Išvystyta pramogų ir popkultūros sfera - vienas iš komponentų, sudarančių vakarietišką miestą, kurio link Vilnius rieda varomas pastarojo meto politinių sprendimų, ekonomikos augimo ir informacijos kanalų atvirumo. Be abejo, ši sfera prisideda ir prie šalies įvaizdžio, ir prie vartojimo galimybių išplėtimo.
Pirmoji Lietuvoje universalioji tarptautinius standartus atitinkanti “Siemens” arena, pernai rudenį atidaryta Vilniuje, tiek sostinei, tiek visai šaliai tapo dar vienu laipteliu į tarptautinę pramogų tinklainę.
Į pramogų verslą - konsoliduotos pajėgos
12 000 vietų plačių panaudojimo galimybių arena po metus trukusių statybų iškilo Ozo gatvėje, 61 ha sklype, kurį prieš pustrečių metų Vyriausybė patikėjimo teise yra perdavusi Vilniaus miesto savivaldybei. Čia, tarp Neries senvagės suformuotų 14 metrų aukščio šlaitų ir ežerėlių, bendrovė “Rubicon Eventus”, padedama užsienio konsultantų, pramogų operatorių ir įrangos gamintojų, vysto Vilniaus pramogų parką.
“Siemens” arena tapo pirmuoju įgyvendintu šio komplekso, kurį dar papildys šeimos pramogų, komercijos centras ir vandens parkas, objektu.
Nors arenos svarba nacionaliniu mastu neabejotina, projektavimo konkurso nebuvo. Projektui rengti užsakovė bendrovė “Ozo arena” pasitelkė seniai arenas projektuojančios kanadiečių kompanijos “Brisbin Brook Beynon Architects” (BBB) padalinį “Stadium Consultants International” (SCI). Vietinei projektavimo bendrovei JAD (arch. Tauras Paulauskas, Tumas Mazūras ir kt.) buvo patikėta kanadiečių funkcinę “dėžę” pritaikyti Vilniuje ir “apvilkti” fasadais.
Statybos valdymo darbus įgyvendino kompanija “CMC Baltic”, talkinama konsultacinės bendrovės “JHC Arena Holding”.
Apie 65 mln. litų kainavusi “Siemens” arena statyta už privačias bendrovės “Ozo arena” lėšas, o Vilniaus miestas finansavo aplinkos tvarkymo, 1000 vietų automobilių laikymo aikštelės, infrastruktūros įrengimo darbus.
Svarbiausia - prisitaikyti
Naujoji arena pritaikyta įvairiausiems renginiams - nuo įvairiausių sporto (krepšinio, ledo ritulio ar burlenčių) varžybų, iki koncertų, spektaklių, mugių, parodų, konferencijų. Mobili funkcinė schema leidžia transformuoti pagrindinės salės erdvę priklausomai nuo renginio pobūdžio ir žiūrovų skaičiaus.
12 000 žiūrovų pritaikytas koncertų “stadionas” panaudojus specialią kilnojamąją uždangą gali tapti gana jaukia teatro, rimtosios muzikos koncertų ar baleto sale vos 1500 žmonių, o dalį apatinių kėdžių eilių pastūmus po viršutinėmis - 8 750 vietų ledo ritulio arena.
Ne tik per pertraukas, bet ir per visą renginį išalkusieji gali atsigauti 5 baruose, 10 greitojo maitinimo restoranų ar 250 vietų “Švyturio” restorane (interjero dizaineris Kristijonas Būta). Išdėstytos visuose 5 pastato lygiuose maitinimo įstaigos vienu metu gali aptarnauti 6 000 žmonių.
