Sigitas STASAITIS
Jei visi vaikai, kuriuos augino Lietuvoje mažai žinomas 55 metų Vladas Laugalis, uždegtų žvakutes ant šviežiai supilto jo kapo, nušvistų ryški šviesa - žvakučių susidarytų per šimtą...
Užaugęs daugiavaikėje šeimoje Vladas kartu su žmona Laima Bronislava Laugaliene visą gyvenimą paskyrė svetimiems vaikams. 1996 metais V. ir L. Laugaliai įkūrė "Vaiko sodžių" - didžiausius šalyje šeimyninius globos namus. "Vaiko sodžius", be abejonės, buvo ir didžiausia Lietuvoje šeima. Prieš penkerius metus kilus skandalui globos namai buvo uždaryti. Nepanoręs būti jėga išvežamas, globotinis Donaldas pabėgo, metus valkatavo ir nužudė nepilnametį.
Neseniai mirtis pasiglemžė Vladą Laugalį.
Po tragedijos atsigavusi Laima Laugalienė nesiduoda likimo palaužiama ir valdininkų sutrypiama - ji mąsto apie naujus globotinius, kuriuos žada auginti negaudama jokių pašalpų.
Augo vaikų namuose ir pas motiną didvyrę
Kelmės rajone gyvenusi Vlado Laugalio motina Stefa Laugalienė su vyru statybininku užaugino 13 vaikų - 10 dukrų ir 3 sūnus. Nekreipdama dėmesio į sovietų valdžiai nemalonią aplinkybę, kad Stefa vaikus auklėjo giliai religinga katalikiška dvasia, SSRS Aukščiausioji taryba 1960 metais šią moterį apdovanojo Motinos didvyrės medaliu ir garbės raštu.
Vlado Laugalio žmona Laima užaugusi Saugų vaikų namuose Šilutės rajone. 1971 metais tekėdama už Vlado, jaunoji su jaunikiu susitarė, kad ne tik patys gimdys daug vaikų, bet ir iš paskutiniųjų padės našlaičiams. Apsistoję Žadžiūnų kaime (Šiaulių r.), po metų patys susilaukę vaiko, kurių iš viso pasigimdė net septynis, Vladas su Laima jau nuo 1973 metų pradėjo globoti svetimus vaikučius.
- Iš pradžių įstatymas leisdavo vaikus paimti tik vasarai, - "Akistatai" pasakoja L. Laugalienė. - Iš mano gimtųjų Saugų vaikų namų, taip pat iš Šiaulių kūdikių namų vis daugiau ir vis dažniau pradėjome parsivežti mažylių. Vėliau užmezgėme ryšius ir su kitų rajono vaikų namais. Globotinių nepastebimai daugėjo.
Vaikų pinigai išgaravo
Nuo pirmųjų dienų L. ir V. Laugaliai susidūrė su valdininkų aplaidumu ir net nesąžiningumu.
- Per vasarą globojamiesiems mažyliams būdavo privalu mokėti maistpinigius, - pirmąją nuoskaudą prisimena Laima. - Iš pradžių maisto užtekdavome, tad kėlėme sąlygą, kad maistpinigius pervestų tiems vaikams į jų taupomųjų knygelių sąskaitas. Pinigai buvo pervesti tik dviem mažyliams iš Plungės vaikų namų, kur vadovavo kilni direktorė. Kitų vaikų pinigai tyliai pavogti.
Po 1991-ųjų suirutės pasikeitė įstatymai ir nuostatos, kūrėsi naujos institucijos, pranyko senieji draudimai, o nauji įstatymai nuolat keitėsi. 1993 metais valdininkai paskaičiavo, jog šeimyniniuose vaikų namuose augantys vaikai ne tik geriau, bet ir pigiau auklėjami - valstybiniuose vaikų namuose vieno statistinio vaiko mėnesio priežiūra kainuoja per 1 000 litų. Tais metais Kultūros ir švietimo ministerija su Lietuvos vaikų fondu dar parengė šeimyninių globos namų įstatus, numatančius už prisiimtus globotinius skirti 500 litų pašalpas.
Vienu metu šeimyninių globos namų idėja buvo tokia populiari, kad buvo tikimasi, jog ilgainiui jie pakeis valstybinius vaikų namus. L. ir V. Laugaliams permainos reiškė tik vieną - dabar niekas nebedraudė jiems globoti svetimus vaikus apskritus metus. Vaikų daugėjo greičiau nei galimybių juos išlaikyti, tačiau sutuoktinių širdys neleido mažylių atsisakyti.
Trūko ploto, bet ne vaikų
- Mes visą laiką gyvenome ūkiškai, tačiau ekonominės krizės metu buvo sunkoka. Tada važiuodavome pas verslininkus, įmonių vadovus prašydami maisto, dovanėlių Kalėdoms, - toliau pasakoja L. Laugalienė. - Ir žinote, mums noriai padėdavo. O savaitgaliais Vladas prie žiguliuko prikabindavo priekabėlę, į ją susodiname būrį savų ir svetimų vaikų, uždengiame juos, kad niekas nematytų, ir - į bažnyčią.
