To, kas nutiko šių metų rugsėjo 11-ąją, žmonija nepamirš niekada. Kol kas dar galutinai neįvardinta teroristinė organizacija įvykdė neįtikėtino masto išpuolį, kuris, be jokios abejonės, buvo pats įžūliausias ir baisiausias istorijoje. Vienu metu Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo užgrobti keturi keleiviniai lėktuvai. Du iš jų rėžėsi į Niujorko pasididžiavimą - Pasaulio prekybos centro dangoraižius-dvynius, vienas - į Pentagoną Vašingtone, o ketvirtasis savo tikslo nepasiekė ir nukrito Pensilvanijos valstijoje. Manoma, kad šis lėktuvas galėjo būti nukreiptas į netoliese esančią prezidento Bušo rezidenciją, tačiau pasigirsta kalbų, kad taikinys galėjo būti ir šioje valstijoje esanti viena didžiausių atominių elektrinių. Be to, yra faktų, patvirtinančių, kad į Pentagoną rėžęsis lėktuvas pagal teroristų planus turėjo trenktis į Baltuosius rūmus.
Nelaimės chronologija
Pirmasis "Boeing 767" į vieną iš dangoraižių rėžiasi 8 valandą 45 minutės vietos laiku (Lietuvoje jau buvo pietų metas). CNN ir kitos JAV naujienų televizijos iš karto pradėjo tiesiogines transliacijas iš įvykio vietos, jų vaizdus tučtuojau pradėjo retransliuoti ir kitos televizijos. Praėjus vos 18 minučių į kitą dangoraižį rėžiasi antrasis boingas. Specialiame pranešime prezidentas Dž. Bušas pareiškia neabejojąs, kad tai teroristiniai aktai, ir pareiškia nedelsdamas išvykstąs atgal į Vašingtoną. Jo planus kiek pakoreguoja tai, kad po 5 minučių, 9 valandą 45 minutės, Vašingtone į Pentagoną rėžiasi "Boeing 757". Visas pasaulis su nerimu laukia naujų nelaimių. 10 valandą visiškai sugriūva pietinis Pasaulio prekybos centro bokštas. Po penkių minučių griūva labiausiai nukentėjusi Pentagono pastato dalis. 10 valandą 29 minutės sugriūva ir antrasis Prekybos centro dangoraižis. Po penkiolikos minučių Pensilvanijoje avariją patiria ketvirtasis užgrobtas lėktuvas. Vos tik prasidėjus teroristų išpuoliams nedelsiant prisimenamas "JAV priešas Nr.1" - Osama bin Ladenas. Dar tą pačią dieną CŽV patvirtina turinti beveik nenuginčijamų įrodymų, kad tai jo darbas. Niekas net neabejoja, kad terorą įvykdė islamo ekstremistai. Vos tik prasidėjus neramumams, Jungtinėse Valstijose evakuojamos visos svarbesnės federalinės įstaigos, įvedama nepaprastoji padėtis, visiškai sustabdomi lėktuvų skrydžiai. Atmosferą kaitina ir daugybė pateikiamos informacijos, dalis kurios yra klaidinga. Naujienų agentūrų pranešimuose nuolat auga pagrobtų lėktuvų skaičius (rusai netgi teigia, kad pagrobta 11 lėktuvų), pranešama ir apie tai, kad vieną pagrobtą lėktuvą numušė karinis naikintuvas siekiant išvengti daugiau aukų. Vis dėlto kitą dieną jau paaiškėja, kad buvo pagrobti tik keturi lėktuvai.
Kiek žmonių žuvo?