Technologinis spindesys
Apie 23 000 m² ploto arena tapo tikru statybų ir technologijų specialistų pasididžiavimu. Anot gelžbetonines konstrukcijas montavusios bendrovės “YIT Kausta” generalinio direktoriaus Antano Butkaus, tai itin sudėtingų konstrukcijų statinys, Lietuvoje neturintis analogų. Monolitinio gelžbetonio tribūnos sudarytos iš daugiau kaip 4 000 konstrukcinių detalių, kurių ilgis siekia 13 metrų, o metalo konstrukcijų panaudota iki 400 tonų. Stogo santvaros, kurių aukštis 29 metrai, o ilgis - 78 metrai, išlaiko beveik 100 tonų sveriančią koncertinę įrangą.
Be to, žiūrovų komfortui padidinti, vien į įspūdingas informacines technologijas “Rubicon” grupė investavo 600 000 litų ir per 10 metų žada skirti dar 2,5 mln. litų. Arenoje išvedžiota daugiau kaip 200 km laidų, tarp jų - naujausios kartos optiniai kabeliai, užtikrinantys greitą ryšį su Vilniaus miestu ir TV bokštu.
Žioplinėjantiems žiūrovams koridoriuose, baruose veikia daugiau kaip 100 televizorių. Pagrindinės salės viduryje pakabinta iš 4 LED ekranų (įstrižainė 5 m) sudaryta “videokubo” sistema, kurioje tiesiogiai transliuojamas vaizdas iš aikštės, žiūrovų tribūnų.
Pagal tarptautinius garso, apšvietimo ir matomumo standartus įrengtoje salėje aistruolių spiegimą, švilpimą, trypimą ir aplodismentus fiksuoja triukšmo matuokliai.
Saugumo dėlei arenoje įdiegta sudėtinga priešgaisrinė sistema, atitinkanti specialius ES reikalavimus. Įdiegta ir “protinga” vėdinimo sistema, intensyviausiai veikianti didžiausio žmonių susibūrimo vietose.
Architektūrai taupyta labiausiai
Technologijų modernumas ir gausa, svaiginantys parametrai ir investicijų dydis gniaužia kvapą. Deja, architektūrai polėkis išsikvėpė. Masyvus 200 000 m³ tūris iš esmės neišbrenda iš “ekonominio angaro” kategorijos. Fasadų suskaidymai, nišos, laipteliai ir kyšančios detalės bando atlikti dekoratyvinę funkciją, bet neuždangsto koncepcijos trūkumo.
Architekto T. Paulausko teigimu, tokią estetiką padiktavusi tarptautinių konsultantų suformuluota “sociali” koncepcija - arenos architektūra turinti būti ne įspūdinga ir prabangi, o demokratiška, priimtina ir suprantama visiems socialiniams sluoksniams. Pagal realizuotą koncepciją lankytojus turi pritraukti ne architektūra, o renginys. Ekonominio rentabilumo kriterijus buvęs daug svaresnis už galimybę sukurti adekvačią objektui architektūrą, kuri išreikštų ne tik technologinę, bet ir kultūrinę Lietuvos pažangą.
Ryškių spalvų, kietų griežtų linijų, geometrizuotų formų kontrastas su išraiškingomis reljefo linijomis ir minkštomis gamtinėmis formomis taip pat kelia abejonių. 2001-aisiais paruoštame detaliajame pramogų parko plane (PV Rimantas Krikščiukas, arch. Leonardas Vaitys) buvo suformuluota nuostata, kad komplekso architektūra turėtų būti derinama prie kraštovaizdžio. Tačiau T. Paulauskas arenos gretimybes vertina kritiškai - anot jo, “Siemens” arena kaip tik tapo svarbiausia dominante, organizuojančia chaotišką aplinką.
Lietuviško mentaliteto korektūros
Arenos viduje koncepcijos pragmatiškumą kiek maskuoja architektų pasirinktos minimalistinės priemonės. Grynas kolonų ir laiptų betonas, skambančiu metalo juostų ažūru pridengtos palubėje kabančios komunikacijos, “koridorinės” erdvės kiek žemokomis lubomis, prislopintos spalvos, sudarančios foną ryškiai optimizmu šviečiantiems greitųjų restoranų “stalčiams” - visa tai sukuria gal ir ne pačią jaukiausią, bet savotiškai didmiestišką “metro stoties” atmosferą. VIP ložės su išėjimu į balkoną taip pat pasižymi ne prabanga, o pabrėžtinai funkcionaliu komfortu, išgautu ne tiek architektūrinėmis priemonėmis (baldais, įdomesniu apšvietimu ar kitomis detalėmis), kiek technologijomis. Kiekvienoje ložėje įrengta atskira telefono linija, TV, DVD ir itin spartus internetas.
