Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiu laikomo Henriko Daktaro sūnaus Enriko ir jo bendrininkų skundą, ne tik nesumažino laisvės atėmimo bausmės nuteistiesiems dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos ir netikrų pinigų platinimo, bet ir pripažino Enriką Daktarą nusikaltimo organizatoriumi. Po Apeliacinio teismo verdikto pernai vasario 21 dieną Kauno apygardos tesimo paskelbtas nuosprendis įsiteisėja, tad 7 metams nuteistas Enrikas nebebus Kauno savivaldybės tarybos nariu. Pagal įstatymus, neatlikę bausmės nuteistieji negali būti savivaldybės tarybos nariais.
23 metų Henrikas Kauno savivaldybės taryboje atstovavo Lietuvos laisvės sąjungą, tad dabar jo mandatas turėtų būti įteiktas šios sąjungos lyderiui Vytautui Šustauskui. Tačiau dar nežinia ar radikaliomis pažiūromis išgarsėjęs buvęs "Ubagų karalius" sutiks sėstis į tarybos nario kėdę. Kaip rašo "Lietuvos ryto" priedas "Laikinoji sostinė", į Seimą pakartotinai neišrinktas V. Šustauskas teigė, jog pablogėjus sveikatai jis ketina vykti tyrimams į Vokietiją. Neva politika jam nieko nedavė, o tik sugadino sveikatą, todėl į miesto tarybą veikiausiai jis neisiąs. Jei radikalas atsisakytų mandato, tai pagal Laisvės sąjungos rinkimų į savivaldybes sąrašą jis turėtų atitekti Arnoldui Mackevičiui, kuris iš Laisvės Sąjungos jau išstojo. Nors A. Mackevičius "Laikinąją sostinę" užtikrino, kad paimtų mandatą, tačiau suabejojo ar V. Šustausko atsisakinėjimai nuoširdūs. Pasak dabar jokiai partijai nepriklausančio vyriškio, V. Šustauskas dažnai keičia savo nuomonę. Jei V. Šustauskas nepageidautų tapti Kauno miesto tarybos nariu, jis apie tai turėtų raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Po A. Mackevičiaus Laisvės sąjungos kandidatų sąraše įrašytas Algimantas Čiuderis dar prieš pusantrų metų įstojo į Darbo partiją. Su šios partijos sąrašu jis bandė patekti į Seimą, tačiau rinkėjų buvo nustumtas į žemiausią poziciją. 2002 metų savivaldybės rinkimuose Laisvės sąjunga Kauno miesto taryboje laimėjo tris vietas, tačiau į Seimą išrinkto V. Šustausko vietą užėmęs Kęstutis Mikėnas, netrukus perėjo pas liberaldemokratus, o jo pavyzdžiu pasekęs Gediminas Žemaitis praėjusį rudenį dar kartą pakeitė savo įsitikinimus ir praėjusį rudenį puolė į liberalcentristų glėbį.
Apeliacinis teismas nuliūdino ne tik Enriką Daktarą, bet ir du kitus skundus padavusius nuteistuosius. Iš dalies tenkindamas prokuratūros ir trijų nuteistųjų skundus Apeliacinis teismas kitaip kvalifikavo nuteistųjų veikas. Be E. Daktaro nusikaltimo organizatoriumi buvo pripažintas ir Mindaugas Česonis, o teisme vieninteliam iš dalies savo kaltę pripažinusiam Nerijui Šarovui pridėjo dar metelius nelaisvės. Dabar N. Šarovas turės kalėti 11,5 metų. "Akistatai" jo tėvas G. Šarovas sakė, kad dabartinio nuosprendžio veikiausiai jau nebeskus, tačiau stebėjosi, kad "santechnikas baudžiamas žymiai griežčiau už darbų vykdytoją".