Kol kas dar aiškinamasi, kiek žmonių aukų pareikalavo "kraupusis antradienis". Kol kas aiškus tik lėktuvuose buvusių žmonių skaičius - 266. Visi jie žuvo. Taip pat pranešta, kad Pentagone gali būti apie 800 žuvusiųjų. Tuo tarpu Pasaulio prekybos centro dangoraižiuose žuvusieji bus skaičiuojami tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių. Darbo diena jau buvo prasidėjusi, kasdien šiuose dangoraižiuose dirbo 40 000 žmonių, antra tiek žmonių apsilankydavo darbo reikalais ar norėdami patekti į apžvalgos aikšteles. Manoma, kad tragedijos metu pastatuose buvo apie 50 000 žmonių. Kiek žmonių spėjo evakuotis iki sugriūvant dangoraižiams, kol kas neaišku. Ketvirtadienį iš ryto buvo pranešta apie 84 žuvusiuosius ir 10 iš po griuvėsių ištrauktų gyvų žmonių, tačiau tai tebuvo gelbėjimo darbų pradžia. Vis pasigirsta pasakojimų apie mobiliaisiais telefonais iš po griuvėsių giminėms skambinančius žmones, tačiau gelbėtojai nelabai linkę jais tikėti. Dangoraižių konstrukcija buvo tokia, kad išsigelbėti šansų neturėjo niekas, kas liko pastate. Žmonės, buvę virš tų aukštų, į kuriuos rėžėsi lėktuvai (pirmasis trenkėsi į maždaug į 80-ąjį, antrasis - į 60 aukštą), buvo pasmerkti mirčiai, mat gaisras atitvėrė laiptų aikšteles ir liftus. Televizijos rodė kraupius vaizdus, kaip žmonės persisvėrę per langus šaukiasi pagalbos, o kai kurie netgi šoka žemyn. Didžioji dalis žemesniuose aukštuose buvusių žmonių greičiausiai spėjo palikti pastatą, nors jame ir buvo kilusi panika bei grūstis. Tačiau nereikia pamiršti, kad prieš pastatams sugriūvant jau buvo atskubėję daugybė ugniagesių, policininkų ir kitų pareigūnų. Ant dalies šių gelbėtoj užgriuvo tūkstančiai tonų betono ir plieno... Tai vis dar vadinama didžiausia klaida, kadangi iš karto po avarijos inžinieriai įspėjo, jog dangoraižiai sugrius.
Kodėl neatlaikė bokštai-dvyniai?
Teroristų mintis atakuoti pastatus lėktuvais gali pasirodyti barbariška. Kitą dieną vienas CŽV pareigūnas pareiškė, kad nors išpuolis atliktas gana primityviomis techninėmis priemonėmis, tačiau jo koncepcija geniali. Išpuolio organizatoriai puikiai apskaičiavo, kad milžiniški keleiviniai lėktuvai su dešimtimis tonų itin degaus aviacinio kuro bakuose tampa puikiomis "bombomis". Be to, tokios "bombos" niekas nenumuš, kadangi joje sėdi keleiviai. Inžinieriai teigia, kad į pastatus buvo rėžtasi siekiant padaryti kuo daugiau žalos - tai yra taip, kad šie nugriūtų. Susidaro įspūdis, kad teroristai buvo puikiai išnagrinėję dangoraižių konstrukcijas.
Du 415 metrų aukščio dangoraižiai buvo pastatyti pagal naują to laikotarpio konstrukciją. Pastato viduje tarsi šerdis stovi betono ir geležinių stulpų konstrukcija. Ant šios šerdies "kabinami" visi perdengimai. Beje, po to, kai 1945-aisiais į "Empire State Building" dangoraižį rėžėsi bombonešis B-25, visi aukšti pastatai buvo montuojami taip, kad atlaikytų susidūrimus su lėktuvais. Ne išimtis buvo ir Pasaulio prekybos centro dangoraižiai. Deja, 1970-asiais keleiviniai laineriai nebuvo tokie milžiniški, tad apskaičiuojant pastatų atsparumą į tai neatsižvelgta.
Beje, pačius smūgius dangoraižiai būtų gana nesunkiai atlaikę. Jų griūties (o kartu ir tūkstančių žmonių mirties) priežastimi tapo pragariška ugnis, atsiradusi degant aviaciniam kurui. Ekspertai apskaičiavo, kad temperatūra gaisro vietoje siekė net iki 1 000 laipsnių Celsijaus. Dėl to šerdies plieno konstrukcijos paprasčiausiai išsilydė. Tuomet lemtingą vaidmenį suvaidino milžiniškas perdengimų svoris. Netekę pagrindinio ramsčio viršutiniai aukštai susmuko. Pagal savotišką domino efektą viršuje buvę aukštai krito ant žemesnių. Būtent dėl šios priežasties ekspertai linkę teigti, kad išsigelbėti iš po griuvėsių pavyks tik nebuvusiesiems pačiuose dangoraižiuose.
Bendra abiejų dangoraižių masė buvo 290 000 tonų. Dabar daugiau nei pusė šios masės yra virtusi betono ir stiklo dulkėmis, kurias dar ilgai ore jaus Niujorko gyventojai. Beje, tai greičiausiai ne paskutiniai Manhetene nugriuvę dangoraižiai. Griuvimo sukelta banga palietė ir kitus pastatus. Trečiadienį sugriuvo dar vienas šalia buvęs 47 aukštų dangoraižis. Manoma, kad dar bent trijų būklė yra kritiška.
