Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Važinėdamas po Lyduokių seniūniją (Ukmergės rajonas) ir lankydamas savo parapijiečius, Lyduokių-Žemaitkiemio vietos klebonas neaplenkė ir nuošalaus vienkiemio, kuriame gyveno jau 90-uosius savo gyvenimo metus pradėjęs Vladas Š. Pro neuždarytas trobos duris patekęs vidun ir čia nieko neradęs, kunigas sugrįžo į kiemą. Plačiai praviros tvarto durys tarsi bylojo, jog sodybos savininkas turėtų būti kažkur netoliese, galbūt šeriantis gyvulius. Tačiau ūkinio pastato viduje klebonas išvydo šiurpų reginį - šeimininkas gulėjo negyvas, graužikų (greičiausiai žiurkių) apgraužtu veidu bei rankomis. Kadangi nelaimėlio namuose neaptikta nusikaltėlių siautėjimo pėdsakų, buvo manoma, kad senukas mirė sava mirtimi, taip ir nepajėgęs pasiekti trobelės. Šią versiją vėliau patvirtino skrodimą atlikęs ekspertas. Maždaug už puskilometrio gyvenantys senolio kaimynai sakė jį matę prieš dvi dienas. Jie jau buvo pradėję nerimauti, nes pas kaimynus senukas apsilankydavo beveik kasdien.
Seniai su žmona išsiskyręs Vladas Š. gyveno vienas. Jo sūnus seniai miręs, o dvi dukros tėvą aplankydavusios gana retai. Dar gana stiprią sveikatą turėjęs vyriškis gyveno ūkiškai: laikė net 5 ožkas, jas melždavo, šerdavo, prižiūrėdavo. Senukas stengdavosi apsieiti be svetimų pagalbos. Viešnagės pas kaimynus buvo mėgstamiausia išvyka, praskaidrinanti savo vienatvę. Į paskutinę kelionę Vladą Š. palydėjo abi dukros ir buvusi žmona...