Architektai pripažįsta, kad pradėjus areną eksploatuoti, “išlindo” kai kurios klaidos: susirinkus daugiau nei 10 000 žiūrovų, fojė tampa ankštoka, trūksta tualetų, prie rūbinių nusidriekia eilės.
1000 vietų automobilių laikymo aikštelėje, įrengtame pagal senąjį detalųjį pramogų parko planą, kuriame arena buvo numatyta perpus mažesnė, taip pat netelpa arenos lankytojų automobiliai. Šią problemą, anot architekto, sukėlė ir savotiški vietinio mentaliteto ypatumai - čia į renginius atvykstama savo automobiliais, nors šiaip jau pasaulyje žiūrovai linkę naudotis viešuoju transportu (vienas iš patogumų - tada renginį galima šiek tiek pratęsti, pasivaišinti...).
Pramogų parkas laukia tik pavasario
Moderniausia Baltijos šalyse tituluojama arena, kaip pripažįsta specialistai, yra vienas iš sudėtingiausių Lietuvoje iki šiol įgyvendintų objektų - ir konstrukcijų ypatingumo, ir verslo organizavimo prasme. Likus dar 2 metams iki projekto ruošimo pradžios, pasitelkus tarptautinius konsultantus, jau buvo imtasi arenos “gyvenimo” programos sudarymo, operatoriaus paieškų.
Anot “Ozo arenos” rinkodaros direktoriaus Vidmanto Šiugždinio, kad 65 mln. litų siekusios investicijos į arenos statybą atsipirktų per 10 metų, bus laikomasi plano suorganizuoti 100 renginių per metus. Turint omenyje, jog vasarą, kai žiūrovų negausu, renginių numatoma nedaug, šaltuoju ir tamsiuoju sezonu arenoje renginiai vyks kas 3-4 dienas.
“Siemens” arenos statybos pabaiga nesulėtino pramogų parko vystymosi įkarščio. Pasak Vilniaus pramogų parko generalinio direktoriaus Juliaus Dovidonio, šiuo metu bendrovė JAD koreguoja detalųjį pramogų parko planą (PV arch. T. Paulauskas), o vandens parko techninį projektą jau baigia ruošti architektūrinio projektavimo firma “Grafo” (PV Raimondas Pilkauskas). Parko, kainuosiančio apie 42 mln. litų, statybas numatoma pradėti jau šį pavasarį.
Taip pat, anot T. Paulausko, kartu su garsia pasaulyje teminių pramogų parkų projektavimo įmone “Forrec Ltd.” iš Kanados jau rutuliojama ir šeimos pramogų centro koncepcija. Centro statybas, anot J. Dovidonio, numatoma pradėti šių metų pabaigoje. Iš viso investicijos į pramogų parką sieks 250 mln. litų.
Universalioji “Siemens” arenaOzo g. 14a, Vilnius
Užsakovas: UAB “Ozo arena”. Projektuotojas: techninio projekto gen. projektuotojas - “Stadium Consultance International” (Kanada), atstovas Lietuvoje - UAB Jungtinės architektų dirbtuvės. Darbo projekto architektūrinė dalis: UAB Jungtinės architektų dirbtuvės. Architektai: Murray Beynon, Chris O’Reilly, Jason Kwok, Tauras Paulauskas, Tumas Mazūras. Konstruktoriai: Audrius Ražaitis (gelžbetonis), Armandas Vilčinas (plieno konstrukcijos, firma “RK Arcus”). Gaisrinės saugos koncepcija: “Larden Muniak Consulting Inc.”. Statybų valdytojas ir užsakovo konsultantas: UAB “CMC Baltic”.
