Remigijus RAINYS
Kėdainių rajono Svylių kaime gyvenanti Ona Butkutė (62 m.) jau ruošėsi eiti gulti, kai kažkas netikėtai pasibeldė į laukujes duris. Jokių svečių moteris nelaukė, todėl sunerimusi žvilgterėjo į kitame kambaryje ramiai poteriavusią motiną ir į laikrodį, kuris rodė 22 valandą 30 minučių. Kai priėjusi prie durų Ona paklausė: "Kas ten?", kažkas lauke tik nekantriai sušvokštė: "Leisk!" Moteriškė nė nemanė įsileisti atvykėlių, tačiau šie durų tvirtumo nebandė - jau po akimirkos išdaužė virtuvės lango stiklą ir įsiropštė vidun. Persigandusi Ona pradžioje net nesugebėjo susigaudyti, kiek jų - du ar trys. Plėšikai, kurių vienas buvo kaukėtas, grasindami peiliais liepė tylėti ir pareikalavo pinigų, o kai O. Butkutė ėmė aiškinti, jog namie jų nelaiko, įrėmė į viršugalvį peilį ir skarele užrišo burną. Banditai nutempė Oną į anglinę ir uždarė duris, o patys ėmėsi versti kambarius. Naktiniai įsilaužėliai vertė spintas, mėtė žemėn rūbus ir patalynę, grabinėjo po pagalvėmis, traukė nuo lovų skalbinius. Atėję į tebesimeldžiančios senosios Anastazijos (94 m.) kambarį plėšikai nepagailėjo vaikščioti negalinčios senutės ir be ceremonijų išvertę iš lovos kelis kartus įspyrė į šoną bei koją. Dejuojančiai senutei paliepę tylėti, nes esą būsią blogiau, niekdariai užrišo jai burną megztuku, vos neuždusinę nutempė prie spintos ir įkišo galvą į vidų reikalaudami nesidairyti. Tuomet plėšikai iš anglinės atsivedė Oną ir kaišiodami jai peilį po kaklu tyčiodamiesi svarstė, kur geriau durti, jei moteriškė geruoju neatiduos pinigų. Baimindamasi ne tik dėl savo, bet ir dėl mamos gyvybės, O. Butkutė pati užpuolikams padavė vienoje slaptavietėje saugotus 2 000 litų, o šiems tebereikalaujant daugiau, vėliau įteikė dar tūkstantį, slėptą atskirai. Ir toliau terorizuodami vienišas moteris banditai privertė Oną atiduoti visas turėtas santaupas - 9 000 litų. Patenkinti gausiu grobiu plėšikai pasišalino, prigrasinę moterims niekam nesiskųsti. Jie užrakino namo duris, o raktą paliko ant palangės.
Nepaisant patirtos baimės, dar nuo šoko neatsipeikėjusiai Onai atrodė, jog ji lyg ir atpažino vieno plėšiko balsą. Kaukėtasis, kaukę negrabiai pasidaręs iš megztos kepuraitės, kalbėjo labai panašiai kaip kitoje gatvės pusėje gyvenantis Vidas Karščiauskas. Devyniolikametį kaimyną Ona ir Anastazija pažinojo nuo pat gimimo. Anksčiau Vidas dažnai lankydavosi jų namuose. Moterys paprastai sušelpdavo vargingiau gyvenančią vaikino šeimą tai bulvėmis, tai lašiniais, tai miltais, o kartais pagelbėdavo ir vienu kitu litu. Ona prisimena, jog Pirmosios komunijos dieną Vidučiui nuo savęs ir mamos įteikė trisdešimt litų, todėl dabar tikrai nenorėjo patikėti, jog šis, atsilygindamas už visą gerą, atvestų į jų namus plėšikus. Laimei, moteris susiprato pasidalinti savo abejonėmis su ją apklaususiais policijos pareigūnais ir nusikaltimo kamuolėlis ėmė vyniotis kaip trukteltas už virvutės. Moteriškių globotinis, kaip paaiškėjo, veidą po kauke slėpė bijodamas, jog šios jį atpažins. Dar labiau Ona ir dauguma Svylių gyventojų nustebo, kai paaiškėjo, kad tarp plėšikų sukiojosi ir dar vienas jų kaimo gyventojas - 29 metų Sigitas Mažeika. Iki šiol pačios nesusiradęs vienišius anksčiau dirbo policijoje ir pats gaudė tokius plėšikėlius, tačiau prieš daugiau nei devynerius metus buvo atleistas už drausmės pažeidimus. Buvę ekspolicininko vadovai prisiminė, jog visi nesusipratimai su Sigitu kildavo, kai jis padaugindavo velnio lašų, todėl pareigūnas nepritapo nei kriminalinėje policijoje, nei patrulinėje ir kitose tarnybose, kol galiausiai uniformą turėjo nusivilkti. Pastaruoju metu S. Mažeika niekur nedirbo ir Svyliuose gyveno tėvų name. Nespjaudavo į degtinę ir trečiasis įtariamasis gaujos narys, josvainiškis Danas Steponavičius (24 m.).
