Valdas KVEDARAS
Ši istorija iš pirmo žvilgsnio skaitytojui gali pasirodyti banali. Pareigūnams ir kai kuriems mūsų publikacijos herojės bendradarbiams ji "tapo aiški pirmosiomis įvykio minutėmis". Byla jau greičiausiai būtų buvusi teisme (vienintelė ir pagrindinė kaltinamoji vilnietė Stela Kuvšinova, apkaltinta pasisavinusi iš savo darbovietės - AB "Vilniaus degtinė" - pusę milijono litų, jau buvo pradėjusi susipažinti su ne vieno tomo baudžiamąja bylą), tačiau po kelių atkaklių skundų Generalinei prokuratūrai jau baigtą tirti baudžiamąją bylą buvo priversti peržiūrėti sostinės apylinkės prokurorai. Jų verdiktas buvo kategoriškas, tačiau santūriai paaiškintas: bylą būtina grąžinti tardymui papildyti, norint teisme sustiprinti kaltinimo pozicijas ir išvengti gynybos puolimo. Tuo tarpu pati S. Kuvšinova, po septynių mėnesių išėjusi į laisvę, ir toliau teigia apie prieš ją sufabrikuotą bylą.
Paslaptingas pagrobimas
Praėjusiųjų metų kovo 8-ąją akcinės bendrovės "Vilniaus degtinė" kasininkė penkiasdešimt dvejų metų Stela Kuvšinova, rytą atėjusi į darbą, žinojo, kad iškart popiet reikės bendrovės darbuotojams išmokėti atlyginimus.
Aštuoniolika metų kasininke išdirbusi S. Kuvšinova "Akistatai" teigė, jog dėl įtempto darbo - kiekvieną dieną tekdavo susidurti su tūkstančiais bendrovei priklausančių litų - pastaruoju metu jai buvo pašlijusi sveikata. Sveikatos pablogėjimą ji siejo ir su silpnėjančiu regėjimu.
Tą lemtingąjį ketvirtadienį moteris sakė pasijutusi fiziškai išsekusi ir nutarusi nueiti į netoliese esančią polikliniką susileisti vitaminų, kuriais bent kartą per keletą mėnesių stiprindavusi senkantį organizmą. Apie šiuos ketinimus pranešusi bendradarbiams.
- Pasiėmiau ampulę vitaminų į ranką, užsimoviau pirštines ir, galvoju, grįšiu vėliausiai po pusvalandžio. Nepriėjus poliklinikos, einant greta aklinos tvoros, staiga prie manęs sustoja mašina - vyriškis jėga įsodina ir pareiškia, jog nesipriešinčiau, nes pagrobta mano anūkė, - "Akistatai" pasakojo S. Kuvšinova savo paslaptingo pagrobimo aplinkybes.
Moteris teigė buvusi mašinoje paguldyta ant galinės sėdynės veidu į apačią, ant jos užsėdęs nepažįstamas vyras ir raiščiu aprišęs burną bei akis.
- Jutau salstelėjusį kvapą, kas vyko vėliau - tiksliai nepamenu, - bandė prisiminti S. Kuvšinova, tačiau iš akių riedančios ašaros rodė, jog ir beveik po metų ji negalinti atgaminti, o gal ir nusakyti tolesnių įvykių eigos.
Moteris sakė supratusi, jog kurį laiką buvo vežama, jutusi, kai iš jos kailinių vidinės kišenės buvo ištraukti raktai nuo kasos kambario ir seifo. Nesuvokdama laiko ir nepamačiusi pagrobėjų veidų moteris vėliau buvo paleista Giraitės rajone esančiame miškelyje. Jei buvo liepta stovėti apkabinus medį. Tik sutemus Stela įsidrąsino pajudėti, o kai išėjo į kelią, iškart sutiko policininkus.
Apie "Vilniaus degtinės" kasininkės paslaptingą dingimą policija jau buvo informuota. Jau buvo nustatyta ir tai, kad kasoje, iš seifo, dingo apie pusė milijono litų.
