Visas Ukmergės rajono Siesikų miestelis dar teberauda jauno šio miestelio gyventojo - nė dvidešimtojo gimtadienio nesulaukusio Mariaus Kešio. Vaikinas po vienintelio dūrio peiliu mirė praėjusio šeštadienio pavakary visai netoli savo gimtųjų namų Daugalių kaime. Be jokios abejonės, dėl jaunos gyvybės netekties galima kaltinti daug ką - nesąžiningumą, girtavimą, kerštą, neapykantą, likimą. Šios mirties istorijoje, ko gero, rastume visų priežasčių po truputį. O Mariaus žudiku tapo ne kas kitas, o žmogus, šio vadintas tėvu - Algis Kešys (51 m.), arba, kaip jį vadina vietiniai gyventojai, Liusinas. Šią pravardę Algis įgijo nuo savo žmonos Liusės vardo.
Daugalių kaimas - vos už vieno kilometro nuo Siesikų miestelio. Tiesą sakant, tiek čia ir yra to kaimo - perkirstos plataus vieškelio kelios trobos ir pora dar tarybiniams kolūkiečiams statytų dviejų aukštų mūrinių daugiabučių. Viename iš tokių ir gyveno Kešių šeima.
Paskutiniu metu čia gyveno tiktai Liusinas su savo Liuse - M. Kešio motina. Marius, pasak vietinių gyventojų, buvo visai kito vyro vaikas, "pasigautas", kai šeimos galva dienas leido už grotų. O Liusinui yra tekę pasėdėti ne vieną sykį.
Pasak vietinių gyventojų, didesnių rūpesčių jis aplinkiniams nekėlė, mat yra palyginti ramus, šiek tiek prisibijantis kitų kaimo vyrų. Kartais galbūt ir nepelnytai žmogelį apkaltindavo vagyste, jei kas dingdavo iš kiemo - ką gi kitą kaltinsi, jei reikia garą nuleisti, o visai šalia gyvena už vagystes jau teistas kaimynas...
Galbūt dėl to ir privengė Liusinas kitų kaimynų, mieliau dienas leido girsnodami namuose vienu du su žmona. Tačiau šeimyninio gyvenimo kaime nenuslėpsi - kiekvienas žinojo, jog Liusinas išgėręs nevengdavo savo Liusei šonus velėti, o kadangi gerdavo dažnai, tai ir šeimyninis santykių aiškinimasis vyko dažnai. Tokioje aplinkoje tad ir augo net tik jauniausia šios šeimos atžala Marius, bet ir dar trys vyresni vaikai - du broliai ir sesuo.
Vis dėlto - o tai būna tikrai retai - vaikai neketino sekti savo dažnai girtaujančių tėvų pėdomis, o troško susikurti savo ateitį ir ieškojo kelių į geresnį gyvenimą. Ne vienas šią šeimą pažinojęs žmogus negailėjo karčių žodžių tėvams, bet daug gražių rasdavo vaikams. Pasak Kešių kaimynų, vyriausioji sesuo Vida jau ne vienerius metus gyveno ir dirbo užsienyje, Ispanijoje. Baigęs devynias klases, pas ją gyventi ir užsidirbti toje saulėtoje šalyje išvyko ir Marius. Grįžęs iš Ispanijos vaikinas ėmė kabintis į gyvenimą čia - Siesikuose nusipirko butą, baigė dešimtąją klasę, susirado darbą. Atrodė, jog nepaisant sunkios vaikystės gyvenimą jaunuoliui pavyks susitvarkyti. Deja, viską vienu mostu nubraukė kruvinas incidentas su Liusinu.
Apylinkėje nerasime nė vieno žmogaus, kurie bent vienu žodeliu dėl vaikino žūties nepasmerktų pačios jo motinos. Artimiausi šios šeimos kaimynai pasakojo, kad išgėrusi Liusė neretai pati ieškodavo priekabių, visaip koneveikdavo ir užgauliodavo savo vyrą. Žmonės netgi gailėjo šio dabar jau žudiku tapusio asmens, kuriam tekdavo nemaža dalis žmonos pylos. Pragerti vyriškio nervai tokią emocinę audrą retai kada atlaikydavo ir dažniausiai viskas baigdavosi tuo, kad šeimos galva žmonai įtaisydavo mėlynę. Tuomet moteris neretai skubėdavo pasiguosti atskirai gyvenančiam sūnui, iš kurio dar ir pinigų paprašydavo. O po kurio laiko pyktis skriaudėjui praeidavo ir Liusė su Liusinu vėl sau draugiškai gyvendavo.
Tačiau tai, kad jo netikrasis tėvas nuolat muša motiną Mariui, ypač nepatiko. Jis neretai dėl to priekaištaudavo šiam, ir žinoma, susibardavo. Vieną kartą panašaus konflikto metu Liusinas jau buvo pakėlęs peilį prieš vaikiną. Įvykį mačiusių liudytojų teigimu, tai įvyko prieš porą metų. Tuomet Mariui kaip reikiant buvo perrėžta ranka.
O štai paskutinis susidūrimas su peiliu ginkluotu Liusinu jaunam žmogui buvo lemtingas.
Praėjusį šeštadienį Liusė ir vėl buvo "paauklėta" vyro, todėl, kaip įprasta, nubėgo pasiskųsti sūnui. Šiam trūko kantrybė ir vaikinas nutarė vieną kartą kaip reikiant pasikalbėti su motinos skriaudiku. Atrodo, kad šis pašnekesys neketino būti visiškai taikus. Mat į Daugalius Marius leidosi ne vienas, o lydymas kelių savo bičiulių. Liusinas tuo tarpu žvejojo tarp Daugalių ir Siesikų esančiame ežere. Vyro ir vyrukų keliai susikirto netoli namų, šiam jau grįžtant atgalios. Įvykį mačiusiųjų žodžiais, Mariui su Liusinu susibarus, pastarasis, netikėtai išsitraukė peilį ir dūrė... Vaikinui pataikyta į krūtinę. Pamatęs, kas įvyko, Liusiną puolė Mariaus bendraamžis draugas Kęstas, tačiau ir šiam teko peiliu į pašonę. Kiti atsitraukė, tuomet pasinaudodamas sumaištimi ir numetęs peilį Liusinas dingo. Vienas iš Daugalių kaimo gyventojų paskambino policijai ir greitajai pagalbai. Atvykę medikai konstatavo, jog Marius nebegyvas, tuo tarpu į pilvą sužeistą Kęstą skubiai išgabeno į ligoninę.
Tyrimo, o svarbiausia Liusino paieškos, ėmėsi Ukmergės policijos pareigūnai. Tačiau tą vakarą žudikas į teisėsaugininkų rankas nepakliuvo. Kažkur apylinkėje prasibastęs visą naktį Liusinas namuose atsirado rytą. Jis jau buvo susitaikęs su tuo, kas įvyko. Vyriškis nė neketino slėptis ir ėmė ruoštis ilgoms "atostogoms" nelaisvėje. Kai kaimynų iškviesti policininkai atvyko jo suimti, pareigūnus Liusinas pasitiko taip, tarsi ruoštųsi išvykti į kelionę - išėjo į krepšelį susidėjęs visus reikalingiausius daiktus.
Štai taip visiems mums įprastu buityje įrankiu visiškai beprasmiškai buvo nutraukta jauno žmogaus gyvybė.
