Kauniečiui Aurimui - šešiolika metų. Berniukui nuo septynerių diagnozuota bronchinė astma. Apylinkės gydytoja pediatrė tėvelius vis ramino, kad šią ligą vaikas išaugs. Deja. Kuo toliau, tuo stipriau ligonis jaučia bronchų astmos simptomus, jam reikia vis didesnių astmos priepuolius slopinančių, sunkios ligos eigą kontroliuojančių vaistų dozių.
Šiuo metu vaikas nuolat vartoja net keturių rūšių vaistus (nuo astmos ir alerginio rinito), nepaisant to, kada ne kada ligos paūmėjimų vis dar pasitaiko. Neseniai Aurimas, nors ir buvo skiepytas, persirgo gripu. Tomis dienomis berniukas jautėsi ypač prastai - duso, kosėjo, skundėsi gerklės perštėjimu, stipriu galvos skausmu, jį kamavo pakilusi aukšta kūno temperatūra... Kaip žinia, infekcinės ar virusinės ligos astmininkams yra labai pavojingos, gali išsivystyti sunkios komplikacijos...
Gali būti, jog Aurimas bronchine astma susirgo kur kas anksčiau, nei ši liga vaikui buvo diagnozuota. Mat kelerius metus dusulio ir kosulio priepuolių varginamą vaiką gydytoja pediatrė gydė nuo obstrukcinio bronchito - kiekvienąkart skirdavo nemenkas antibiotikų dozes... Ligoniuko būklė pagerėdavo neilgam - ir vėl vaikas imdavo dusti, kosėti. Ir vėl gydytojos nurodymu antibiotikų kursą reikėdavo kartoti...
Kai Aurimas mokėsi pirmoje klasėje, žiemos metu staiga stipriai sunegalavo. Sunkios būklės ligoniukas atsidūrė Kauno medicinos universiteto Vaikų klinikoje. Čia vaikui ir buvo diagnozuota bronchinė astma. Klinikų medikai nustebo, kad akivaizdžių šios ligos požymių apylinkės pediatrė iki tol nebuvo pastebėjusi, taigi ir neskyrė reikiamo gydymo (pasirodo, sergantiesiems bronchine astma antibiotikai turi būti skiriami ypač atsargiai ir tik tuomet, kai tai - neišvengiama).
Berniukui buvo atlikti išsamūs tyrimai. Gavus jų atsakymus paaiškėjo, kad vaikas serga alerginės kilmės (egzogenine) bronchų astma. Tyrimai rodė, kad Aurimas yra alergiškas dulkių erkutėms, taip pat naminiams gyvūnams (šunims ir katėms).
Kaip žinia, alergiškų ligonių būklė pagerėja, kai jiems sudaromos sąlygos išvengti kontakto su alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Deja, dulkių erkučių namuose išnaikinti neįmanoma, taigi gydytojai užsiminė, jog vaikui gali tekti vargti visą gyvenimą. Tiesa, buvo paminėti keli atvejai, kai alerginės kilmės bronchinės astmos simptomai paauglystėje smarkiai susilpnėjo ar net visai išnyko. Deja, tai tik reti, pavieniai atvejai. Kaip rodo Aurimo atvejis, būna ir priešingai - liga kuo toliau, tuo labiau ima rodyti savo "aštrius dantis".
Sergančiųjų vis daugėja
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) turimais duomenimis, bronchine astma serga apie 150 milijonų Žemės gyventojų, be to, tokių ligonių skaičius nuolat didėja, o sergančiųjų amžius - jaunėja. Vien Vakarų Europoje per pastaruosius dešimt metų sergančiųjų bronchine astma padvigubėjo! Tiesa, gydytojai pulmonologai tvirtina, jog staiga išaugęs tokių susirgimų skaičius gali būti susijęs ir su tuo, jog pastaraisiais metais žymiai pagerėjo minėtos ligos diagnostika.
Bronchine astma dažniau serga berniukai. Neretai pasitaiko, kai paauglystėje ligos simptomai staiga ima ryškėti, sunkėti, mat šis gyvenimo periodas berniukams yra gana sudėtingas.
Bronchų astma - civilizacijos liga. PSO duomenimis, šios ligos plitimo pagrindinės priežastys yra žmonių gyvenimo ir buities sąlygų gerėjimas, stiprėjantis organizmo polinkis į alergiją, oro užterštumas.
