Kai tik įrašų pramonė gaus reikiamą ginkluotę, nuo bėgių lėks MP3 pakrauti vagonai, sproginės P2P tiltai, o priešo teritorijoje ardomąją veiklą vykdys desantininkai iš skaitmeninės “trojanų” divizijos. Jei pastebėsite, kad įtartinai užsikimšo interneto arterija, iš kompiuterio dingsta failai ar jis be priežasties “pakimba” - žinokite, kad sabotažas jau prasidėjo.
Tiesa, jis gali tuojau pat ir pasibaigti - jei ištrinsite iš savo kietojo disko visus nelegalius MP3 failus ir liausitės P2P tinklais siuntęsi piratinį turinį. O jei nė už ką neketinate atsisakyti internete užgyvento skaitmeninio turto, teks kariauti partizaninį karą. Jis nebus lengvas: milijardus “vartanti” JAV garso įrašų pramonė bent jau kol kas nusiteikusi labai karingai.
Kalbos apie prieš P2P vartotojus nukreiptą elektroninį sabotažą pasigirdo dar praėjusį rudenį, kai JAV Atstovų rūmų narys Howardas L. Bermanas pateikė Kongresui įstatymo projektą, pagal kurį autorių teisių savininkai, siekdami apsaugoti savo kūrinius nuo piratavimo, internete galėtų naudotis griežtesnio poveikio techninėmis priemonėmis. Toks įstatymas kovojant su piratais leistų naudoti įvairias elektroninio sabotažo formas: tvindyti piratų kompiuterius parazitinių užklausų srautais, apkrėtinėti specialiais virusais ir t.t. Nors šis Kalifornijos valstijos atstovo pasiūlymas spaudoje susilaukė stiprios kritikos, įrašų pramonė neabejotinai surastų ir daugiau užtarėjų, jei tik piratų daužymo “per nagus” taktika pasirodytų efektyvi. Pastaruoju metu plačiai nuskambėjusios prieš studentus nukreiptos teisinės JAV garso įrašų pramonės asociacijos (RIAA) atakos, kai keturiems vaikinams, studentų miestelio kompiuterių tinkle naudojusiems apsikeitimo failais programinę įrangą, buvo pateikti nuo 12 000 iki 17 500 dolerių dydžio ieškiniai, tarsi turėtų patvirtinti, kad RIAA suteikia pirmenybę teisinėms piratų persekiojimo priemonėms.
Tačiau ką tik “The News York Times” paskelbta žinia, kad RIAA rimtai rengiasi plačioms elektroninio sabotažo operacijoms, trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Nejau iš tiesų nueita taip toli?
Pasak šio dienraščio, penkios didžiausios Amerikos garso įrašų kompanijos - “Universal Music Group”, “Warner Music Group”, “Sony Music Entertainment”, BMG ir EMI - finansuoja prieš piratus nukreiptų techninių priemonių kūrimą. Tokie užsakymai buvo pateikti daugiau nei dešimčiai specializuotą programinę įrangą kuriančių bendrovių. Sabotažo įrankiai - patys įvairiausi. Tai ir “Trojos arklio” kategorijos programa, kuri, vartotojui pradėjus siųstis piratinį MP3 failą, automatiškai “permeta” į muzikos įrašais prekiaujančią svetainę, kur galima įsigyti legalų to paties įrašo variantą. Kitas programinis įrankis, pramintas “šaldikliu”, perspėja, kad bandoma siųstis piratinį turinį, ir tam tikram laikui - nuo kelių minučių iki kelių valandų - “užšaldo” sistemą. Jei kompiuteris dėl to persikraus, visi laiku vartotojo neišsaugoti failai gali būti prarasti. Dar viena programa patylomis skenuoja kietąjį diską ieškodama piratinių įrašų ir juos aptikusi bando ištrinti. Piratus bandoma smaugti ir interneto pralaida: nustačius, kad pradedamas piratinių failų siuntimas, stengiamasi kaip įmanoma labiau “užkišti” naudojamą interneto ryšio kanalą, kad siuntimasis virstų tikra kančia.
Visi šie ir kiti garso įrašų kompanijų užsakymu kuriami sabotažo įrankiai jau bandomi: tiesa, rezultatai dar ne visai tokie, kokių norėtųsi. Pasak nenurodytos kompanijos atstovo, nelegalių MP3 skeneris kartu su piratiniais failais ištrina ir legalius įrašus.
Elektroniniam sabotažui rimtai besiruošiančios įrašų kompanijos vengia komentuoti tokius savo veiksmus, trumpai teatsikirsdamos, kad kovodamos su savo produktų vagystėmis ketina pasitelkti visas įmanomas priemones, taip pat ir technines. Tačiau teisės specialistai abejoja, ar tokių ties įstatymo riba balansuojančių priemonių iš tiesų bus išdrįsta imtis. Nors dalis kovai su piratais skirtų įrankių akivaizdžiai prieštarauja šiuo metu galiojantiems JAV federaliniams ir valstijų įstatymams, tai, kad jie ir toliau kuriami bei bandomi, verčia susimąstyti. Nejau iš tikrųjų ateina “įteisintų hakerių” laikai?
Tuo tarpu P2P entuziastai, išgirdę apie RIAA rengiamą partizaninį karą, regis, pernelyg nenusigando, o kai kurie net ir apsidžiaugė. Antai kai kurie “Zeropaid.com” (www.zeropaid.com) lankytojai sakosi tik ir laukiantys, kai RIAA užsakyta programa ištrins iš jų disko kokį nors nepiratinį failą - teismui pateiktas ieškinys, reikalaujantis atlyginti žalą, asociacijos advokatams tikrai nepasirodys per mažas. Kiti primena gerai žinomą tiesą: RIAA užtruks mėnesius, kurdama naujus ginklus, o efektyvaus P2P bendruomenės atsako į juos tereiks laukti savaites. Tikra tiesa: bandydama paveikti skaitmeninės muzikos platinimą prievartinėmis priemonėmis, o ne mažinamomis CD kainomis, garso įrašų pramonė praranda daugiau nei milijonus ar milijardus. Ji praranda laiką ir pačių vartotojų prielankumą.
