Tautos savigynos fantazija
Įkyrėjo šiandien baisiai
Realybė Lietuvos:
Jei be pyškalo išeisi,
Tai nušaus, nudurs, pritvos.
Kirviai, šakės - juokas vienas:
Jais baidyti tik vištas!
Na, gali nešiotis ieną,
Bet juk metas nebe tas.
O policija - juk žinom
(Kur ją dėti, po velnių!?) -
Tai neturi ji benzino,
Tai pritrūksta šovinių!
Nusipirksiu automatą:
Galbūt "Uzi", gal "AK-a"!
Ir tada, Dievulis mato,
Dar nemirsiu nė už ką.
Gal, sakau, reikėtų tanko
Arba haubicos naujos!?
Šautuvėlio neužtenka
Atsiginti nuo gaujos.
***
Vyrai, gal gana graudentis?
Susiburkime, ar ką!?
Ir tada - dantis už dantį,
O už kulipką - kulka!
Kai visi apsiginkluosim,
Nusispjausim į šakes.
Būsim vėl tvirti lyg uosiai -
Net ir "Aro" nereikės!
Smogs banditams kumštis kietas,
Trenks į nosį iš peties!
Mums nereiks algų mokėti,
Tai biudžetas praturtės!
Vėl paplūs grynesnis oras,
Pasibaigs teismų žaidimai,
Nereikės ir prokurorų,
Ypač tų, kurie daug ima.
Nukeliausim kelią gražų
Su tauta, tiktai su ja!
Bet, regiu, mane jau veža...
Kur? Į Lukiškes, deja.
