Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Ne, niekada nepatikėsiu, kad jie nuskendo, - nubraukusi nevilties ašarą, prakalbo Aldona Rakevičienė, kelioms minutėms atsitraukusi nuo sūnų Gintauto (24 m.) ir Taduko (15 m.) karstų. - Juos kažkas nuskandino... Juk abu iš vandens buvo ištraukti su drabužiais, bateliais... Argi apsirengę būtų šokę į ežerą maudytis?
Šiomis dienomis Molėtų rajono Luokesos seniūnijai priklausančiame Kairionių ir aplinkiniuose kaimuose tik ir svarstoma, kas galėjo nutikti broliams Gintautui Vaitkūnui ir Tadui Rakevičiui. Abu jie buvo rasti negyvi per Jonines, penktadienį, plūduriuojantys Durių ežero pakrantėje. Vandens paviršiuje plaukančius kūnus atsitiktinai pastebėjo prošal valtele yręsis molėtiškis, atvažiavęs į Kairionyse esančią uošviją ir sumanęs pažvejoti Durių ežere...
Pasak čia gyvenančios Vandos Žalienės, žentas, pamatęs iš vandens kyšančius du pakaušius, kurių vienas buvo pridengtas vandens lelijos lapu, apstulbo iš netikėtumo. Vikriai nusiyręs atgal į krantą, pasišaukė svainį Algimantą. Šis, drąsesnis, ne tik pasirūpino skenduolių iškėlimu iš vandens, bet ir iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Atvykę medikai konstatavo, kad skenduoliai vandenyje galėjo išbūti "kokią savaitę". Iš papurtusių veidų buvo neįmanoma atpažinti, kas jie tokie... Beje, vyresniojo paakyje matėsi nemenkas gumbas - tarsi vyriškis būtų buvęs sumuštas ar galvą susižalojęs kur nors atsitrenkdamas...
Susirinkę kaimo žmonės kartu su policijos pareigūnais nusprendė, jog greičiausiai tai benamiai. Taip buvo manoma dėl to, jog jų, kaip paaiškėjo, ilgą laiką niekas nebuvo pasigedęs, o, antra, vieno iš skenduolių batai buvo taip nunešioti, jog pro atsivėrusias skyles matėsi kojų pirštai... Tačiau paskutinę minutę apylinkės įgaliotiniui Virgiui Umbrasui šovė į galvą mintis palėkti iki netoliese, taip pat ant Durių ežero kranto, pas sugyventinį Vytautą įsikūrusios Aldonos Rakevičienės. Čia jau bent penketą metų gyvenanti moteris, kaip žinojo įgaliotinis, turėjo panašaus amžiaus sūnus, kurie paskutiniu metu glaudėsi būtent Kairionyse ir į Durių ežerą dažnai išplaukdavo pažvejoti. Šnektelėjęs su Aldona inspektorius viską suprato. Pasirodo, dar antradienio popietę, tai yra prieš tris dienas, Aldonos sūnūs Tadukas ir Gintautas išėjo maudytis ir nesugrįžo! A. Rakevičienė pareigūnui prasitarė maniusi, kad vaikai kur nors išvažiavę ir ilgėliau užsibuvę - ar pas draugus, ar pas Sodėnuose gyvenančią močiutę, todėl delsusi kreiptis į policiją dėl jų paieškos. Tik esą apskambinusi visus jų pažįstamus ir nieko nepešusi... Kitądien, šeštadienį, A. Rakevičienė esą jau būtų važiavusi į Molėtų rajono PK, kad būtų pradėta dingusiųjų paieška.