Iškart apvaginta
Kovo 8-ąją, iškart po pietų, prie bendrovės kasos langelio rikiavosi eilė žmonių - ketino pasiimti atlyginimą. Tačiau langelis neprasivėrė, viduje nesigirdėjo jokio šurmulio. Tik baigiantis darbo valandoms pro plyšį buvo pastebėtas viduje gulintis kasininkės mobiliojo ryšio telefonas - tada susirinkusieji ėmė svarstyti, jog iš medikų grįžusi moteris galėjo nualpti. Tad nedelsiant buvo iškviesta policija, išlaužtos kasos kambario durys. Tačiau S. Kuvšinovos viduje nebuvo, o kabinete buvusiame lagamine išlaužtomis spynelėmis pasigesta saugotų bendrovės pinigų - beveik pusės milijono litų, kurie turėjo būti padėti į banką. Tačiau keisčiausia, jog stalo stalčiuje buvo aptiktas ne vienas ryšulys banknotų - tądien jų niekas neskaičiavo ir tik vėliau paaiškėjo, jog būta gana apvalios sumos - per 100 000 litų.
Kodėl iš išplėšto lagaminėlio dingo pusė milijono litų, o juos pagrobęs ar pagrobę nusikaltėliai nesusigundė taip pat lengvai pasiekiamu grobiu stalčiuje, ligi šiol paslaptis. Tačiau kas galėjo pasigviešti lagaminėlyje buvusius pinigus, kai kuriems bendrovės vadovams tapo aišku dar nežinant apie paslaptingąjį S. Kuvšinovos dingimą. AB "Vilniaus degtinė" direktorius Antanas Dobilas pareigūnams taip nusakė savo veiksmus ir mintis, kilusias tą lemtingą kovo 8-ąją:
- Noriu pasakyti, kad tą dieną peržiūrėjau vaizdajuostę, kur yra fiksuota kasa. Buvo nustatyta, kad 11 valandą 39 minutės Stela Kuvšinova išėjo iš darbo. Su savimi ji turėjo kažkokį celofaninį juodos spalvos maišą. Viskas buvo užfiksuota vaizdajuostėje... Aš įtariu, kad tai galėjo padaryti tik pati kasininkė S. Kuvšinova. Iš vaizdajuostės matyti, kad 11 valandą 39 minutės S. Kuvšinova išėjo iš darbo ir daugiau prie kasos niekas nebuvo užfiksuotas.
Taigi pirmosios abejonės dėl dingusių pinigų, grindžiamos filmuota medžiaga, buvo aiškiai ne S. Kuvšinovos naudai. Įtarinėjimai dar labiau sustiprėjo kitą dieną, kai moterį policininkai atvežė prie Neries, Lazdynų tilto. Kol pareigūnai bandė kasininkę klausinėti, ar ne čia ji išvakarėse vaikštinėjo, ieškojo pėdų, staiga ėmė ir atsirado trys nepilnamečiai jaunuoliai. Neva žingeidūs vaikinai iškart pribėgę prie policininkų ir pasiteiravę: "Ką padarė toji teta, kurią vakar visą pusdienį matėme paupiu vieną slankiojančią". Girdi, jie dar pagalvoję, ar šioji nenorinti nusiskandinti. To užteko, kad ir pareigūnams pusmilijoninio grobio byloje būtų "viskas aišku".
Fiasko dėl kailinių
Teismui šių argumentų pakako leisti S. Kuvšinovai pritaikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, kuris buvo tęsiamas net septynis mėnesius. Tuo tarpu moteris visą laiką kvotėjams ir tardytojams kartojo esanti nekalta ir nenumananti, kas ir kada galėjo pavogti bendrovei priklausančius pinigus.