Išėjus įstatymui dėl šeimyninių vaikų globos namų, L. ir V. Laugaliai ne kartą kreipėsi į valdininkus, kad pas juos tokie būtų užregistruoti. 1996 metais atvažiavusios kelios komisijos pareiškė, jog registruoti negalima - trūksta buities patogumų, o labiausiai - ploto.
Toks valdininkų požiūris iki šiol piktina L. Laugalienę:
- Kai skubiai reikalaudavo priglausti vaiką, valdininkės ploto trūkumo nežiūrėjo. Kartą, pamenu, pas mane atbėgo 9 metų Agnė Č., nešina Šiaulių miesto globos iš rūpybos skyriaus rašteliu rankoje. Raštelyje valdininkė Audronė prašė laikinai priglausti mergaitę. Ji pas mus liko... 8 metus, tačiau globos pašalpa jai buvo apiforminta po 3 ar 4 metų. Apskritai globos pašalpos praktiškai visada vėluodavo. Mums tai valdininkės, tai policija nuolat atveždavo vaikų, nes žinojo, kad neatstumsim. Kartą grįžtam iš laidotuvių, žiūrim - Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos mūsų kieme palikusios... dvejų metukų Vilių ir trejų jo broliuką Mažvydą. Net nepalaukė paklausti, ar sutinkam. Kitą kartą policininkai atvežė vaiką, kurį paprašė pagloboti iki sekmadienio. Sekmadienis jiems neišaušo 5 metus...
Atvažiavo pats prezidentas
Sužinojęs apie gausią, tačiau neįteisintą šeimyną, 1996-aisiais į Žadžiūnus užsuko tuometinis Lietuvos prezidentas A. M. Brazauskas. Pamatęs, kad pas L. ir V. Laugalius gyvena 35 globotiniai (nors globos pašalpos buvo įformintos tik dvidešimčiai), valstybės vadovas paragino valdininkus nebedaryti biurokratinių kliūčių ir užregistruoti šeimyną - vaikai tai juk jau yra. A. M. Brazauskas iš savo fondo būsimai šeimynai skyrė 62 000 litų paramą.
Tokiu būdu 1997-ųjų sausio 1-ąją gimė L. ir V. Laugalių šeimynininiai globos namai "Vaiko sodžius". Šiaulių rajono taryba šeimynai išimties tvarka skyrė tris etatus.
Po to porą trejetą metų "Vaiko sodžiui" buvo aukso laikas. Šeimyna visiems patiko ir įtiko, apie ją gerai rašė laikraščiai, puikiai atsiliepė valdininkai. Už iš prezidento gautą pašalpą L. ir V. Laugaliai susirentė didžiulį pastatą vaikams, iš Seimo šeimyna gavo dovanų - mikroautobusą. 1998-ųjų vasarį prezidentas A. M. Brazauskas Lamai Bronislavai Laugalienei įteikė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordiną bei Gedimino ordino medalį.
Po skandalo - nemalonumai
"Vaiko sodžiui" aukso amžius baigėsi išaušus naujajam amžiui.
Už tai, kad kažkur bastėsi iki paryčių, 16 metų Donata (vardas pakeistas) buvo nubausta - L. Laugalienė merginai paliepė priskusti katilą bulvių. Pasipiktinusi bausme globotinė nudrožė į rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybą ir pasiskundė, jog L. Laugalienės sūnus Kęstutis ją 40 kartų išprievartavęs ir net apkrėtęs venerine liga!
Žinia sukėlė sprogusios bombos efektą. Vėliau mergina atsiėmė parodymus, bet L. ir V. Laugalių sūnus stojo prieš teismą. Už lytinius santykius su nepilnamete 2001 metais jis buvo nuteistas trumpam kalėti, beje, bausmę jau atlikęs. Galiausiai Donata atsiprašė Kęstučio ir jos tėvų nuoširdžiu laišku. Ir dabar ji kartais aplanko Laimą, kurią vadina savo mama.
Tačiau po skandalo šeimynai prasidėjo nemalonumai. Kai kurie vaikai Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms pareiškė, kad jiems "Vaiko sodžiuje" nepatinka. Buvo pasklidusios kalbos, kad šeimynoje globotiniai pravardžiuojami, plakami "bizūnu pananginiu". Laikraščiai taip pat rašė, kad mažylis neva buvęs taip talžomas metalo strypu, jog apsišlapinęs, kad tikri L. ir V. Laugalių vaikai neva ne tik patys suryją visus saldumynus ir vaisius, bet ir iš globotinių atimą jų tėvų dovanas, taip pat lengviau ar visai nedirba ūkyje. Viena moteris žurnalistams anonimiškai papasakojo, kad girtas K. Laugalis neva už plaukų paauglę vilkdamas per kiemą šaukęs, jog mergaitė turinti skalbti jo kojines, taip pat jis tvirkinęs ir prievartavęs globotines mergaites.
