Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusio trečiadienio rytą Švenčionių rajone esantį Skirkų kaime tarsi žaibas perskrodė žinia apie Rinkevičių šeimos tragediją. Pirmiausia klojime buvo rastas 77 metų sodybos šeimininkės Juzefos Rinkevičienės sūnaus Rolando (52 m.), buvusio teisininko, kūnas su virve ant kaklo. Paskui, pradėjus ieškoti Juzefos, kaimo gyventojų laukė dar vienas sukrėtimas - ūkinio pastato priestatėlyje aptikta moteris irgi buvo negyva... Taip per vieną akimirką gražiai prižiūrėta ir ryškiaspalviais lelijų žiedais liepsnojanti sodyba tapo nyki ir tuščia.
Pirmoji tą rytą į J. Rinkevičienės namus užėjo kitoje gatvės pusėje gyvenanti Leokadija Rabakoz. Moteris vėliau pasakos, jog dėl didelio kraujospūdžio ji priversta kas mėnesį kreiptis į Švenčionių rajono poliklinikos medikus, kad šie išrašytų vaistų, tačiau tokiems vizitams reikia iš anksto užsiregistruoti. Kadangi Leokadija telefono savo namuose neturi, paskambinti eidavo pas Juzefą. Ši visada mielai priimdavo kaimynę. Taigi maždaug apie pusę dešimtos ryto atėjusi į J. Rinkevičienės namus, lauko duris L. Rabakoz rado neužrakintas. Viduje buvo tuščia - tiktai grojo radijas. Šūktelėjusi šeimininkę ir neišgirdusi jokio atsako, Leokadija susimąstė. Iš pradžių net buvo kilusi mintis paskambinti į polikliniką nelaukiant šeimininkės, tačiau moteris tokią mintį tuoj pat nuvijo šalin - vis dėlto buvo nesmagu lyg ir šeimininkauti svetimuose namuose. Leokadija išėjo į kiemą, tačiau ir čia šeimininkės nebuvo matyti. "Gal ji už tvarto, darže, - ėmė svarstyti moteris, - juk namai neužrakinti, vadinasi, toli negali būti išėjusi". Tačiau ir ten nieko neaptiko. Tiktai grįžus į kiemą moters dėmesį patraukė kiek praviros klojimo durys. Atidžiau žvilgtelėjusi ton pusėn, Leokadija nustėro - nugara į duris pusiau sėdomis tysojo šeimininkės sūnus Rolandas. Ant vyriškio kaklo buvo matyti virvutė... Pakraupusi nuo tokio vaizdo moteris puolė į gatvę ir šaukdama, jog rado pasikorusį Rolandą, apie tai pranešė kieme pasirodžiusiai kaimynei Leokadijai Markevičienei. Sutrikusios moterys nusprendė pirmiausia paskambinti seniūnui Povilui Čapskui, kuris tuoj pat atskubėjo nelaimingos šeimos kieman...
P. Čapskis, pamatęs R. Rinkevičiaus lavoną ir skubiai įvertinęs situaciją, suprato, jog niekas nebepadės - Rolandas buvo miręs jau senokai. Jis rastas pusiau sėdintis, ranka tarsi atsirėmęs į cementinį klojimo grindinį. Ant kaklo užnerta plona špagato virvutė bylojo apie skaudų pasirinkimą.... Seniūnas paskambino Švenčionių rajono policijos pareigūnams, o pats su kieman subėgusiais kaimo gyventojais ėmė ieškoti Juzefos.
P. Čapskio teigimu, nei namo viduje, nei ant aukšto jie šeimininkės nerado, tačiau pastebėjo ant virtuvės grindų nukritusią šovinio tūtelę, o kitame kambarėlyje pamatė atlaužtą medžioklinio šautuvo vamzdį ir ten įdėtą šovinį. Šalia buvo numestas pakelis cigarečių ir dėžutė su 5 šoviniais... Po ilgokų paieškų Juzefa buvo rasta vištidei pritaikytame mažame priestatėlyje. Ji gulėjo kampe, tarsi susigūžusi nuo šalčio - rankomis tarsi laikė megztinio apykaklę. Moteris nerodė jokių gyvybės ženklų. Seniūnui beliko dar kartą skambinti policijai ir pranešus apie rastą dar vieną lavoną, paskubinti pareigūnus įvykio vieton...
