Remigijus RAINYS
Šilutės apylinkės teismas 10 parų leido suimti Švėkšnos gyventojus Zigmą Būdą (65 m.) ir jo sugyventinę Rimą Nausėdienę (43 m.), kurie įtariami Arūno Sirtauto (40 m.) nužudymu.
Lengvaatletė iš Brailynės
Pačiame Švėkšnos (Šilutės raj.) pakraštyje esanti Brailio gatvė ir kelios aplinkinės gatvelės jau nuo seno švėkšniškių vadinamos Brailyne. Toks pavadinimas prigijo dar sovietmečiu, kai visuose šio kvartalo nameliuose gyveno regėjimo negalią turintys žmonės. Visi jie darbavosi silpnaregių gamybiniame kombinate, kur gamino šepečius, automobilių variklių filtrus bei dangtelius stiklainiams. Tačiau kombinatą uždarė, o jo pastate įsikūrė tuometinė apylinkės taryba. Ilgainiui Brailynėje silpnaregių nebeliko - vieni, ieškodami darbo, išsikėlė kitur, kiti - pasimirė, o paveldėtojai jų būstus pardavė.
Atvykėliai namus restauravo ar net perstatė iš naujo ir tik visiški apsileidėliai bei taurelės mėgėjai iki šiol gyvena seniai šeimininko rankos nemačiusiuose, lietaus ir vėjų aplaupytose lūšnose.
Tokio namelio šeimininku po motinos mirties tapo ir neįgalumo pensiją gaunantis Zigmas Būda. Motina priglaudė sūnų po nesėkmingos jo santuokos. Buvusi Zigmo žmona ilgus metus kentėjo išgerti mėgusio vyro agresijos priepuolius, kol pagaliau su juo išsiskyrė. Patrakėlis tokio žmonos poelgio nesitikėjo, todėl įsiutęs supleškino visus jos tėviškėje, Sauguose, buvusius ūkinius pastatus. Savaime suprantama, jog po tokio išpuolio apie jokį susitaikymą su buvusia žmona eksužkurys negalėjo ir galvoti, todėl grįžo po mamos sparneliu. Girtuokliaujantis vyriškis ne tik pats engė bei mušė motiną, bet ir skatindavo taip elgtis savo sugyventines, kurias dažnokai keisdavo. Iš senolės nuolat atimdavo pensiją ir kaip ir savąją, kuo skubiausiai paversdavo svaigalais. Prieš 2 metus Z. Būdos mama mirė, o troboje ėmė šeimininkauti Rima Nausėdienė. Daugiau nei 20 metų už sugyventinį jaunesnė moteris jaunystėje garsėjo kaip perspektyvi lengvaatletė, sėkmingai ginusi rajono garbę. Tuomet niekas neabejojo, kad netrukus Rima išgarsės ir tarptautinėje arenoje, tačiau jaunoji bėgikė, priimta mokytis į Panevėžio sporto mokyklą- internatą, pasidavė didmiesčio pagundoms ir mokslą bei treniruotes apleido. Pamažu ji vis labiau klimpo į girtuoklystės liūną ir ilgainiui moteriai buvo apribotos motinystės teisės į 3 vaikus.
Su peruku ieškoti sugėrovo
Vyresnysis Rimos sūnus, sulaukęs pilnametystės, nusikalto ir buvo išsiųstas į pataisos namus. Dukra, dar būdama septyniolikamete, išvyko į Vokietiją. Ten, pasak Švėkšną pasiekiančių gandų, jau keleri metai verčiasi vyrų žavėtojos amatu, tad mamą aplanko tik retkarčiais. Niekur nedirbančiai gimdytojai dukra kartais atsiunčia šiek tiek pinigų, o parvykdama viešnagėn atveža dovanų. Tad dažniau pas Rimą užbėgdavo tik Švėkšnos vaikų globos namuose įkurdintas jaunėlis, kuriam kartais tekdavo ieškoti motinos pas eilinius sugėrovus ir varyti ją atgal į sugyventinio namus. Nenuostabu, kad Z. Būda ir R. Nausėdienė nesutarė tarpusavyje. Lipšnia namisėda Rima tapdavo tik tada, kai sugyventinis gaudavo pensiją. Pati R. Nausėdienė jokių pinigų neuždirbo, tačiau kas mėnesį seniūnijoje gaudavo skurstantiems skirtų maisto produktų. Kaimynai dažnai girdėdavo sugyventinių barnius - Zigmas kaltindavo Rimą, kad ji eilinį kartą pavogusi pinigus. Konfliktai pasibaigdavo audringomis muštynėmis. Kitą dieną mėlynėmis padabinta moteris užsimaukšlindavo ant galvos dukros iš Vokietijos atvežtą prašmatnų ilgų plaukų peruką ir išdidžiai šlitiniuodavo Brailynės gatvėmis, ieškodama naujo sugėrovo ar sugulovo. Peruką Rima itin brangino ir net didžiausios "sausros" gerklėje akimirkomis neiškeisdavo į svaigalus. O štai sesers jaunėliui broliui nupirktas motoroleris, kaip spėja kaimynai, jau pakeitė šeimininką ir buvo paverstas degtinėle.
