Per praėjusius metus bankrotas inicijuotas 797 įmonėse - palyginti su 2001 metais, bankrutuojančių įmonių skaičius padidėjo 34,6 proc., o palyginti su dar ankstesniais 2000 metais - 92,5 proc. - tokius duomenis pateikia Ūkio ministerija praėjusių metų šalies ūkio apžvalgoje.
"Teigiami veiksniai tie, jog sparčiai daugėja baigtų bankroto procedūrų, trumpėja bankroto procedūrų trukmė, prasidėjo įmonių restruktūrizavimo procesas.
Neigiamas veiksnys - vis dar yra užsitęsusių bankroto procedūrų, kurios vykdomos pagal 1992 metų Įmonių bankroto įstatymo nuostatas", - teigia Ūkio ministerijos analitikai.
Preliminariais duomenimis, pernai bankrotas buvo iškeliamas vidutiniškai 66 įmonėms per mėnesį, o 2001 metais per mėnesį vidutiniškai bankrutavo 49 įmonės, 2000 metais - 35 įmonės.
Lietuvoje 2002 metų pabaigoje iš viso buvo įregistruota 265,5 tūkst. įmonių, iš kurių 95,5 tūkstančio įmonių buvo išregistruotos iš registro, tai sudaro apie 36 proc. visų įmonių. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius sudaro apie 1 proc. visų įregistruotų įmonių.
Tik per 2002 metus įregistruota 9850 naujų įmonių, o išregistruota - 6155 įmonės, iš jų bankroto atveju išregistruota apie 8 proc.
Iš visų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių 2326 įmonėms iškeltos bankroto bylos teisme ( 96,8 proc.), o 77 įmonėms bankroto procedūra taikoma ne teismo tvarka.
Per visą laikotarpį nuo 1993 metų dažniausiai bankrotą skelbė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ("Sodra") - ji sudaro 32,3 proc. visų bankroto bylų iniciatorių. Taip pat keliant bankroto procedūras buvo aktyvūs įmonių administracijos vadovai - jie bendrame iniciatorių skaičiuje sudaro 17proc.
Aktyvesnė tampa ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri 2000 metais inicijuodavo apie 7 proc. visų bankroto procedūrų, 2001 metais - apie 9 proc., 2002 metais - per 12 proc.
Skirstant bankrutuojančias įmones pagal įmonių rūšis didžiausia dalis tenka uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios sudaro apie 72,9 proc. visų šiais metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. Pakankamai didelę bankrutuojančių įmonių dalį sudaro individualios įmonės, t.y. 12,2 proc.
Skirstant bankrutuojančias ir bankrutavusias įmones pagal apskritis, praėjusių metų pabaigoje didžiąją dalį pradėtų bankroto procedūrų turėjo Kauno ir Vilniaus apskritys.
Lyginant 2001 ir 2002 metų duomenis, per pastaruosius metus bankrutuojančių įmonių skaičius keliais procentais padidėjo Vilniaus ir Šiaulių apskrityse (po 3,1 proc.), o Panevėžio ir Kauno apskrityse sumažėjo atitinkamai 3,9 ir 3,2 proc.
Kitose apskrityse didelių pasikeitimų per 2002 metus nebuvo, nes bankrutuojančių įmonių skaičius proporcingai išliko beveik nepasikeitęs arba pasikeitė labai nežymiai.
Bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje didžiąją dalį sudaro didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės - iki šių metų pradžios jos sudarė 37,6 proc. Nedideliu skirtumu atsilieka pramonės įmonės, jos sudaro 32 proc. visų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių.
"Tačiau nagrinėjant tik šių metų pradėtus bankroto procesus - prekybos įmonės apie 17 proc. pralenkia pramonės įmonių bankrotus, tai rodo sparčiai padidėjusį prekybinių įmonių bankrutavimą", - atkreipia dėmesį Ūkio ministerijos analitikai.
Pagal bankroto procedūrų trukmę vidutiniškai bankrotas tęsiasi dvejus (40 proc.) arba trejus (30 proc.) metus. Iki šių metų pradžios, preliminariais duomenimis, beveik 9 proc. bankrutavusių įmonių bankroto procedūras užbaigė per vienerius metus.
Išankstiniais duomenimis, per praėjusius metus baigtos bankroto procedūros buvo 498 įmonėse, tai beveik dukart daugiau nei per 2001 metus.
Iki 2002 metų pabaigos 12 įmonių iškeltos restruktūrizavimo bylos, iš kurių viena nutraukta ir iškelta bankroto byla. Iki šių metų pradžios penkioms restruktūrizuojamoms įmonėms yra patvirtinti restruktūrizavimo planai, iš jų keturioms įmonėms planai patvirtinti per 2002 metus.
ELTA
