Irena ZUBRICKIENĖ
- Galiu pabūti bandomuoju triušiu ir leistis mušamas bei spardomas taip, kaip visi įrodinėjo teisme, kad be jokių abejonių būtų nustatyta, nuo kieno smūgių mirė Misiukonis, - Kauno apygardos teisme, tardamas paskutinį žodį, kalbėjo Baraginės kaimo (Marijampolės sav.) gyventojas Donatas Černelis (24 m.), apkaltintas dėl nužudymo. - Įdomiausia, kad prieš mane liudija tik du asmenys, kurie patys irgi teisiami - jie yra suinteresuoti išgelbėti savo kailį.
Griežtas nuosprendis
Teisėjų kolegija, būdama įsitikinusi, kad žudikas nustatytas ir nebekyla jokių abejonių, nepaisė teisiamojo Donato žodžių ir paskyrė jam 15 metų kalėti. Dvylika metų - už Marijampolės savivaldybės Narto kaimo gyventojo Egidijaus Misiukonio (29 m.) nužudymą, o dar treji - likusioji neatlikta ankstesniosios bausmės dalis. Įdomu, kad ši "uodega" tęsiasi irgi už nužudymą: 1998 metų sausio 13-osios naktį Donatas kartu su grupe bendrų įžūliai ir žiauriai nužudė Marijampolės jaunimo mokyklos sargę ir pagrobė daugybę šios įstaigos vertingų daiktų. Tuomet vos 16-metis vaikinas buvo nuteistas pačia griežčiausia bausme, skiriama nepilnamečiams - kalėti dešimt metų. Už grotų gerai elgęsis D. Černelis buvo išleistas į laisvę kur kas anksčiau - likus beveik ketveriems metams neatliktos bausmės. Metus jis sugebėjo gyventi nebeužkliūdamas teisėsaugininkams. Vėl policijos akiratyje atsidūręs vaikinas ir jo artimieji tikina, kad praeityje "užsidirbta etiketė" jį ir "skandina" toliau - esą lengviausia paskelbti žudiku tą, kuris kartą rankas jau buvo susitepęs...
Norėjo linksmai pavakaroti
Donato Černelio ir Egidijaus Misiukonio keliai praėjusių metų rugpjūčio 8-osios vakarą susikirto visai atsitiktinai: Donatas buvo atvažiavęs į Narto kaimą, kuriame gyveno Egidijus, pasisvečiuoti, pavakaroti. Donatas ir jo kaimynas Aurimas Staseliūnas (24 m.) tuokart atvežė čia savo pažįstamą Viliją Alaburdienę (27 m.), kurios namuose, netolimame Liudvinavo miestelyje, kelias savaites darbavosi kaip pasamdyti darbininkai.
Atvykusi trijulė Narto kaime viešėjo pas Vilijos draugę Astą. Čia dar buvo Astos sūnėnas Aivaras Kardišauskas (dabar 18 m.), marijampolietis. Kompanija susiruošė kepti šašlykus, turėjo alaus, šampano.
Prieš vidurnaktį į Astos kiemą užsuko namo pakeliui traukęs pažįstamas Žygimantas Venškauskas (23 m.). Bekalbėdamas vaikinas užsiminė gėręs kaimo vyrų kompanijoje, kurioje buvo ir nartiškis Egidijus Misiukonis. Vilija Alaburdienė sukluso įdėmiau ir prasitarė, kad Egidijus apie ją paskleidęs nemalonių apkalbų. Netrukus Aivaras, tuomet dar tik būsimasis vienuoliktokas, ir gandonešiu tapęs Žygimantas išskubėjo iš kiemo. Paskui abu vaikinus išėjo ir pati Vilija.
Daužė ir spardė trise
Narto centre, prie buvusios pieninės, kai čia atėjo Aivaras ir Žygimantas, tebebuvo likusi trijų girtavusių vyrų kompanija. Egidijus sėdėjo draugo automobilyje. Neblaivus vyras, pamatęs nepilnametį, kažkodėl pavadino jį karveliu. Dėl to įsižeidęs Aivaras iškart trenkė daugiau nei dešimtmečiu vyresniam ir kur kas aukštesniam Egidijui ranka per veidą, kai grėsmės nenujautęs vyras sėdėjo prie atviro mašinos lango. Netrukus prie pieninės pasirodžiusi Vilija pradėjo žodžiais aiškintis su Egidijum. Vyras išlipo iš mašinos ir tuoj pat buvo dar kartą apsmūgiuotas Aivaro. Tuomet Egidijų spyriu, įsibėgėjęs ir pasišokėjęs, nukirto iki tol kartu su juo gėręs ir neva ankstesnių "sąskaitų" turėjęs Kęstutis Ivanauskas (19 m.). Egidijus pargriuvo, bet tuoj pat pakilo.