Kas toji bronchinė astma?
Bronchinė astma - tai lėtinė kvėpavimo takų uždegiminės kilmės liga; tai - bronchų susirgimas, sukeliantis dusulį ir (ar) kosulį. Dėl šių priežasčių pasunkėja kvėpavimas (krūtinėje jaučiamas švokštimas), prailgėja iškvėpimo laikas (išklausomi bronchų spazmai). Esant šiems simptomams ligoniui staiga ima trūkti oro. Jei nesuteikiama skubi pagalba, prasideda dusulio priepuolis.
Dusulio priepuoliai būna įvairūs: ir sunkesni, ir lengvesni. Esant stipresniam priepuoliui kyla grėsmė ligonio gyvybei (jis gali uždusti).
Bronchinė astma yra dviejų rūšių: egzogeninė (susijusi su aplinkoje esančiais alergenais) ir endogeninė (dažniausiai išsivystanti dėl blogai gydyto kvėpavimo takų uždegimo).
Astmą, kaip minėta, sukelia bronchų uždegimas. Uždegimas skatina bronchų spazmus (mėšlungiškus susitraukimus). Dėl šios priežasties oras negali lengvai praeiti bronchais ir ligonis pradeda kosėti, dusti. Tuo pat metu paburksta bronchų gleivinė, pradeda skirtis tąsios gleivės, kurios dar labiau susiaurina kvėpavimo takus.
Dažniausia vaikų ir paauglių susirgimo bronchine astma priežastis - alergija (nealerginės kilmės astma paprastai kamuoja vyresnio amžiaus žmones). Tačiau padidėjęs bronchų jautrumas stebimas tiek pirmuoju, tiek antruoju atvejais.
Astma būna įvairaus sunkumo laipsnio. Kai diagnozuojamas lėtinis bronchų uždegimas bei padidintas bronchų polinkis spazmams, tačiau ligonis jaučiasi neblogai (turi tik nedidelių nusiskundimų), diagnozuojama lengvos formos bronchinė astma. Jei stebimas stipriai išreikštas uždegimas, ligonį kamuoja stiprus bronchų spazmas, o iš kvėpavimo takų skiriasi gausios gleivės, diagnozuojama sunki bronchinės astmos forma.
Ligonį kartais kamuoja stiprūs astmos simptomai, kartais - lengvesni. Pasitaiko, kai astmai būdingų negalavimų pacientas kurį laiką nejaučia išvis (tuomet konstatuojama ligos remisija, arba simptomų susilpnėjimas, išnykimas). Reikia atminti tai, jog ir remisijos fazėje uždegiminiai procesai bronchuose išlieka. Taigi astma turi būti gydoma ir tuomet, kai pacientas nejaučia jokių ligos simptomų. Mat tik reguliarus gydytojo paskirtų medikamentų vartojimas padeda išvengti mirtinai pavojingų ligos paūmėjimų.
Alergija pasireiškia įvairiai
Kaip minėta, vaikams bronchinė astma dažniausiai išsivysto organizmą veikiant alergenams. Alergija - tai organizmo jautrumas vienai ar kelioms medžiagoms. Tiesa, reikėtų nepamiršti ir to, jog, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 30 procentų viso pasaulio gyventojų yra alergiški, tačiau bronchine astma serga apie šeši procentai gyventojų (daugiau nei pusė astmininkų - jauno, darbingo amžiaus).
Atkreipiame skaitytojų dėmesį, jog daugiausia vaikų (apie 90 procentų visų atvejų!) bronchine astma suserga todėl, kad yra alergiški dulkių erkutei. Šių erkučių, kaip minėta, išnaikinti praktiškai neįmanoma. Jos gyvena patalynėje, minta nusilupusiu žmogaus odos epidermiu, mėgsta drėgną ir šiltą aplinką.
Stiprūs alergenai yra ir įvairių žolių, gėlių, krūmų ar medžių žiedadulkės, naminių gyvūnų (šunų, kačių, triušių, žiurkėnų) plaukai, pleiskanos, išmatos ar šlapimas, paukščių plunksnos. Alergiją gali sukelti ir kai kurie maisto produktai (citrusiniai vaisiai, pomidorai, šokoladas, pienas, kiaušiniai, braškės, žuvis ir t. t.), cheminės medžiagos, naudojamos gaminant maisto produktus bei chemijos pramonėje, tabako ir degančių malkų dūmai, įvairūs aerozoliai, vartojami antibiotikai ar kitokie vaistai. Pažymėtina tai, jog bronchų astmos išsivystymui gali turėti įtakos ir persirgtos, tačiau netinkamai gydytos infekcinės (virusinės) ligos, patiriami emociniai stresai. Nustatyta, jog bronchinę astmą provokuojantis veiksnys - ir per dideli fiziniai krūviai.