Sklypo plotas: 25 771 m². Bendras plotas: 23 331 m². Pagrindinis plotas: 21 651 m². Pastato tūris: 188 950 m³. Aukštingumas: 5 lygiai, 28 metrai. Žiūrovų skaičius: krepšinio varžybos - 11 000; koncertas - 12 000; teatras - 3500; ledo arena - 8750. Automobilių laikymo aikštelė: 1000 vietų. Sąmata (be automobilių laikymo aikštelės, kurios statybą finansavo Vilniaus miesto savivaldybė): 65 mln. litų. Datos: projektavimas baigtas 2003 01 07; statyba 2003 09-2004 10 28.
Gelžbetoninės konstrukcijos: UAB “YIT Kausta”. Plieninės stogo konstrukcijos: firma “RK Arcus” (gamyba), UAB “Ir-san” (montavimas). Kitos plieninės konstrukcijos: UAB “Tektura”. Privažiavimo prie rampos, sandėlio dokai: UAB “Hormann Lietuva”. Lenkto stogo danga: ruloninė (UAB “Lietaus šalys”). Plokščio stogo danga: ruloninė (BĮ UAB “Arena Interli”). Fasadų paneliai: kompozicinės plokštės (UAB “Sofritas”). Stiklo fasadai: aliuminio sistemos su plokštėmis “Extoriet” (UAB ASF). Apšiltinimas: polistirolas (UAB “Sofritas”, BĮ UAB “Arena Interli” , UAB “Lietaus šalys”), stogo - akmens vata (UAB “Sofritas”).
Interjeras
Laiptai: UAB “Salta”. Gelžbetoninės tribūnos: UAB “Betonika” (UAB “YIT Kausta”). Pertvaros ložėse: UAB “Aukštuminė statyba”. Stiklinės VIP ložių pertvaros: UAB “Vezo statyba”. WC pertvaros: UAB “Baltijos brasta”. Pakabinamosios lubos: UAB “Aukštuminė statyba”. Metaliniai apšvietimo priežiūros tilteliai stogo konstrukcijose: UAB “Suvirininkystė”. Plieniniai turėklai salėje, laiptinėse: UAB “Stairalita”. Keraminės plytelės (tualetuose): UAB “P.A.R.Y.Ž.I.U.S.”, UAB “Arsenalas-EGH”. Priešgaisrinis dažymas: UAB “Imparatas”. Grindys: kiliminės dangos, PVC dangos, grindų dažymas epoksidiniais dažais (UAB “Rubikon dekoras”). Medinės durys: UAB “Saugus namas”. Plieninės durys: UAB “Marx Vilnius”. Kėdžių sistemos (salėje, VIP ložėse): “Hussey Seatway” (JAV). VIP ložių baldai: UAB “Narbutas ir Ko”. Įmontuoti baldai VIP ložėse: UAB “Dalios baldai”. Žaliuzės: UAB “Dextera”. Šviestuvai: UAB “Siemens”. Priešgaisriniai vartai: UAB “Vilniaus Faugos prekybos centras”.
Elektros darbai, priešgaisrinė signalizacija: UAB “Fiat Lux”. Silpnos srovės, ryšiai: UAB “Skaidula”. Automatika: UAB “Siemens”. Šildymas, vėdinimas, kondicionavimas: UAB “Katra”. Šaldymas (ledo vamzdynai): UAB “Nalira”. Liftai: UAB “Schindler-Liftas”. Pastato valdymo sistema (BMS): UAB “Siemens”. Apsaugos signalizacija: UAB “Ekskomisarų biuras”. Sprinklerinė gesinimo sistema: UAB “Santeka”. Reklama: UAB “Unicom”. Garso sistema: UAB “MEX Muzikos ekspresas”.
“Statybų pilotas”
