Kol jaunas, o broli...
Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą,
Jei artimą savo nustumti gabus...
Regi, kaip tautiečiai sukruto, sujudo -
Pelningų vietelių jau greit nebebus!
Kol jaunas, tautieti, pajudinki žemę
Ir stenkis aprėpti tu viską plačiai.
Turėk omeny - viską pažintys lemia,
Ne vien tik galva ir galingi pečiai.
Žinok, iš pradžių tau tikrai bus sunkoka,
Bet tu neverkšlenki, nerūstauk, nerėk!
Kol mums už dorumą dar niekas nemoka,
Dažniau į nedorą, brolau, pažiūrėk.
Matai? Kolega, prisigraibęs "žaliųjų",
Maljorkoj ar Nicoj tuoj vilą statys,
O buvo jis, regis, tylus tarp tyliųjų -
Tarytum pernykščių šiaudų kupetys.
Štai kitas į viršų ropoja kaip tankas,
Gudrus tarsi lapė, ūmus lyg ugnis.
Jis tiek pasičiupo, kad sprogo trys bankai.
Dar šaknį ne vieną giliai jis išknis.
O trečias jau sėdi, bet veikia ketvirtas:
Guvus tarpininkas - nupirkt ir parduot.
Ir jis ne iš kelmo supuvusio spirtas -
Paimt gerai moka ir žino, kiek duot.
Galėčiau skaičiuoti ir penktą... dešimtą,
Tačiau gal neverta, nes pats juk matai:
Tautiečių tiek čiupta, tautiečių tiek imta,
Kad valdiško turto teliko skutai.
Todėl, o broli, ir tu nusispjauki,
Daryki tą patį, ką daro visi:
Kiek rankos pasiekia ir griebki, ir pjauki,
Nors nieko kiek gyvas nesėjęs esi!
