Pigus išpardavimas
Parduodu sąžinę -
Pigiai, beveik už dyką,
Nes ji ne kartą buvo jau pirkta;
Parduodu meilę,
Gražią kaip ridikas,
Nors meilė šiandien nieko neverta.
Galiu moralę
Pūvančią parduoti
Ir ją kadaise ugdžiusius laikus,
Tik abejoju:
Kas gi ryšis duoti
Už ją nors tris sumautus skatikus?!
Parduodu griovį,
Prie kurio užaugau,
Sode parduodu varganus arus,
Parduodu uošvę
Ir net savo draugą,
Galiu parduoti pusbačius gerus...
Parduodu Nemuną,
Šešupę, Nerį, Ventą.
Parduodu teisę vaikščioti žeme...
Iš pensijos
Sunku juk pragyventi,
O apie tai kalbėta net Seime.
O gal jūs galit
Ir mane parduoti?
Ne užsienin - į psichikos namus?
Gal kas sutiks
Man duonos kąsnį duoti?
O Viešpatie, gyvenčiau aš ramus!
O jūs čionai
Vieni pardavinėkit
Ir sąžines, ir dangų virš galvos!
Tiktai manęs
Bloguoju neminėkit,
Kad pardaviau aš garbę Lietuvos!
Garbės nebuvo,
Teisingiau - neliko:
Kartu su Lietuva seniai ji parduota!
Tai šit, žmogeliai,
Tai tokie dalykai:
Ką pasakys parduotoji tauta?!