Nesėkminga naktinė žūklė
Nors "Akistatos" žurnalistei Aldona Rakevičienė kelissyk patvirtino, kad antradienio popietę du iš trijų josios sūnų (devyniolikmečio Modesto tuo laiku nebuvo namuose), Tadukas ir Gintautas, sutvarkę šieną, išlėkė į ežerą nusimaudyti ir jame paslaptingai nuskendo, kiti kaimo gyventojai pareiškė turį kitokios informacijos. Aplinkinių žodžiais, niekam nebuvo paslaptis, jog vasaros atostogų į Kairionis atvažiavęs Tadas (berniukas mokosi valdiškuose globos namuose) ir pastaruoju metu nedarbingumo lapelį turėjęs akcinės bendrovės "Mulesta" darbininkas Gintautas uždarbiaudavo Molėtų krašto gyventojams įprastu būdu: ežere, daugiausia tinklais, gaudydavo ir parduodavo žuvį. Kaimiečių žiniomis, ir tą vakarą broliai su draugų kompanija išsiruošė į naktinę žūklę. Aldona Rakevičienė kaimynams esą buvo užsiminusi, kad vaikai į tą žūklę prisikrovė pilnas kuprines - ir maisto, ir svaigalų... O jei esą alkoholio padauginęs vyresnysis, Gintautas, nakties metą per drąsiai pasiskeryčiojo nedidukėje valtyje, ir galėjo iškristi lauk... Galbūt jo puolė gelbėti jaunėlis brolis, gal abu įsipainiojo į žuvims užmestus tinklus ir kartu nuskendo... Tačiau tai - tik viena iš daugelio jokiais konkrečiais įrodymais nepagrįstų kaimiečių versijų. Ja abejoti verčia kad ir tai, jog, mūsų turima informacija, broliai valtyje buvo ne vieni, o galimi šios nelaimės liudytojai, atrodo, kalbėdamiesi su pareigūnais nebuvo pakankamai atviri ir sąžiningi - pareiškė, neva visi žvejai, taip pat ir Tadas su Gintautu, valtimi laimingai pasiekę krantą ir išsiskirstę... Tą patį vėliau esą patvirtino ir keli kaimo vaikai - neva "savo akimis matę", jog Tadas ir Gintautas po maudynių išlipę į krantą ir nuėję savais keliais... O dar kažkas "paleido antį", neva prapuolėliai Tadas ir Gintautas Joninių išvakarėse (taigi jau po jų dingimo praėjus dviem paroms!) Molėtuose vykusioje šventėje smaginosi šokių aikštelėje! Tai motina ir nesiskubino prapuolusių vaikų ieškoti... Juolab kad ir anksčiau pasitaikydavo, kai jie namo nesugrįždavo po kelias paras...
Brolių žūtis - su daugybe klaustukų
Brolių Tado Rakevičiaus ir Gintauto Vaitkūno (po santuokos vyriškis pasiėmė žmonos pavardę) teismo medicinines ekspertizes atliko Lietuvos teisės universiteto Teisės medicinos instituto Ukmergės skyriaus ekspertas Ričardas Laurinavičius. Sužinojome, jog ekspertas ant tiriamų asmenų kūnų smurto žymių neaptiko ir pateikė pirminę išvadą, jog broliai - nuskendę (nelaimingas atsitikimas). Tiesa, dėl visa ko buvo paimti kai kurių audinių mėginiai, kurie nedelsiant išsiųsti atlikti histologinius tyrimus. Gavus šių tyrimų atsakymus bus galima pateikti ir patikslintas brolių mirties išvadas. Būtent nuo šių išvadų turėtų priklausyti ir tolesnis brolių žūties aplinkybių tyrimas.
Kodėl taip rašome? Ogi kaime atsirado ne vienas žmogus, išdrįsęs garsiai pareikšti, kad su broliais galėjo būti susidorota.
