Į ką paskutinį kartą spoksojote per Voratinklio vaizdo kamerą? Į Havajų paplūdimį, Manheteną, Loch Neso ežerą, koledžo merginų kambarį, o gal eksmero Artūro Zuoko kabinetą? Internetinės vaizdo kameros netrukus gali pasiūlyti daug rimtesnį užsiėmimą - eiti virtualią sargybą.
Amerikietis interneto verslininkas Jay’us Walkeris, išradęs sėkmingą verslo modelį, pagal kurį žmonės internetiniuose aukcionuose gali įsigyti bilietus į laisvas vietas lėktuvuose ar “paskutinę minutę” rezervuotis viešbučių numerius, savo įmonę “Priceline.com” pavertė viena lankomiausių kelionių svetainių. Dabar pasitelkdamas internetą jis ketina padaryti perversmą Amerikos nacionalinio saugumo srityje. Pasak Walkerio, naujasis jo projektas “USHomeGuard” (www.ushomeguard.org), į kurį verslininkas jau investavo milijoną dolerių, remiasi pilietine iniciatyva: “Amerikos namų sargybiniai” turi padėti valdžiai apsaugoti svarbiausius JAV infrastruktūros objektus nuo teroristų.
Sumanymas iš pažiūros ne mažiau paprastas ir išradingas, nei leisti keleiviams varžytis dėl laisvų vietų lėktuve, kuris ir taip pakiltų į orą su keliais ar keliolika tuščių krėslų. Walkeris tvirtina, kad Amerikoje yra 47 000 jėgainių, vandens saugyklų, oro uostų ir kitų itin šalies gyvenimui svarbių objektų. Pasak jo, prie daugelio iš jų teroristai gali priartėti per 30 metrų niekieno nepastebėti. Padariniai gali būti labai skaudūs: dėl diversijos gali žūti ar būti sužeisti tūkstančiai žmonių.
Kad būtų galima užbėgti už akių tokiems “blogiečių” veiksmams, sargybą prie svarbiausių objektų turi eiti ne tik vietinė apsauga, bet visa tauta. Tuo tikslu labiausiai saugomi objektai turi būti aprūpinti internetinėmis vaizdo kameromis su infraraudonaisiais spinduliais, kuriomis naudotųsi prie savo namų kompiuterių sargybą einantys “USHomeGuard” savanoriai. Tai būtų specialiai atrinkti žmonės, kurie sutiktų už maždaug 8 - 10 dolerių valandinį atlyginimą po darbo, savaitgalį ar kitu jiems patogiu metu savo kompiuteryje stebėti jiems priskirtų WWW kamerų perduodamus vaizdus ir vienu pelės spragtelėjimu skelbti pavojų, kai ekrane pamatys į draudžiamą zoną patekusį žmogų ar automobilį. Toks perspėjimas iš pradžių pasiektų jo kolegas - papildomų objektą stebinčių kamerų nuotraukos bus vienu metu išsiųstos keliems kitiems sargybiniams. Jeigu ir jie spragtelėjimais patvirtins įtarimus, apie tai bus pranešta “USHomeGuard” valdymo centro budėtojams, kurie savo ruožtu patikrins informaciją ir prireikus praneš apie pavojų vietinei apsaugai bei specialiosioms tarnyboms. Nors iš pažiūros tai gana ilgas procesas, tačiau, pasak Walkerio, sistema galės įveikti jį per maždaug 30 sekundžių. Tiek laiko praeitų nuo įtariamojo pastebėjimo iki pavojaus paskelbimo. Kad būtų sumažintas netikrų aliarmų skaičius, objektus stebinčios WWW kameros turės garsiakalbius, kad internetiniai sargybiniai galėtų balsu kreiptis į stebimoje zonoje atsidūrusius žmones. Jei kurie čia pateko per klaidą ir balsu paraginus tuojau pat pasišalins, pavojus nebus skelbiamas.
Internetinė stebėjimo sistema sugalvota taip, kad perduodama vaizdo informacija galėtų būti filtruojama - į sargybinio kompiuterio ekraną pateks tik tie atnaujinti vaizdai, kuriuose buvo užfiksuotas koks nors judėjimas. Stebėtojo uždavinys - nustatyti, ar judantis objektas gali būti žmogus arba transporto priemonė. Sargybinių budrumas bus tikrinamas atsitiktiniu būdu įterpiant programinės įrangos sugeneruotus “spąstų” kadrus, kurių naudojant bus stebima, ar stebėtojas neužmigo, ar adekvačiai reaguoja į pavojų. Jei sistema pastebės, kad sargybinis užsižiopsojo, jis laikinai bus nušalintas nuo tarnybos, praras darbo užmokestį, o gal ir visai neteks darbo “USHomeGuard” projekte. Siekiant padidinti sistemos patikimumą, kiekviena vaizdo kamera naudosis 3 sargybiniai. J. Walkeris sakosi esąs tikras, kad šimtai tūkstančių namuose plačiajuostį interneto ryšį turinčių amerikiečių laisvalaikiu sutiktų papildomai užsidirbti stiprindami nacionalinį saugumą. Jei tokiam projektui būtų pritarta, dar iki šių metų pabaigos jis greitai surastų pakankamą skaičių savanorių, kurie galėtų pradėti eiti sargybą 3000 infrastruktūros objektų.
Ar iš tiesų verta statyti internete sargybinių bokštelius? Ką gi, praktika rodo, kad neretai nusikaltėlių kėslus paverčia niekais kokia pernelyg smalsi tetulė, pastabus vaikas ar koks kitas netikėtai po kojomis pasipainiojęs Pilypas iš kanapių. Tad visos tautos stebyklos idėja visai racionali. Projekto kritikų argumentai taip pat paremti praktika: įtraukti į saugumo sistemą nenuspėjamą internetą, kurį, pavyzdžiui, staiga gali smarkiai pristabdyti nauji “kirminai”, pernelyg rizikinga. Kai kurie ekspertai sako, kad tokia sistema veiktų tik apie 90 proc. viso laiko, o pagal kiaulystės dėsnį likusius 10 proc. būtinai išnaudotų teroristai.
“USHomeGuard” projektas įdomus ir dar vienu požiūriu: kažin ar Lietuvoje rastume kur pritaikyti panašaus pobūdžio visos tautos stebėjimo akciją, paremtą ne 10 dolerių per valandą, kurių valdžia, suprantama, neturi, bet pilietiniu sąmoningumu?