Tačiau iš pradžių, dar prieš suėmimą, S. Kuvšinovai nutiko keistas dalykas. Kai policijos komisariate įtariamoji buvo apklausiama, kasininkei kvotėja prasitarė, jog prašys teismo ją suimti, ir pasiūlė pasikeisti rūbus - girdi, areštinėje netinkantys puošnūs kailiniai, gal artimieji gali atnešti kitus drabužius. Neilgai trukus, dar S. Kuvšinovai esant kvotėjos kabinete, buvo atvežti seni, dukros nenešiojami rudi kailiniai. Kai jais apsivilkusi kasininkė buvo vedama laukan, pastebėjo koridoriuje sėdinčių nepilnamečių skvarbius žvilgsnius - po kiek laiko ji sužinos, jog tai būta tų pačių neva ją paupyje mačiusių liudininkų.
Kad tai būta tikrai tų pačių vaikinukų, S. Kuvšinova sakė supratusi, kai kategoriškai atsisakė atpažinimo procedūros, užsiminusi apie koridoriuje matytus "liudininkus". Tačiau baudžiamąją bylą tyręs tardytojas G. Pauplys savotišką "akistatą" vis dėlto surengė: rudi dukros kailiniai iš S. Kuvšinovos buvo paimti ir pateikti liudininkams atpažinti. Vienas iš vaikinukų tarėsi negalįs prisiminti, kuo vilkėjo prie upės vaikščiojusi kasininkė, tuo tarpu kitas teigė jog įsiminęs būtent šiais kailiniais apsivilkusią paslaptingai vaikščiojusią moterį.
S. Kuvšinova "Akistatai" sakė istoriją apie su kailinius sužinojusi žymiai vėliau ir moteriai reikėję nemažai pastangų, jog oficialius parodymus duotų pasiūliusi persivilkti kvotėja.
Psichologinė ataka
Buvusi "Vilniaus degtinės" kasininkė teigia, jog prieš ją areštinėje ir tardymo izoliatoriuje buvo vartojamas ir psichologinis smurtas.
- Kai pirmomis dienomis būni suimtas, nesiorientuoji aplinkoje, negali ir nemoki perprasti kartu kameroje sėdinčiųjų. Tik vėliau supranti, kas yra kas ir kodėl visa tai vyksta, - "Akistatai" pasakojo S. Kuvšinova.
Pašnekovė sakė pirmąją "pamoką" gavusi areštinėje, kai išvedus kitas sulaikytąsias ji buvo palikta tik su viena. Pastaroji tada atvirai ir pasiūliusi S. Kuvšinovai "nevaidinti nekaltos ir prisipažinti", neva ji iškart bus paleista ir nereikės patirti areštinės košmarų.
S. Kuvšinova prisipažįsta didžiausią baimę pajutusi Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kur vienoje kameroje su ja buvo dvi įtartinos moterys.
- Iš pašalies buvo lengva atspėti, jog jos viena kitai neabejingos - gal ir neapsiriksiu pasakiusi, jog buvo lesbietės. Tačiau viena jų visąlaik mane varstė akimis, stengėsi prisiglausti. Tada buvau be galo persigandusi ir maniau, jog gyva iš čia nebeišeisiu, - prisiminimais dalinosi kaltinamoji.
Moteris teigia esanti psichologiškai persekiojama ir dabar.
- Mane atleido iš darbo, netrukus, mažinant etatus, atleido ir bendrovėje statybininku dirbusį žentą. Dukra taip pat nebedirba. Žentas bandė susirasti kitą darbą, tačiau kai nueina tvarkyti dokumentų, jam maloniai pasako: "Ne, esi nereikalingas". Ar ne specialiai taip elgiasi pareigūnai? - spėlioja dėliodama faktus S. Kuvšinova.
Buhalterė prisipažįsta, jog stokoja pinigų - gyvena iš aklo vyro menkos pensijos, buvo priversta nutraukti trijų anūkų gyvybės draudimo sutartį ir taip prasimanyti papildomai bene porą tūkstančių litų.
Vaizdo kamera - taip pat nesąmonė
Susipažindama su jau baigta baudžiamąja byla S. Kuvšinova sako buvusi ne mažiau šokiruota jai mestų bendrovės direktoriaus A. Dobilo įtarinėjimų. Moteris teigė puikiai pamenanti, kaip išėjusi iš kasos kambario, bet tikrai nepamenanti, jog nešėsi "juodą celofaninį maišą".