Kaip minėta, nors akivaizdžių smurto žymių ant skenduolių kūnų nepastebėta, kriminalistams įtarimą sukėlė ant vyresnėlio kaktos iššokęs nemažas gumbas (anot kaimiečių, Gintauto veidas buvo taip sužalotas, jog motina iškart sūnaus net nepažino). Antra, kaip jau irgi rašėme, pareigūnus nustebino tai, kad broliai vandenyje buvo rasti su drabužiais, batais... Trečia - nepasitvirtino kartu tąnakt žūklavusių asmenų teiginiai, esą broliai išlipo į krantą. Na, o jei kažkuris iš brolių į vandenį įkrito netyčia, o antrasis šoko gelbėti ir abu ėmė skęsti, kiti žvejai turėjo suskubti šauktis pagalbos (ežero pakrantėse - pilna sodybų), o jei taip niekas ir neatskubėjo padėti, iškart kviesti policiją, narus ir panašiai. To kažkodėl nebuvo padaryta. Negana to, kaip jau žinoma, buvo meluojama - namiškiai klaidinami, vedžiojami už nosies.
Negali nestebinti ir tas faktas, jog tą pačią naktį, kada pradingo broliai, kaime iki šiol akių nerodo net keli su Aldona Rakevičiene, jos sugyventiniu Vytautu ir Aldonos sūnumis buvę gerai pažįstami, dažnai bendraudavę vyriškiai. Kažkas paskleidė kalbas, neva jie išvykę su reikalais pas giminaičius kituose rajono kaimuose. Tačiau vietiniai tuo linkę abejoti - kaip galima taip ilgai kažkur bastytis, kai vasaros metu namie - tiek darbo!
Kairioniškiai minėjo, jog tie paslaptingai prapuolę vyriškiai - bene agresyviausi tipai ne tik Luokesos seniūnijoje, bet ir visame rajone! Vienas esą kadaise kėsinęsis nužudyti žmogų, o antrasis taip sumušęs savo giminaitį, kad šis visam gyvenimui likęs invalidas... Ne pyragai su tokiais esą buvę ir žmonoms. Šios - su nenugyjančiomis kraujosruvomis ant veidų - esą kone kasnakt prašydavusios prieglobsčio pas kaimynus, kol galiausiai neapsikentusios ir aršuolius agresorius palikusios...
Ir vis dėlto kuo minėti vyrai gali būti susiję su brolių žūtimi? Pasirodo, jie gerai žinojo, jog Gintautas iš motinos sugyventinio ką tik buvo gavęs, regis, 4 000 litų (Aldonos sugyventinis neseniai pardavė gražiose Molėtų apylinkėse esančią tėvų sodybą ir gavo nemažai pinigų). Iš patėvio gautą pinigų sumą, jei tai tiesa, Gintautas visada nešiodavęsis su savimi. O kai nelaimėlis buvo ištrauktas iš vandens, drabužiuose nerasta nė lito... Tai gal esą ir sumanė "tiedu žiauruoliai" lengvai pasipelnyti?
Dėl dviejų brolių paslaptingos žūties ikiteisminį tyrimą atliekantys Molėtų rajono PK pareigūnai vengia platesnių komentarų. Rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro V. Pikelio žodžiais, tiriamos visos įmanomos versijos, tarp jų - ir galimas susidorojimas su broliais, ir esą dar sunku pasakyti, kur link tyrimas pakryps artimiausioje ateityje. Prokuroras užsiminė tik iš žurnalistės sužinojęs, kad nelaimės metu pas vieną ar abu brolius galėjo būti nemaža pinigų suma. "Tikrai, taškas nepadėtas, tyrimas tik įsibėgėja, - patikino pareigūnas, leisdamas suprasti, jog paslaptingos brolių žūties aplinkybės bus ištirtos kruopščiai ir atsakingai.
Sūnų žūtis - Dievo rykštė?