Mergaites vedė pas ginekologą
L. Laugalienė visas pas ją buvusias globotines nuvežė pas ginekologą ir gavo pažymas, kad jos visos dar mergaitės. Nors smurto faktai taip ir nebuvo įrodyti, "Vaiko sodžiaus" reputacija visuomenės akyse jau buvo žlugusi, o valdininkai nutarę šeimyną uždaryti, tris skirtuosius etatus panaikinti, visus globotinius išvežti. Negana to, L. ir V. Laugaliams buvo iškelta baudžiamoji byla dėl neva prastai vestos šeimynos pašalpų buhalterinės apskaitos. Gerokai vėliau aklavietėn patekusio tyrimo byla buvo nutraukta.
Panašu, kad klaidų padarė tiek L. Laugalienė, tiek valdininkai, o nukentėjo jėga iš "Vaiko sodžiaus" išvežami vaikai. Vieną jų ištiko didžiulė tragedija.
Pamatęs, kad jo atvažiuoja jėga išvežti, globotinis 16 metų Donaldas pabėgo per langą ir ištisus metus valkatavo. Būdamas jau 17 metų vaikinas Šiauliuose susikibo su chuliganų gauja ir gindamasis nudūrė bendraamžį. Už tai Donatas buvo nuteistas kalėti ir jau baigia atlikti bausmę, L.V. Laugalienei rašo gražius laiškus ir prašosi po kolonijos pas ją. Beje, į "Vaiko sodžių" Donaldas su vyresniu broliu Svajūnu pakliuvo iš specialiųjų mokyklų, skirtų nepilnamečiams nusikaltėliams - tokių vaikų neėmė nė vieni tiek valstybiniai, tiek privatūs vaikų globos namai.
Neišsigando mafijos boso
Uždarius šeimyną ir, L. Laugalienės nuomone, nekaltai nuteisus sūnų Kęstutį, Laimą buvo ištikusi sveikatos krizė - moteris gulėjo ligoninėje dėl labai pakilusio kraujospūdžio. Dukros naktimis budėjo prie mamos, kad ji prieš save nepakeltų rankos.
- Ir kokių tik kaltinimų negirdėjau, - L. Laugalienė jaučiasi apšmeižta ir nukentėjusi be kaltės. - Žmonės dažnai pavydi pašalpų, tačiau tegul pažiūri - kur mano našlaičių sąskaita susikrauti turtai, kur prabanga? Be to, visiems savo globotiniams parūpinau butus, nė vienas neatsidūrė gatvėje.
Laima "Akistatai" ilgai vardino globotinius, kuriems sulaukus pilnametystės parūpino butus. Pasak L. Laugalienės, sužinojusi, kad jos globotinio tėvai baigia pragerti būstą, ji eidavusi per žinybas prašydama anuliuoti skolas. Likusias sakosi išmokėdavę iš savų pinigų.
Agnės Č. prasigėrusi motina butą Šiauliuose pardavė žinomam Šiaulių mafijos bosui Algiui Rimšai, pravarde Kryžius, kuris atvyko pas mergaitės globėją L. Laugalienę parašo ant dokumentų. Išgirdęs, kad parašo negaus, A. Rimša pagrasinęs išsinešdino. Kitą dieną nurimęs ir viską apmąstęs, Kryžius atvyko su dėže vaisių vaikams ir Laimos gražiuoju paprašė leisti jam nuomoti tą butą, iki Agnei sukaks 18 metų, kad galėtų atsiimti už butą sumokėtus pinigus. L. ir V. Laugaliai leido, tačiau po poros metų, kai A. Rimša buvo nušautas, vagys iš buto pavogė langus, duris, santechnikos įrengimus ir net grindų lentas. Sutvarkę butą, Laugaliai po to jį perdavė pilnametystės sulaukusiai Agnei bei jos seseriai.
Mąsto apie naujus globotinius
Ilgainiui šeimynos netekę Laugaliai susitaikė su likimu, Laimos sveikata pasitaisė. Tada pas vaikų mylėtojus atsėlino didžiulė nelaimė. Šiemet kovą prie pietų stalo staiga mirė Vladas Laugalis. Lyg nujausdamas kelio pabaigą, vyras buvo atklikęs išpažintį bei visas kitas priešvelykines katalikiškas prievoles. Į Vlado laidotuves suvažiavo dešimtys jo buvusių augintinių.
Šermenyse gedinčiųjų buvo tiek daug, kad dalį stalų teko dengti pas kaimynus.
Susitaikiusi su likimo smūgiu L. Laugalienė lieka ištikima sau. Nors šeimynos nebėra, o ir pašalpų nebegauna nė cento, moteris namie vis vien toliau globoja vaikus, kuriuos matė užsukęs šios publikacijos autorius.
Apie tai sužinoję valdininkai Laimą kvietė į Tarybos posėdį, į namus buvo atsiuntę komisiją, bet neradę vaikų atstojo.
Redakcijos archyvo nuotraukos
Laima ir Vladas Laugaliai iš viso yra auginę per šimtą svetimų vaikų ir septynis savus.
Ordinu apdovanoti, prezidentų lankyti L. ir V. Laugaliai po to buvo sutrypti į purvą.
(Laugal-....jpg)
