susiformavę kiaušintakiuose, gali pradėti kamuoti skausmai pilvo apačioje, o užakus kiaušintakiams moteris netgi gali tapti nevaisinga; jei endometriozė išveša kiaušidėse - gali susidaryti cistų (jos pastebimos tiriant ultragarsu); jei tam tikrose raiščių vietose - moteriai gali tapti skausmingi lytiniai santykiai; jei gimdos raumenyne - prasideda tepliojančios šokoladinės spalvos išskyros prieš ir po menstruacijų. Jei endometriozė nėra labai paplitusi, moteris gali apskritai nejausti jokių ligos simptomų.
Kaip ši liga gydoma? Visų pirma, pasak gydytojos J. Didžiulienės, endometriozę reikia diagnozuoti. Taikomas kompleksinis gydymas - vaistais ir operuojant. Gydymas didele dalimi priklauso nuo to, koks pacientės amžius ir kur yra ligos lokalizacija. Jei vaistai nepadeda, operuojama - gali tekti pašalinti gimdą, kiaušides. Po operacijos taikomas gydymas hormoniniais preparatais.
Jei endometriozės židinių aptinkama pilvaplėvėje, atliekama laparoskopinė operacija (per pjūvelius pilvo sienoje patenkama į pilvo ertmę, apžiūrimas mažasis dubuo, drauge atliekamos ne tik diagnostinė, bet ir gydomoji procedūros - židinukai prideginami, pagal tai nustatomas endometriozės išplitimo laipsnis ir skiriamas atitinkamas gydymas).
Endometriozė, kaip minėta, gydoma hormoniniais preparatais, taip pat priešuždegiminiais vaistais, taikoma nuskausminamoji ir vitaminų terapija.
Moterys nuo seno įsivaizduoja, jog pradėjusios vartoti hormonus staiga sustorės. Ar iš tiesų yra dėl ko baimintis? Pasak gydytojos J. Didžiulienės, endometriozei gydyti taikomi naujausi, efektyviai veikiantys hormonai. Jie, teisybė, turi pašalinį poveikį - kai hormonai vartojami, pacientei tarsi sukeliamas cheminis klimaksas. Viską paaiškinus, šį laikotarpį ligonė išgyvena normaliai. Beje, gydymą baigus viskas grįžta į savo vietą.
Gydytoja pabrėžė, kad endometriozė nėra išgydoma - galima tik pasiekti remisiją - sustabdyti tolesnį ligos vystymąsi, plitimą.
Be hormonų, endometriozei gydyti gali būti naudojami ir homeopatiniai preparatai, tačiau tokius vaistus reikia vartoti ilgą laiką.
Pažymėtina tai, jog ne vietoje išvešėjusios endometriotinės ląstelės, ligos negydant, gali supiktybėti - pavirsti į vėžines. Tiesa, tokių atvejų pasitaiko nedažnai.
Medicininėje literatūroje yra duomenų apie tai, jog endometriozė gali išsivystyti net ir negimdžiusioms, jokių ginekologinių intervencijų ir netgi lytinių santykių neturėjusioms moterims.
Pasiteiravus apie endometriozės profilaktiką gydytoja ginekologė Janina Didžiulienė visų pirma paminėjo sveiką gyvenimo būdą. Dauguma moterų esą niekaip neatsikrato žalingų įpročių - rūkymo, alkoholizmo, kurie mažina organizmo atsparumą, neigiamai veikia imuninę sistemą, taigi ir didina riziką susirgti bet kuria liga. Gydytoja nepataria moterims žavėtis soliariumu, nesaikingai degintis saulėje, nes radiacija organizmui yra žalinga. Privalu laikytis asmens higienos taisyklių, laiku gydyti ginekologinius susirgimus, vengti abortų.
Pabaigai - mažas testukas moterims. Atsakykite į tris klausimus:
1. Ar atkreipėte dėmesį į tai, jog kelios dienos prieš menstruacijas ir po jų pasirodo rudos spalvos tepančių išskyrų?
2. Ar pajautėte, kad menstruacijos pasidarė gausesnės, su kraujo krešuliais?
3. Ar vargina nemalonūs jutimai pilvo apačioje?
Jei į visus klausimus atsakėte "taip", pats laikas susirūpinti sveikata ir kreiptis į gydytoją ginekologą. Greičiausiai jūs sergate endometrioze!