Kaip tik tuo metu muštynių vietoje pasirodė Vilijos ieškoti atėjęs Donatas Černelis. Neva Egidijus pavadino jį gaidžiu ir tuo labai įžeidė kalinio duonos jau ragavusį vaikiną. Donatas trenkė Egidijui per veidą - nelaimėlis parkrito. Kai kurių kartu buvusiųjų teigimu, Donatas dar ir spyrė Egidijui į šoną. Donato bičiulis Aurimas įtikino jį, kad geriau viską palikti, nes sulauksią rimtų nemalonumų. Jiedu ir Vilija patraukė Astos namų link. Visi kiti pasiliko.
Kieno smūgis buvo mirtinas?
Sumuštas Egidijus netrukus buvo paliktas įvykio vietoje. Liudininkų teigimu, po paskutiniojo smūgio jis nebepakilo. Teisme to vakaro nelaimėlio sugėrovai tvirtino, kad bandė įnešti Egidijų į automobilį ir ketino parvežti jį į namus, tačiau to jiems esą nepavyko padaryti. (Po įvykio vaikinai buvo prasitarę, kad nenorėjo ištepti mašinos.) Baigėsi tuo, kad per naktį lauke paliktas sumuštas Egidijus rytą mirė. Leisgyvį jį rado vietos gyventojai, pranešė tėvams, šie - medikams, tačiau atvykusi greitoji pagalba jau nebegalėjo kuo nors padėti...
Nustatyta, kad Egidijus patyrė kelis stipresnius smūgius, tačiau lemtingas jo gyvybei buvo smūgis į dešinįjį šoną. Nuo jo lūžo vienas ir buvo traumuoti keli šonkauliai, plyšo kepenys ir įvyko vidinis nukraujavimas. Vieni ekspertai po įvykio tikino, kad laiku suteikta derama pagalba būtų tikrai išgelbėjusi nelaimėlio gyvybę, kiti teisme to tvirtinti jau nesiėmė.
Įvykį tyrusiems pareigūnams reikėjo nustatyti, kuris iš trijų smurtautojų sudavė lemtingą smūgį Egidijui. Aivaras ir Kęstutis tikino mušę nesmarkiai - į veidą ir kairįjį šoną. Jie teigė, kad stipriausias smūgis buvo Donato Černelio - jis smogęs į dešinįjį šoną. Vilija Alaburdienė iš pradžių pareigūnus tikino, kad Donatas negalėjęs tapti žudiku - sudavęs tik per galvą ir esą nestipriai. Kiti įvykio dalyviai teigė negalį niekuo padėti - esą vienas miegojo, kitam buvo per tamsu ką nors matyti, trečias - stovėjęs per toli, ketvirtas - buvęs nusisukęs...
Pareigūnai tikėjosi, kad kelių versijų kamuolį išpainios pats Donatas Černelis, tačiau iškart po muštynių vaikinas pasislėpė.
Po daugiau nei septynis mėnesius trukusios Donato paieškos jis buvo užkluptas susirastos draugės namuose - atokiame vienkiemyje. Slapukas tikino slėpęsis ne dėl žmogžudystės, apie kurią jau buvo girdėjęs, o dėl to, kad lemtingąjį vakarą jau trečią kartą pažeidė paskirtus įpareigojimus (nurodytu laiku nebuvo namuose), už kuriuos grėsė staigus grąžinimas į "zoną". Sulaikytasis atkakliai tvirtino nenužudęs Egidijaus ir ragino ieškoti tikrojo žudiko...
Nuteistas ne tas žmogus?
Iki teismo buvo nustatyta, kad E. Misiukonio žudikas - D. Černelis. Jis pats, jo artimieji (sugyventinė, pas kurią Donatas slapstėsi, dabar jau pagimdžiusi jo dukrelę ir puikiai bendrauja su Donato mama) ir advokatė Stanislova Staniukynienė dar turėjo vilties, kad teisme pavyks įrodyti kitokią tiesą. Kaltinamųjų suole sėdėjo ir A. Kardišauskas bei K. Ivanauskas. Jie buvo kaltinami dėl suduotų smūgių, kurie sukėlė nelaimėliui fizinį skausmą.
