" Norėdami spręsti apie žmogų, turime kuo giliau prasiskverbti į jo minčių , jo nelaimių jo rūpesčių slaptybę. " O. Balzakas
Jie
Aukšta, spygliuota tvora riboja teritoriją, kurioje jie gyvena pagal tam tikrą rėžimą. Turi stogą virš galvos, maisto, medicininį aptarnavimą, sąlygas sportuoti, nerūpi mokesčių našta, vaikų auklėjimas, nerūpi, iš kur gauti lėšų pragyvenimui. Tik jie neturi laisvės - didžiausio žmogaus turto. Neturi galimybės džiaugtis gyvenimo teikiamais malonumais, yra atskirti nuo šeimos, jei ją turi. Jie nusižengė įstatymui.
Mes
Mes laisvi ir mūsų teritorijos niekas neriboja, priverstinai niekas nenustato gyvenimo ritmo. Tačiau dažnas sukamės užburtame rate : namai - darbas - namai . Kai kurie šiek tiek paįvairina kasdienę rutiną kultūriniais ar sporto renginiais. Mus slegia sunki mokesčių našta, ramybės neduoda neklaužados, visada turintys nepatenkintų poreikių vaikai. Esminis skirtumas tarp mūsų ir jų - mes nenusižengėme įstatymui. Mes jų padarytą nusikaltimą patiriame savo kailiu, esame jų aukos. Turėdami patį brangiausią turtą - laisvę , mes nesijaučiame laisvi ir išėję naktį iš namų dairomės per petį , ar neiškilo pavojus. O ką darome mes - visuomenė, kad situacija pasikeistų ?
Kas verčia nusikalsti ?
Tai įvairios priežastys, kurios daug kartų aptartos ir nagrinėtos. Kartais nusikalstama lyg ir atsitiktinai, kartais į tai , atrodo, einama visą gyvenimą. O gal tai tik iliuzija. Gal polinkį į nusikalstamą veiklą atsinešame gimdami, gal jį palaipsniui formuoja supanti aplinka, gal tokį žmogaus elgesį lemia nepalankiose sąlygose susiformavusi asmenybės struktūra, įtakos turi įtempti tarpusavio santykiai.
Iš kur ateina kalinys
Negalima teigti, kad nėra kalinių tarpe atstovų iš normalių šeimų. Tačiau daugumą kalėjime sudaro ne jie. Kaliniams pasakojant apie savo vaikystę, jaunystę, nusikalstamos veiklos pradžią, dažnai kartojasi kai kurie faktai : * Asociali šeima. Dažnai vienas iš tėvų ar abu girtuokliauja, jiems atimtos tėvystės teisės. Vaikas patiria smurtą, yra apleistas, nepatyręs meilės ir rūpesčio. * Specialūs vaikų globos namai - yra sekantis etapas. Čia vaikas jaučiasi vienišas. Bijo pasitikėti aplinkiniais, bijo būti vėl išduotas. Kovoja už save, už savo vietą tarp bendraamžių. Gyvenimo pagrindas - jėgos kultas. Tokios aplinkos įtakoje formuojasi "vienišo vilko" charakteris. * Nepilnamečių kolonija. Tai paskutinis etapas prieš kalėjimą. Dalis auklėtinių atvirai išsako norą, kad greičiau būtų pervesti į suaugusiųjų koloniją. * Kalėjimas...Kalėjimas...
Norisi palyginti gyvenimą laisvėje ir kalėjime. Ko neranda buvęs kalinys laisvėje, kad taip noriai ir dažnai labai greitai grįžta atgal į kalėjimą.
Gyvenimas kalėjime
Kalbant su kaliniais , daugelis jų atrodo normalūs, suprantantys savo kaltę žmonės. Neduoda ramybės mintis - kaip ir kodėl jie čia pateko, nes, neskaičius asmens bylos , sunku suvokti, kad priešais sėdintis žmogus - nusikaltėlis. Daugelis, kad ir ne pirmą kartą kalintys, atrodo jautrūs, ramūs. Daugelis atkakliai tvirtina, kad tai tikrai paskutinė viešnagė čia. Vertinant jų veiklą, išsakomas mintis norisi tikėti, kad tai tiesa. Šį įspūdį sustiprina išsakyti ateities planai : "gyventi tvarkingą gyvenimą bendruomenėje be alkoholio ir tabako ", "tarnauti dievui ir žmonėms", "sukurti šeimą ir auginti daug vaikų", "rūpintis tėvais ir padaryti juos laimingais". Tačiau labai dažnai tai būna klaidingas įspūdis, nes išleisti iš kalėjimo, kartais net nespėję grįžti namo, buvę kaliniai yra sulaikomi už padarytą nusikaltimą. Ką turi kaliniai kalėjime : * kiekvienas turi savo gyvenamąją vietą, maisto, sąlygas, leidžiančias tenkinti higieninius poreikius. * Medicininį aptarnavimą. Čia yra gydomos ligos, kurios dažnai paūmėja išėjus į laisvę. * Galimybę sportuoti. * Kalėjime yra koplyčia, kurią įrengė patys kaliniai. Čia yra šventųjų paveikslai, dirbiniai iš medžio, meno dirbiniai religine tematika, atlikti kalinių rankomis. Kalinius įkalinimo įstaigos koplyčioje lanko įvairių religinių konfesijų atstovai. Kartu su kaliniais yra skaitoma Biblija, atliekamos įvairios religinės apeigos. * Čia jie jaučiasi savais tarp savų.
Gyvenimas laisvėje
Išeidamas į laisvę kalinys gauna ( ) litų. Jei buvęs kalinys turi jo laukiančią šeimą ir pragyvenimo šaltinį - jam pasisekė. Dažnesnė situacija, kai laukiančios šeimos nėra, nėra ir pragyvenimo šaltinio. Išėjęs iš kalėjimo buvęs kalinys pirmą mėnesį gauna iš socialinės rūpybos skyriaus 135 lt. dydžio vienkartinę pašalpą. Per tą laiką reikia užsiregistruoti darbo biržoje (jei turi pasą). Nuo 8 - os dienos yra skaičiuojama bedarbio pašalpa (135 lt.), kuri išmokama praėjus vienam mėnesiui ir mokama 6 mėn. Neturintys gyvenamosios vietos buvę kaliniai gali apsigyventi nakvynės namuose. Kol tęsiama registracija darbo biržoje, yra garantuotas medicininis aptarnavimas. O kas toliau ? Neturint pajamų, tenka išsikraustyti iš nakvynės namų. Nebėra pinigų maistui. Nebelieka pastogės ir galimybės nusiprausti, susitvarkyti, tenka vaikščioti su ilgai nekeistai rūbais, apsiprasti su sklindančiu nemaloniu kvapu, kartu su savimi nešiojantis visą savo mantą. Ar maloniai priims visuomenė tokį savo narį. Ar noriai išties jam pagalbos ranką ? Ar jausis jis savu tarp savų ? Tikėtina, kad žmogus pasinaudos jam likusia paskutine galimybe, galinčia ženkliai pagerinti jo gyvenimo kokybę - padaręs nusikaltimą jis grįš į kalėjimą.