Kai kurie kalbinti kaimo gyventojai, nors ir gailėjo žuvusių brolių, sakė manantys, jog tokius sunkius išbandymus Aldonai Rakevičienei greičiausiai pasiuntęs pats Dievas. Pasirodo, ši moteris - Tado ir Gintauto motina - dar 1994 metais buvo teisiama už savo dukrytės, nė trejų metukų neturėjusios Kristinos, mušimą, kankinimą, galiausiai - ir tyčinį nužudymą. Tuo laiku A. Rakevičienė, žemės ūkio bendrovės melžėja, gyveno ir dirbo Anykščių rajone, Skiemonių apylinkei priklausančiame Miškiniškių kaime. Anuomet įvykio tyrimą atlikęs Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Arenijus Baltrušaitis nustatė, jog A. Rakevičienė dvejus metus (nuo vaiko gimimo iki žūties!) sistemingai skriaudė savo mažametę dukrytę Kristiną: daužydavo kumščiais ir talžydavo diržu ar rykšte, trankydavo šlepetėmis, mediniais pagaliais ar į sieną, kiek paaugusią pastatydavo prie sienos ir įsakydavo stovėti iškeltomis rankytėmis arba mažylės kojeles ir rankeles pririšdavo bintu prie lovelės ir palikdavo kankintis... Tokios žiaurios bausmės dukrelei būdavo skiriamos už tai (taip paaiškino pati motina!), kad ši neva gimusi nuo nemylimo vyro - kalėjime atsidūrusio A. Rakevičiaus! Na, o 1994 metų vasario mėnesio pabaigoje nežinia dėl ko įtūžusi motina stvėrė vaiką į glėbį ir trenkė į virtuvės duris. Krisdama Kristina atsitrenkė į medines grindis ir patyrė sunkią galvos smegenų traumą. Po smegenų dangalais išsiliejo kraujas ir vaikas greitai numirė...
Tuomet apklausiama prokuroro A. Rakevičienė savo kaltę pripažino iš dalies ir prasitarė, jog dukros Kristinos neapkentusi todėl, jog mergytė buvo... panaši į tėvą! "Kristiną mušdavau nuo tada, kai ji pradėjo vaikščioti, - atvirai dėstė įtariamoji vaiko žudikė. - Aš visus vaikus auklėdavau griežtai - kariškai... O tą dieną Kristiną buvau pastačiusi į kampą, bet ji atsisuko; kai už tai pastūmiau - galva trenkėsi į sieną. O kai po kelių dienų ją pamačiau žaidžiančią virtuvėje, supykusi pribėgau ir nusviedžiau iš virtuvės į miegamąjį... Tada jos galva ir atsitrenkė į grindis..." Nors po tokių smūgių vaiko galvytėje iššoko didžiulis guzas, mažylė ištisai verkė ir rodė piršteliais į galvytę, kur labiausiai skaudėjo, motina dukrelei nedavė jokių vaistų, nepakvietė gydytojo. A. Rakevičienė greitąją iškvietė tik tada, kai po kelių dienų kankinimosi Kristina numirė.
Už šį nusikaltimą A. Rakevičienė buvo nuteista kalėti septynerius metus, tačiau į laisvę išėjo perpus greičiau. Motinai patekus už grotų, jos vaikai atsidūrė valdiškoje globos įstaigoje Utenoje. Vos prieš mėnesį iš šių globos namų pas motiną parvažiavo atostogauti ir Tadas Rakevičius, kuris rugsėjį būtų ėjęs į devintąją klasę... Pernai šią mokymosi įstaigą baigė ir Modestas - vienintelis gyvas Aldonos sūnus. Beje, 1993 metais A. Rakevičienė pagimdė dukrelę Sonatą, tačiau "Akistatos" žurnalistei pasiteiravus, kur ji šiuo metu yra, moteris nemirksėdama pareiškė nesuprantanti, ko jos klausiama. Girdi, ji jokios Sonatos neturėjusi... Vietos gyventojų nuomone, šią mergytę arba pasiėmė auginti tikrasis jos tėvas, arba ji, kaip kadaise ir broliai, iki šiol globojama kuriuose nors respublikos vaikų namuose. Žmonės stebėjosi, kaip Aldona galėjo labai mylėti savo sūnus ir taip neapkęsti dukrelių... Daugelio nuomone, dviejų sūnų žūtį Aldona Rakevičienė turėtų suprasti kaip Dievo skirtą atpildą už "visus ankstesnius griekus"...
