Švedijos referendumas dėl euro įvedimo, jo rezultatai, neva nepalankūs visai Europos integracijos idėjai, kelia naują diskusijų dėl bendros Europos valiutos bangą. Europos Parlamento kuluaruose kai kas bando švedus badyti pirštais, tačiau tie nenusimena.
Tiesa, kad šiandien tik trys šalys iš ES penkioliktuko nepriklauso bendros valiutos zonai. Po keleto mėnesių, dabartinėms kandidatėms įgijus visas teises, tokių bus jau trylika. Tai reiškia, kad euro zonai priklausys tik ES valstybių mažuma. Kita vertus, euro zonos valstybėse gyvens du trečdaliai - 300 mln. - Sąjungos gyventojų, tačiau 150 milijonų jai nepriklausys. Europos Sąjunga turės mokytis gyventi nevienodos integracijos sąlygomis...
Šiandien dar nėra vieningos nuomonės - tiesiog priprasti prie naujų realijų ar bandyti naujai įstojančias šalis integruoti į euro zoną kiek įmanoma greičiau. Klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, sąrašas tuo nesibaigia - ar visos šalys kandidatės nori, o jei nori - ar gali tapti bendros valiutos zonos dalimi.
Dauguma kandidačių sako, kad nori, nors visose šalyse yra nemaža visuomenės dalis, pasiryžusi daryti viską, kad savi pinigai būtų išsaugoti. Kita vertus, šalių kandidačių valiutos nėra iki galo stabilios ir patikimos.
Per pastarąjį dešimtmetį pokomunistinės valstybės išbandė ne vieną savos valiutos stabilizavimo ir stiprinimo mechanizmą.
Žvelgiant visai formaliai, nuo euro įvedimo 1999 metų pradžioje, labiausiai per pastaruosius trejus metus stiprėjusi šalių kandidačių valiuta yra… lietuviškas litas. Jo vertė euro atžvilgiu padidėjo neva solidžiais 35 procentais, o tai, beje, turi ne vien teigiamų padarinių. Bet ir pats padidėjimas veikiau skaičiavimo kuriozas. Taip atsitiko visų pirma todėl, kad litas buvo atsietas nuo JAV dolerio ir susietas su euru 2002 metų vasarį, būtent tada, kai pastarojo vertė buvo nukritusi iki beveik žemiausios padalos. Lietuva yra taip pat viena iš nedaugelio šalių, taikanti vadinamąjį valiutų valdybos modelį, - neretai kritikuojamą, tačiau, kaip manoma Briuselyje, Lietuvos sąlygomis pasiteisinusį.
Čekų kronos vertė per tą patį laikotarpį pakilo 11 procentų. Ji nesusieta su jokia stabilia valiuta, tačiau Centrinis bankas savo intervencijomis neleidžia kursui svyruoti visiškai laisvai. Didžiausias kilimas buvo 2001 metais, pastaraisiais mėnesiais kursas euro atžvilgiu nežymiai krinta. Tuo tarpu slovakų kronos kursas pastaraisiais mėnesiais nežymiai kyla. Netekusi apie 15 proc. savo vertės 1999 metais, krona per kitus metus susigrąžino savo vertę, šiandien ji beveik 4 proc. brangesnė nei prieš ketverius su puse metų.
Estijos krona, buvusi susieta su Vokietijos marke, po euro įvedimo tapo automatiškai susieta su euru, tad jos vertė pastaraisiais metais formaliai nekinta. Kipro svaras dar 1992 metais susietas su anuometiniu Europos Sąjungos atsiskaitymo vienetu - ECU, neleidžiant nukrypti nuo ECU kurso daugiau kaip 2,5 proc., po to susietas su euru. Nekinta ir su euru susietas Bulgarijos levo kursas, levo, kuris pergyveno hiperinfliaciją dešimto dešimtmečio viduryje
Latvijos latas iš dalies susietas su SDR kompleksu - valiutų krepšeliu (SDR yra kompozicija iš JAV dolerio, britų svaro ir Japonijos jenos), krinta euro atžvilgiu nuo to laiko, kai euras ėmė stiprėti. 2002 metais latas neteko 9,4 proc. vertės, o šiemet nuvertėjo dar 5,4 procento. Panašiai ir Maltos lira, susieta su valiutų krepšeliu, sudarytu iš euro, JAV dolerio ir britų svaro, praeitais metais nukrito beveik 4 proc., o šiemet - beveik 2 procentais.
Vengrijos forintas per pastaruosius metus buvo keletą kartų devalvuotas. Šiemet jo vertė euro atžvilgiu krito net 11,4 procento. Bene sparčiausiai vertę praranda Lenkijos zlotas. Iki 2000 metų jis buvo susietas su valiutų krepšeliu, kuriame euras sudarė 55 proc., bet vėliau “paleistas” laisvai keisti kursą. 2000 metais zloto vertė augo, tačiau nuo 2001-ųjų krinta. Šiemet per pirmąjį pusmetį ji nukrito 10,2 procento. Slovėnijos toleris, stipriai infliavęs paskutinį praeito amžiaus dešimtmetį, pastaraisiais metais stabilizavosi. Šiemet jo vertė euro atžvilgiu praktiškai nekinta.
Silpniausiomis valiutomis laikytina Rumunijos lėja ir Turkijos lira. Jos nuo 1999 metų pradžios prarado atitinkamai 66 ir 77 proc. savo vertės. Rumunijos infliacija pastaraisiais metais mažėja, tačiau 2002-aisiais ji buvo dar 29,1, o šių metų viduryje - 18,4 procento. Turkijos liros vertė per pirmąjį šių metų pusmetį nukrito 7,4 procento.
Nereikia pamiršti, kad nacionalinės valiotos stabilumas ir maža infliacija nėra vieninteliai kriterijai, leisiantys spręsti, kada bus galima realiai įsivesti eurą. Optimistai prognozuoja, kad “pirmaujančios” naujos ES narės tai galės padaryti jau apie 2006 metus. Priduriant, jei euro likimas nepakryps blogąja linkme.
