Sigitas STASAITIS
Pamokanti reketo istorija prasidėjo šiųmetį kovą. Apynaujų automobilių prekyba besiverčiančiam Pakruojo gyventojui R. S. kovo 10-ąją paskambino nepažįstamas vyras. Nuo to, ką išgirdo, R. S. per nugarą nuėjo pagaugai. Neprisistatęs vyras paaiškino esąs mafijos pasamdytas... verslininką nužudyti. Tuoj pat anonimas ėmė raminti nesąs beširdis, todėl už tam tikrą pinigų sumą sutiktų pakruojiškį palikti ramybėje.
Jei anonimas nebebūtų daugiau skambinęs, R. S. šį įvykį būtų užmiršęs kaip nejuokingą pokštą. Deja, nepažįstamasis ėmė skambinti kone kasdien. Jis pasakė viską žinąs apie komersanto pardavinėjamus brangius automobilius, gyvenamąją vietą, vaikų darželį ir mokyklą, kurią lanko verslininko vaikai. Pamanęs, jog yra sekamas, po pusantro mėnesio nesiliaujančio teroro R. S. kreipėsi į policiją.
Reketu dažniausiai užsiima pavojingos ir ginkluotos nusikaltėlių gaujos, todėl tyrimas buvo patikėtas Šiaulių miesto VPK Organizuotų nusikaltimų tyrimų skyriaus inspektoriams. Pareigūnai terorizuojamajam davė diktofoną. Nuo to laiko juo buvo įrašomi visi pokalbiai. Tokių užfiksuota beveik šimtas. Reketininkas sakėsi atstovaująs paslaptingai banditų gaujai, grasino sunaikinti šeimą ir siūlė gyvybę išsipirkti už 10 000 JAV dolerių. Buvo nustatyta, jog žmogų terorizuoja Akmenės rajone, Vegerių kaime, gyvenantis 20 metų Mindaugas Damanskis. Vaikinas buvo suimtas šiųmetę birželio 28-ąją. Tądien jis nuėjo prie Ventos upės, tekančios netoli namų, paskambino pakruojiškiui ir pūkštelėjo į upę nusimaudyti. Išniręs jaunuolis ant kranto pamatė ginkluotus, ryžtingai nusiteikusius policininkus. Reketininko drabužių kišenėje rastas bauginimams naudotas mobiliojo ryšio telefonas bei laikraščio skiautė su R. S. skelbimu apie parduodamus automobilius.
Kai viskas išaiškėjo, pareigūnai, gaudantys tik banditų gaujas, spjaudėsi: neteistas, gerų tėvų geras sūnus M. Damanskis ne tik nebuvo susidėjęs su jokia gauja, bet neturėjo ir jokio pagalbininko. Puikiais pažymiais pabaigęs vidurinę mokyklą M. Damanskis stojo į Karo akademiją, tačiau nepraėjo konkurso. Atitarnavęs armijoje vyrukas ketino dar kartą stoti į tą pačią aukštąją mokyklą, todėl važinėjo į Šiaulius, kur universitete papildomai ruošėsi egzaminams: mokėsi anglų kalbos, informatikos. Gyvenusiam su 93 metų seneliu ir draugų neturėjusiam M. Damanskiui šiemet kovą tapo nuobodu. Bevartydamas laikraščius jis susidomėjo R. S. skelbimais apie parduodamus automobilius. M. Damanskis teisme sakėsi visai nesitikėjęs "išmušti" 10 000 dolerių, skambinėjo pokštaudamas, prisižiūrėjęs kino filmų apie šantažą.
Pamatęs, kokia "baisi gauja" jį siekė "nužudyti arba apiplėšti", verslininkas lengviau atsikvėpė ir atleido baugintojui. R. S. teisme net prašė neatimti jaunuoliui laisvės. Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė į kelias lengvinančias aplinkybes ir paskyrė mažesnę, nei liepia įstatymas bausmę - kalėti pusantrų metų sustiprinto režimo kolonijoje.
Perskaitęs nuosprendį teisėjas "Akistatai" prisipažino, jog kaltę be išlygų pripažinęs, atgailaujantis, kelis kartus nukentėjėlio atsiprašęs teisiamasis jam sukėlė gailestį. Tikėtina, jog nuo suėmimo dienos kalinčiam Mindaugui netrukus bus pritaikytas Amnestijos įstatymas ir po Naujųjų metų jis atgaus laisvę. Vis dėlto šio iš esmės neblogo vyruko biografijoje liks bjauri dėmė, užkertanti kelią į Karo akademiją ar rimtą darbą.
Autoriaus nuotr.
Mėgėjai pokštauti su "juodligės" milteliais ar grasinančiais skambučiais galėtų pasimokyti iš M. Damanskio klaidos.
(Damansk.jpg)