Netrukus buvo konstatuota, jog Juzefa Rinkevičienė, kuriai ant kaklo buvo užnerta virvė, o veidas sumuštas, ir jos sūnus - nebegyvi. Jie galėjo mirti dar vakare. Beje, žmonės prisiminė išvakarėse, apie ketvirtą ar penktą valandą, popiet girdėję šūvį. Tuo metu lauke pylė kaip iš kibiro, tačiau stipri liūtis nesutrukdė atskirti šio garso nuo griaustinio... Realiausia versija - sūnus nužudė savo motiną ir pats savo noru pasitraukė iš gyvenimo. Tragedijos priežastys kol kas neaiškios. Nors Švenčionių rajono PK pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau kažin ar minėta versija bus paneigta. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas turėtų būti nutrauktas, tačiau kol kas dar reikia palaukti teismo ekspertų išvadų.
Kitą dieną po pietų Juzefa Rinkevičienė buvo palaidota netoliese esančiose Girdėnų kaimo kapinaitėse. Skirkų kaimo gyventojai, kurių daugelis jau ruošėsi į šermenis, buvo priblokšti sužinoję, jog Juzefos niekas nešarvos ir su ja atsisveikinti nebus galimybės. Toks buvo mirusiosios dukterų sprendimas. Beje, jos iškart pareiškė atsisakančios laidoti savo brolį. Atsargiai svarstydami tokį sprendimą, kaimo gyventojai bandė daryti išvadą, jog Juzefos dukroms, kitiems giminėms greičiausiai buvo nepaprastai sunku susitaikyti su tokia tragiška lemtimi, kuri sugriovė ramios, pavyzdingos šeimos iliuziją...
- Niekados gyvenime nebūčiau patikėjusi, kad taip galėtų pasielgti prokuroras, - sunkiai atsidususi ir vis dar jaudindamasi apie kaimynystėje gyvenusios šeimos tragišką likimą kalbėjo Skirkų kaimo gyventoja Leokadija Rabakoz. - Jeigu jis būtų gėręs, chuliganavęs, triukšmavęs - gal bent širdies gilumoje būtų sukrebždėjusios panašios mintys... Tačiau dabar tai atrodo neįtikėtina...
Žmonių akyse Rolandas buvo pavyzdingas šeimos sūnus, turėjęs didžiulį autoritetą tarp aplinkinių. Visi žinojo, jog jis - teisininkas, prokuroras, todėl taip jį ir buvo įpratę vadinti. Jis gana dažnai atvažiuodavo į kaimą (nuo šių metų vasario čia gyveno nuolat), visada buvo labai tvarkingas, pasitempęs. Skirkų kaimo gyventojų atmintyje iki šiol išlikęs toks Rolando paveikslas: vyras, vilkįs ilgu paltu, baltais marškiniais, visada - su kaklaraiščiu, rankoje - portfelis. Sūnumi visąlaik labai didžiavosi tėvas (jis mirė 2001-ųjų rudenį) bei motina. Beje, Juzefa buvo labai uždaro būdo ir apie sūnų niekada nėra pasakiusi nė vieno blogo žodžio. Kitados kaimo žmonės Rolandą pamatydavo per televizorių. Tuo ypač džiaugdavosi tėvas ir visų klausinėdavo, ar šie matė jo sūnų... J. Rinkevičienė buvo labai rami, tvarkinga, darbšti moteris. Tai byloja jos sodybos aplinka, švariai išravėti daržai, nušienauta žolė, neapleistas jau gana senas gyvenamasis namas ir ūkiniai trobesiai...
Dvi savo šeimas sukūrusios dukros - Irena ir Vanda - gyvena atskirai: daržovių bei gėlių auginimu besiverčianti Irena - Kėdainiuose, Vanda įsikūrusi Vilniuje. Jos aplankydavo savo tėvus. Irena ne tik mamai, bet ir kaimynėms atveždavo gerų veislių pomidorų ar gėlių sėklų. Kaip tik jos dėka namuose žydėjo gausybė ypatingo grožio lelijų...
R. Rinkevičius dirbo Vilniuje advokatu, paskui prokuroru. Paskutinė jo darbovietė - Vilniaus rajono prokuratūra, iš kurios jis buvo atleistas 1993 metais. Vėliau R. Rinkevičius dirbo Seimo kontrolieriaus padėjėju. Pastaruoju metu nuolatinio darbo neturėjo. Žmonių teigimu, buvęs prokuroras buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona susilaukė dukters, tačiau po kiek laiko išsiskyrė. Atrodo, jog antroji santuoka iki šiol nenutraukta, nors jau ne vienerius metus marti jo motinos namuose nesirodydavo. Su ja Rolandas taip pat buvo susilaukęs dukters. Žmonės pastebėjo, jog pastaruoju metu R. Rinkevičius vis dažniau išgerdavo. Gali būti, jog alkoholis ir tapo pagrindine šios tragedijos priežastimi...
