Aurelija Žutautienė
Nors autoavarijų skaičius Lietuvos keliuose pastaruosius trejus metus nebedidėja, o eismo nelaimių pasekmės švelnėja, pagal avarijų aukų skaičių mūsų šalis laikosi "juodojo" Europos sąrašo viršuje. Žuvusiųjų skaičiumi Lietuvą lenkia tik Latvija, kur 2001 metais vienam milijonui gyventojų teko 221 eismo nelaimių auka. Lietuvoje šis rodiklis užpernai siekė 202. Mažiausiai žmonių per avarijas žūva Norvegijoje (2001 metais 56 žmonės milijonui gyventojų), Jungtinėje Karalystėje (60), Švedijoje (61) ir Olandijoje (62).
Tačiau tragiška avaringumo padėtimi Latvijoje jau susirūpinę ir aukščiausi šalies vadovai, ko nepasakysi apie Lietuvą, pabrėžia Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos vyresnysis komisaras Juozas Blaževičius. Jo žodžiais, aukščiausio lygio pareigūnų šios problemos vis dar nepasiekia.
Komisaras būgštauja, kad ir paguodžiančią pirmųjų trijų mėnesių statistiką, kai šalyje užfiksuotas eismo įvykių skaičius (1 048) yra 3,7 procento mažesnis už to paties laikotarpio duomenis pernai (1 088), gali sugadinti avarijų protrūkis išdžiūvusiuose pavasario keliuose. Tokiu metu padaugėja ne tik eismo dalyvių, bet ir pažeidėjų. "Praktika rodo, kad pasibaigus mokslo metams daugelis dvyliktokų į išleistuves važiuoja automobiliais ir, jausdamiesi jau suaugę, vairuoja neblaivūs. Šios kelionės dažnai baigiasi tragiškai. Pernai Vilniuje per vieną iš tokių eismo nelaimių iš karto žuvo trys 16-17 metų jaunuoliai", - priminė J. Blaževičius, ragindamas tėvus ir mokytojus priminti jaunuoliams sveiko proto taisykles.
Pareigūnai taip pat nerimauja dėl didėjančio avarijų skaičiaus Klaipėdos, Telšių apskrityse ir sostinėje. Nuo metų pradžios iki balandžio 23-iosios Vilniuje jau žuvo 24 žmonės - 10 daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Tramdyti pažeidėjus ir imtis eismo įvykių prevencijos rengiamasi įvairiomis akcijomis, nes pasiekti norimo rezultato vien tik baudos kvitais pareigūnai nesitiki. Pavyzdžiui, pernai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nubausta 260 000 eismo dalyvių, tačiau padėtis iš esmės nepasikeitė. Pagal statistiką kas penktą įskaitinę autoavariją padarė neblaivus vairuotojas.
Todėl greitai bus skelbiamas konkursas eismo priežiūrą vykdantiems policijos pareigūnams, kurie šiemet išaiškins daugiausia neblaivių vairuotojų.
Beje, šio konkurso nugalėtojais nebūtinai taps kelių policininkai - įgyvendinus policijos reformą, nuo gegužės 1-osios Kelių policijos padalinių daugumoje teritorinių komisariatų nebebus.
Kaip informavo Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės komisaras Saulius Skvernelis, Eismo priežiūros tarnybos išliks tik Vilniuje ir Kaune, o visur kitur eismo priežiūrą vykdys universalūs viešosios policijos patruliai.
S. Skvernelio teigimu, kiek laiko šie pareigūnai skirs eismo priežiūrai, spręs teritorinių policijos įstaigų vadovai. "Norėtųsi, kad patruliai tam laiko turėtų pakankamai", - pabrėžia pareigūnas. Jo žodžiais, eismo priežiūrą vykdančius pareigūnus artimiausiu metu ketinama pakviesti į akciją greičio režimo kontrolei sustiprinti. Tokių priemonių būtinybę liudija balandžio 16-osios akcija Vilniuje, kai mieste 4 valandas patruliavo 4 policijos ekipažai su automobiliais be tradicinių atpažinimo ženklų. Buvo išaiškinti 26 eismo taisyklių pažeidėjai, 24 iš kurių smarkiai - apie 20-30 kilometrų per valandą - viršijo leistiną greitį.