Peržiūrėdama filmuotus vaizdus, moteris atpažino save, tačiau jos rankose nebuvo jokio juodo krepšio. Juostoje nebuvo užfiksuota ne tik kasos durų, bet ir paties koridoriaus, kuriame yra kabinetas.
- Ta kamera įtaisyta netoli direktoriaus kabineto ir vaizdajuostėje visai nefiksuojama, kas ir kada galėjo užeiti ne tik į mano kabinetą, bet ir apskritai į koridorių, - piktinosi pašnekovė.
Keisti sutapimai
Kategoriškai neigianti pasisavinusi bendrovės pinigus arba galinti nutuokti, kas juos pagrobė, įsitikinusi, kad baudžiamoji byla yra sufabrikuota, S. Kuvšinova bando svarstyti, kaip ir kodėl galėjo dingti pusė milijono.
Buvusi "Vilniaus degtinės" buhalterė neslepia, jog kasoje buvo nuolat laikomos didžiulės pinigų sumos. Taip elgtis reikalavęs bendrovės direktorius A. Dobilas - reikėdavo sumokėti išankstinius mokesčius valstybei, atlyginimus, o neretai banko sąskaitoje pinigų nebūdavę. Kad kas nors galėtų apiplėšti kasą, moteris prisipažįsta negalvojusi, mat ją saugojusi Apsaugos policija.
- Pamenu, kartą vidurnaktį prikėlė telefono skambutis - policija liepė ruoštis važiuoti į darbą, mat jų signalizacijos daviklį pranešė, kad kažkas laužėsi į seifą. Koks buvo nustebimas, kai atvykus ant seifo radome pelę, - prisimena pašnekovė.
Jai keista, jog prieš kiek laiko buvo atsisakyta policijos paslaugų motyvuojant, neva jos per brangios, ir kasa buvo patikėta bendrovės apsaugos darbuotojams. Moteriai taip pat keista, kodėl bendrovės vadovai, žinodami, kiek pinigų paprastai būna kasoje, administraciniame pastate vaizdo kamerą įrengė prieš nepilną mėnesį iki įvykio - vasario 12 dieną. Tuo tarpu bendrovės direktorius A. Dobilas ir šiandien įsitikinęs, jog "kameros užtikrino apsaugą pagrindiniuose materialinių ir piniginių lėšų saugojimo vietose".
- "Jeigu taip būtų iš tikrųjų, kodėl praėjus tik kelioms dienoms po pinigų dingimo, buvo pasirūpinta prie kasos įrengti vaizdo kamerą? - nesupranta S. Kuvšinova.
Įrodymų visuma
"Akistatos" kalbintas šią baudžiamąją bylą tiriantis Tardymo valdybos tardytojas G. Pauplys sakė, jog istorijos esmės ir S. Kuvšinovos kaltės reikia ieškoti "ne kailiniuose ir vaizdo kamerose".
- Tai tik šalutiniai, reikšmės neturintys momentai, nepaneigiantys pagrindinės versijos dėl galimo pinigų pasisavinimo, - sakė pareigūnas, pabrėždamas, jog dėl kaltinamosios nekaltumo buvo bandoma formuoti neteisingą nuomonę, kai kuriuos tardymo veiksmus apskundus prokuratūrai. - Nors ir nerasta tiesioginių bei pagrindinių įrodymų, visgi nustatyti šalutiniai loginiai įrodymai ir byla turi būti nagrinėjama remiantis įrodymų visuma.
Taip keliais sausais sakiniais pakomentavęs savo triūsą, tardytojas paslaptingai prasitarė, jog bylą grąžinus papildymui, "atsirado naujų aplinkybių, faktinių įrodymų". Kokie jie, atsiradę po aštuonių mėnesių tyrimo, G. Pauplys neprasitarė.
