Dauguma katalikų tikinčiųjų nesulaukia deramo Dievo tarnų dėmesio, nes šių bažnyčiose kasmet lieka vis mažiau. Kunigai nebespėja lankyti parapijiečių šeimų ir ligonių, laikyti liturgines apeigas skirtingose parapijose, bendrauti su jaunimu ir jį šviesti, rūpintis bažnyčių remontu ir rekonstrukcija.
Tuštėjant seminarijoms, Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) nusprendė kasmet skelbti Maldos už pašaukimus savaitę, kurios metu meldžiamasi, kad vis daugiau Lietuvos jaunuolių sektų Kristaus keliais.
Maldos nepadeda. Prieš trejus metus nebesurenkant seminaristų duris užvėrė Vilkaviškio seminarija. Likusiose trijose - Kaune, Vilniuje ir Telšiuose - klierikų skaičius kasmet tirpste tirpsta.
Negana to, Bažnyčią tuština ir emigrantų prašymai. Vis daugiau kunigų išvyksta į Airiją, Londoną bei JAV, mat šiose šalyse Lietuvos išeiviai plūsta į Dievo namus.
Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapijoje su 50 tūkst. tikinčiųjų bendrauja 5 kunigai. Parapijos klebonas Saulius Damašius neslepia, jog dėl laiko stokos kunigai nelanko parapijiečių. "Darbų tiek, kad sukamės kaip išmanom. Aplankyti tiek parapijiečių - nerealu fiziškai. Nueisi pas vieną, prašys kiti, ir taip - be galo, be krašto. Dėstau Telšių seminarijoje, matau, jog jaunuolių mažėja. Kai kuriuos išprašome ir patys, nes per daug laksto, neatitinka reikalavimų ir nesilaiko tvarkos", - atvirai kalbėjo klebonas. S. Damašius sakė, jog kaimo vietovėse - dar sudėtingiau. Vienam kunigui tenka aptarnauti po 2-3 parapijas, todėl daugiausiai laiko yra skiriama ne bendravimui su tikinčiaisiais, bet kelionėms.
Telšių vyskupijos atstovo spaudai kanauninko Andriejaus Sabaliausko teigimu, kunigų mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir daugumoje Vakarų Europos valstybių. Pasak jo, XXI amžiuje katalikų bažnyčia patiria "tam tikrų išbandymų". Kanauninkas vardijo priežastis, kurios lemia pašaukimų mažėjimą. Tai - amžinųjų vertybių nuvertinimas, sparčiai senstanti visuomenė, mažėjantis gimstamumas, emigracija, maldos pasitraukimas iš gyvenimo, dvasingumo ir šeimos institucijos krizė. "Kunigų seminarija - jauno žmogaus formacijos, studijų ir brendimo vieta. Įstojusieji turi laiko ir galimybių nuodugniai ištyrinėti save, savo galimybes ir pajėgumą prisiimti atsakingas kunigiškosios tarnystės ir kunigiškojo gyvenimo pareigas bei įsipareigojimus. Tam skirti 7 metai. Pajutęs, kad šis kelias ne jam, jaunuolis turi visišką laisvę palikti seminariją ir pasirinkti kitą kelią. Ilgametė patirtis rodo, kad dažniausiai iš visų į seminariją įstojusiųjų ją baigia maždaug pusė klierikų. Po akademinių atostogų klierikai turi galimybę sugrįžti į seminariją toliau tęsti studijas ir formaciją. Tokių klierikų nedaug, bet yra", - sakė A. Sabaliauskas.
Kalbos apie bene pagrindinę pašaukimų kliūtį - celibatą, kurio privalo laikytis katalikų kunigai, netyla nuolat, tačiau Vatikanas leisti Dievo tarnams gyventi santuokoje ir susilaukti vaikų nežada ir net nesvarsto tokios galimybės.
STATISTIKA Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo per 2000 katalikų kunigų 2004 metais - 717 kunigų 2008 metais - 774 (iš jų 88 vienuoliai) Šiemet Kauno kunigų seminarijoje mokosi 49 klierikai, Telšių - 24, Vilniaus - 46. Seminarijas baigia tik pusė iš studijavusiųjų.
Žurnalo "Times" duomenimis, Airijoje per 20 metų kunigų skaičius sumažėjo dviem trečdaliais ir kai kuriose parapijose jau ima trūkti ganytojų. Pernai šioje šalyje mirė 106 kunigai, o naujai įšventinti vos 9. Situacija moterų vienuolynuose dar dramatiškesnė: su gyvenimu atsisveikino 228 seserys, o amžinuosius įžadus davė vos dvi. Airių kunigai situaciją apibūdina kaip katastrofišką.
Filipinuose daugėja kunigų, kurie išeina iš kunigavimo dėl vedybų. Filipinų katalikų bažnyčios duomenimis, nuo 1985 metų tokiu būdu kunigystės luomą paliko daugiau kaip 200 žmonių.