Bronchinės astmos priepuolius gali sukelti tiek ūmi reakcija į alergeną, tiek uždelsta. Pavyzdžiui, vaikas dienos metu lakstė kieme, ore gausiai sklandant žiedadulkių, kurioms jo organizmas yra alergiškas, tačiau astmos priepuolis pasireiškė tik po kelių ar keliolikos valandų.
Nulemia ir paveldimumas
Gydytojų pulmonologų tvirtinimu, susirgimai bronchine astma sietini ir su genetiniais faktoriais. Mat yra nustatyta, jog tose šeimose, kuriose tėvai ar seneliai serga (ar sirgo) bronchine astma arba buvo alergiški kai kurioms aplinkos medžiagoms, tikimybė, kad palikuonys susirgs šia liga, išauga kelis kartus. Be to, gydytojai teigia, jog bronchinė astma gali būti susijusi ir su motinos sveikata nėštumo laikotarpiu, šiuo metu persirgtomis ligomis, vartotais medikamentais, mityba, darbo ir poilsio režimo nepaisymu, darbu kenksmingose sąlygose, užterštoje aplinkoje, taip pat - su gimdymo patologija, priešlaikiniu gimdymu, anksti nutrauktu maitinimu krūtimi.
Gydytojų teigimu, bronchinę astmą gali iššaukti ir tai, jei vaikas nuo mažų dienų dažnai sirgo kvėpavimo takų ligomis, dažnai buvo gydomas antibiotikais, taip pat jei gausiai vartojo maisto produktus ar gėrimus, kurių sudėtyje yra cheminių priedų.
Naujos kartos medikamentai - patikimi
Bronchine astma sergantiems ligoniams skiriami bronchus plečiantieji ir (ar) priešuždegiminiai vaistai. Jie mažina gleivinės paburkimą, gleivių išsiskyrimą, apsaugo nuo bronchų spazmų. Šiuo metu yra platus bronchinei astmai kontroliuoti skirtų medikamentų pasirinkimas.
Gydytojo paskirtus vaistus reikia vartoti reguliariai, nurodytomis dozėmis. Būklei pagerėjus, jokiu būdu negalima vaistų vartojimo nutraukti (šį klausimą būtina aptarti su gydytoju).
Pasak gydytojų pulmonologų, gana dažnai bronchine astma sergančių vaikų tėveliai baiminasi, kad ligoniukams skiriami stiprūs priešuždegiminiai vaistai ilgainiui gali pakenkti. Tokie nuogąstavimai esą neturi jokio pagrindo. Mat medicininiais tyrimais įrodyta, jog naujos kartos priešuždegiminiai vaistai (kortikosteroidai) beveik neturi šalutinio poveikio - nelėtina augimo, nesukelia nutukimo, diabeto, kaulų išretėjimo, netrukdo vaiko brendimui, neslopina antinksčių veiklos. Mat šie vaistai veikia vietiškai (kvėpavimo takuose) - tai yra tik ten, kur jie patenka. Tiesa, kai kurių ligonių organizmas paskirtų vaistų netoleruoja. Tuomet šių vaistų vartojimą reikia nutraukti ir kreiptis į gydytoją, kad parinktų kitus, tinkamus.
Gydytojai pulmonologai yra pastebėję, jog gana dažnai pasitaiko, kai kartu su bronchine astma ligonį kamuoja ir alerginis rinitas (alerginė sloga). Neseniai alerginis rinitas buvo įvardintas kaip dar vienas bronchinės astmos išsivystymo rizikos veiksnys.
Ir dar vienas svarbus pastebėjimas: kuo anksčiau bronchinė astma diagnozuojama, taigi ir pradedama tinkamai gydyti, tuo lengviau ligoniui su šia sunkia liga kovoti, išvengti skaudžių komplikacijų. Liga - nepagydoma, tačiau jei laikomasi gydytojo nurodymų, ją galima sėkmingai kontroliuoti.