Visą trijulę Kėdainių rajono teismas leido suimti keliems mėnesiams, per kuriuos bus tiriama, ar jie nepadarė daugiau nusikaltimų. O Ona kas vakarą prie savo lovos pasideda kirvį ir svarsto, ar nereikėtų į namus atsinešti ir šakių. Anot moteriškės, durti šakėmis per langą lendančiam plėšikui, ko gero, būtų drąsiau.
Dar vienas šios gaujos nusikaltimas atskleistas tiriant motinos ir dukters apiplėšimą. Maždaug prieš savaitę tame pačiame Svylių kaime, tik kitame jo gale, nekviestų svečių sulaukė ir vienas gyvenantis gyvanašlis Andrius Mančinskas (79 m.). Vyriškis sakėsi jau miegojęs, kai šį kartą tyliai išėmę priemenės langą nusikaltėliai vienas po kito sulipo į vidų. Plėšikai šeimininką pažadino smūgiu į šoną ir pareikalavo netriukšmauti bei nedegti šviesos. Tačiau Andrius tikina, kad ir patamsyje atpažino šalia lovos įsitaisiusį ir jam šonus velėjusį Sigitą Mažeiką, nors užpuolikai kiek vėliau pasirūpino užrišti savo aukai akis. Užpuolikai reikalavo pinigų, tačiau A. Mančinskas jų atiduoti neskubėjo. Vyriškis sakė tikėjęsis, kad nusikaltėliai pasitenkins ant stalelio gulinčiais 50 litų, tačiau gerai papurtytas atidavė ir piniginėje buvusius septynis litus. Kitų slaptaviečių, anot šeimininko, įsiveržėliams aptikti nepavyko, todėl išsinešdindami jie pasiėmė paltį lašinių, pusę kumpio, barzdaskutę ir tris plaukų kirpimo mašinėles. Pastarųjų ypač gaila ne tik Andriui, bet ir jo sugebėjimu gražiai apkirpti plaukus nuolat besinaudojusiems kaimynams. Plėšikai pasišalino prigrasinę niekam apie jų apsilankymą neprasitarti, antraip žadėjo sudeginti A. Mančinsko trobą, o jį patį nužudyti. Todėl Andrius ir tylėjo, kol policijos pareigūnai patys pasibeldė į jo namus bei vieną po kito atgabeno parodymus apie savo žygius įvykio vietoje duodančius sulaikytuosius. Vyriškis prasitarė, jog labai gailisi kadaise savanoriškai policijai atiduoto medžioklinio šautuvo ir norėtų įsigyti kitą. Žinia, legalaus ginklo įsigyti Andrius nesitiki, tačiau jis taip užpykęs ant plėšikų, kad teigė, jog jo nebaugintų net ir galima 300 litų bauda už neteisėtą dvivamzdžio laikymą. A. Mančinskas net sukūrė planą, pagal kurį plėšikų patykotų pasislėpęs tvartelyje ant šieno ir prifarširuotų jų užpakalius paukštiniais šratais.