- Abejonės, ar tikrai lemtingasis smūgis buvo Černelio, teisme liko neišsklaidytos, - tvirtai sakė gynėja. - Juk spyrė ir Ivanauskas - net įsibėgėjęs ir pasišokėjęs, o Kardišauskas kirto ranka. Specialistai teigė, kad kepenys galėjo trūkti ir nuo stipraus smūgio ranka, jeigu ta ranka gerai ištreniruota. Narto kaime žinoma, kad Kardišauskas praeityje lankęs bokso treniruotes. Be to, prieš Černelį kategoriškai liudijo tik vien abu šie kaltinamieji. Kiti liudininkai teigė Donato spyrio nematę. Ir iš tiesų kas dabar gali tiksliai pasakyti, kaip buvo mušamas nelaimėlis? Juk buvo gana tamsu, viskas vyko greitai, smūgiai keitė vienas kitą... Be to, abu kaltinamieji tikino matę, kaip Donatas vieną kartą spyrė, bet vienas matė, kad spyrė stovinčiam, kitas - kad gulinčiam. Tai kaip buvo iš tikrųjų ir ar buvo įmanoma taip matyti iš tolėliau? Apmaudu, kad labai greitai lavoninėje buvo sunaikinti nužudytojo drabužiai, ant kurių likę smurto pėdsakai būtų labai pasitarnavę tyrimui. Esą lavoninėje kažkodėl nebuvo gautas pareigūnų nurodymas tuos drabužius saugoti. Kodėl?.. Visa tai pasėjo daug abejonių, kurios ir po teismo neišsklaidytos.
Advokatė S. Staniukynienė itin pabrėžė liudytojos Vilijos elgesį po įvykio. Ši moteris, anot gynėjos, kelis kartus kaitaliojo savo parodymus - tai kategoriškai gynė Donatą, tai jau tikino girdėjusi keistą smūgio garsą ir atsisukusi pamatė, kad arčiausiai sukniubusio Egidijaus stovėjęs ... Donatas. Galiausiai Vilija, teisindamasi dėl tokios savo pozicijos kaitos, teisme prakalbo apie jai pareigūnų neva darytą spaudimą. Jo įrodyti nepavyko.
Dvejoja ir nužudytojo artimieji
Teismas paskelbė savo verdiktą ir D. Černeliui paskyrė griežtą bausmę. Kitus du kaltinamuosius, smūgiavusius nelaimėlį, nuteisė kalėti po 6 mėnesius, tačiau bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams.
- Aktyviai domėjausi nužudymo tyrimu, įdėmiai klausiau visų kalbų teisme, - po nuosprendžio kalbėjo tris sūnus užauginęs ir vidurinėlį Egidijų jau palaidojęs Justinas Misiukonis, - ir manęs neįtikino, kad šimtu procentų rasta tiesa. Labai jau daug liko abejonių, neišaiškintų reikšmingų smulkmenų. Man turėtų būti tas pats, kas nuteistas - svarbu, kad žudikas nubaustas, bet jaučiuosi kažkaip nejaukiai, nes kirba mintis, kad galbūt nuteistas ne tas, kuris iš tiesų kaltas.
D. Černelis, vis kartojęs, kad yra nekaltas, užsiminė apskųsiąs Kauno apygardos teismo nuosprendį ir lauksiąs, ką nutars Apeliacinis teismas, neva galbūt pasižiūrėsiąs į surinktus bylos faktus "ne pro pirštus". Patį įvykį aptarinėję kai kurie Marijampolės teisėsaugininkai sakė, kad seniai laikas Baudžiamajame kodekse įrašyti pataisą. Esą kai auką muša keliese, vienodai nuteisti reikėtų visus įtariamuosius - detaliai nesiaiškinant, kurio smūgis buvo mirtinas. Tada ne vienas, prieš įsiveldamas į muštynes, pirma rimtai pagalvotų, o daugelis turbūt ir išvis nesikištų - dargi tramdytų ir kitus.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo:
- Dėl Egidijaus Misiukonio smurtinės mirties tebeverda aistros
- Justinas Misiukonis ir po teismo liko abejoti, ar nuteistas tikrasis sūnaus žudikas
- Monika Misiukonienė negali suprasti, kodėl sūnaus draugai, išėję kartu praleisti laiką, po to sumuštą Egidijų paliko mirti
Nuotrauka iš policijos archyvo:
- Donatas Černelis tikino nuteistas tik todėl, kad jo praeitis - "juoda"