Profesija - vagis
Vietos senbūviai tikina, jog neretai Rima atsidurdavo ir Arūno Sirtauto namelyje, kuriame vyriškis gyveno su jaunesne seserimi bei jos sugyventiniu. Retą dieną be alkoholio ištvėręs Arūnas, anot kaimynų, turėjo vagies profesiją, tačiau aplinkinių buvo mėgiamas. Kaimynai tikino, jog bene 12 metų su pertraukėlėmis įkalinimo įstaigose praleidęs A. Sirtautas vogdavo dažniausiai smulkmenas: kalakutus, vištas ar į svaigalus lengvai iškeičiamus rakandus, todėl Brailynės gyventojai įprato daiktus pasidėti saugiai. Švėkšniškiai nelabai tiki miestelyje pasklidusiais gandais, jog Z. Būda su sugyventine Arūną užmušė dėl neva pavogtos pensijos. A. Sirtautas turėjo savą "garbės kodeksą" ir niekuomet iš kaimynų nesisavindavo visų pinigų: pasiimdavo tik butelaičiui, o kitus palikdavo vietoje. Tad labiau tikėtina, jog nelaimėlis buvo "auklėtas" už tai, jog neatidavė visos grąžos, kai nupirko eilinį degtinės butelį.
Taurele Romo nesuklaidino
Tą dieną pas girtaujančius sugyventinius A. Sirtautas užsuko jau iš paties ryto. Tikėdamasis būti pavaišintas taurele, Arūnas nuėjo pas kitapus gatvės gyvenančią ūkininkę Bronę, iš kurios Zigmas pirkdavo ėmė pieną, ir parnešė jo savo geradariams. Vėliau drauge su Rima išlingavo papildyti gėrimų atsargas. Dar vėliau aplinkiniai gyventojai girdėjo iš namo sklindančias dainas bei girtų žmonių šūkaliojimus, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio.
Apie vidurdienį į Brailio gatvę dviračiu atvažiavo ūkininkės Joanos Vitienės sūnus Romas. Vyriškis ieškojo Arūno. J. Vitienė norėjo, kad Arūnas apkirptų bei apskustų pusaštuntą dešimtį metų perkopusio brolio Vytauto barzdelę. Tik nedaugelis žinojo, kad jokių kirpėjo mokslų nebaigęs A. Sirtautas itin mitriai sugeba darbuotis senoviniu skustuvu bei žirklėmis. Be to, Romas dar buvo susitaręs su Arūnu, kad pastarasis padės iš laukų parvežti šieną. Tačiau sutartu laiku talkininkas nepasirodė. Vėliau Joana Vitienė teigė, kad A. Sirtautas veikiau buvo jos amžinas skolininkas nei samdinys. Vyriškis kur buvęs, kur nebuvęs užsukdavo į jos namus prašydamas paskolinti kokį penklitį. Už šias paskolas dažniausiai atsilygindavo dalyvaudamas talkose. Alkanas Arūnas nesivaržydavo paprašyti, kad J. Vitienė jam suteptų sumuštinį ar iškeptų kiaušinienės.
Namuose Romas Arūno nerado, tačiau sesuo liepė brolio ieškoti pas Zigmą. Netrukus R. Vitė jau beldėsi į Z. Būdos trobos langą. Atsiliepusi Rima iš karto paklausė, ar Romas nenorėtų išgerti ir paslaugiai pro langą iškišo sklidiną taurelę. Moteris pasakė, jog Arūno nėra, tad R. Vitė apsisuko važiuoti atgal. Netyčia žvilgtelėjęs kitapus priemenės, apmirė.
Ant žemės aukštielninkas, kraujais pasrūvęs gulėjo Arūnas. Jis gargaliavo. Romas iš karto pastebėjo, kad sumušta ne tik A. Sirtauto galva, bet ir keistai susisukusi koja bei kraujuoja daugybė žaizdų rankose. Norėdamas padėti sąmonę praradusiam nelaimėliui atsigauti, Romas išliejo ant jo vandenį iš netoliese stovėjusios geldos ir, skubiai šokęs ant dviračio, nuvažiavo į Švėkšnos ambulatoriją. Ten Romas pranešė apie įvykį bei pasirūpino, kad būtų iškviesta greitoji pagalba. Po to vyriškis sugrįžo į Brailio gatvę ir sulaukė, kol atvyks medikai bei policijos pareigūnai.
Drauge su jais R. Vitė išdrįso įeiti į Z. Būdos namus. Grindys ir sienos buvo gausiai aptaškytos krauju. Tačiau sugyventiniai tebesėdėjo už stalo ir kėlė degtinės stiklus vienas į kito sveikatą. Šalia gulėjo numestas metalinis armatūros strypas, kuriuo, kaip įtariama, ir buvo daužomas A. Sirtautas. Medikams konstatavus, jog Arūnas jau nebegyvas, abu sugyventiniai buvo sulaikyti.
