Irena ZUBRICKIENĖ
- Tik save kaltinu, kad pasidaviau čigonės magiškai apgaulei ir apie mėnesį buvau tarsi užrištomis akimis, kol supratau patyrusi bene 1 000 litų nuostolį, o iš slogių minčių taip ir neišsivadavusi, - vis kvailindama save pradėjo pokalbį į redakciją kreipusis marijampolietė Zina A. (50 m.). - Gal mano pavyzdys kitiems žmonėms atriš akis ir jie bus gudresni ne po apsilankymo pas būrėjas.
Diagnozė: amžinas prakeiksmas
Zina neseniai tapo našle. Vyro mirtis buvo netikėta, todėl susitaikyti su likimu moteriai nelengva. Kartą marti Zinai prasitarė, kad darbe buvo linksma - užėjusi pusamžė čigonė Ona, Marijampolėje gerai žinoma būrėja, kortomis "varažijo" ateitį kone visiems darbuotojams ir kvietė į juodosios magijos seansus jos namuose. Lyg tarp kitko šią mintį Zina įsiminė. Niekada negaišusi laiko pas būrėjas našlė vis dažniau pradėjo galvoti apie susitikimą su čigone. Moteriai rūpėjo, kada ji išsivaduosianti iš slogių minčių, kokia po staigios tėvo mirties susiklostysianti jos vaikų ateitis.
Zina sužinojo būrėjos Onos koordinates ir, lydima marčios, pravėrė čigonės namų duris. Viešnias maloniai priėmusi būrėja pirmiausia pradėjo rodyti moterims kelių vietos laikraščių iškarpas su straipsniais, kuriuose buvo aprašytos Onos magiškosios galios. Čia pat čigonė bedžiojo pirštu į trumpesnius tekstukus - esą savo klientų, kuriems Onos patarimai ir nurodymai sutvarkė gyvenimus, viešas padėkas. Skeptiškai vertinusi būrėjų darbą Zina prisivertė pasiduoti čigonės įtakai. Dar didesnis pasitikėjimas įtaigia būrėja atsirado, kai šioji tiksliai pasakė Zinos vyro mirties aplinkybes (šiaip našlystę buvo galima atspėti ir iš gedulingų klientės drabužių). Nukėlusi Zinai kortas Ona ne juokais susirūpino: esą moters likimas yra užkeiktas! "Negydomas" prakeiksmas esą gadina ne tik Zinos, bet ir jos vaikų gyvenimą ir taip būsią tol, kol įsikiš juodoji magija! Nenorėdama patikėti, kad čigonė gali vesti derybas su jos likimu, Zina vis dėlto sutiko pasiduoti neva juodajai magijai, nes mintyse kirbėjo vienas procentas abejonių - o jeigu tikrai yra aukštesniosios jėgos, tvarkančios likimą, kurios Zinos vaikų ir anūkų gyvenimą suka bloga linkme? Sutikusi dėl juodosios magijos seanso moteris, čigonės paprašyta, paliko savo ir marčios vestuvinius žiedus - esą tai kol kas pagrindinis seanso atributas. Ona kelis kartus pakartojo, kad žiedai pas ją lieka laikinai. Buvo duoti nurodymai, ką Zinai atlikti namuose, ir sutarta kito susitikimo data.
Receptas: kiaušinis, druska ir... brangenybės
- Man labai gėda pasakoti, ką aš, pusamžė moteris, dariau čigonės paliepta, bet papasakosiu, - pati iš savęs šaipydamasi sakė Zina. - Juk reikėjo pasiduoti būrėjos įtaigai atkerėti mane, nuimti prakeiksmus. Pagalvojau: skaudėt neskaudės, blogiau nebus, o jeigu tas "žaidimas" vaikams laimę atneš, tai ir verta.
Čigonės nurodymu Zina namuose pripylė ant nosinės devynis šaukštelius druskos, šalia padėjo šviežią kiaušinį ir 250 litų (buvo liepta 500 Lt, bet tuo metu moteris namuose tiek pinigų neturėjo) ir viską surišo. "Stebuklingą" ryšulėlį pasidėjo po pagalve ir šitaip magiškai praleido naktį. Tada reikėjo visus daiktus iš po pagalvės nunešti būrėjai. Pagalvojusi, kad čigonė gali pasisavinti visus pinigus, Zina nusinešė tik 50 litų.
Pradėjusi juodosios magijos seansą Ona, atsisėdusi prie savo stalo, esančio po šventu paveikslu, pasidėjo kelias knygas, maldaknyges ir užsidegė žvakę. Lėkštelėn įmetė išsaugotus Zinos žiedus ir uždėjo klientės atneštą ryšulėlį. Tiesa, prieš tai iš jo išėmė ir šalia padėjo pinigus. Būrėja atsargiais judesiais sutrynė kiaušinį ir, mįslingai pažvelgusi į gautą masę, išgąstingai aiktelėjo! Liepė pasižiūrėti ir Zinai. Moteris nustebo ištižusiame kiaušinyje pamačiusi tamsių plaukų suveltą kuokštelį. Šviesiaplaukei čigonės klientei buvo aišku, kad tai ne jos plaukai. Būrėja paaiškino, kad tai ir yra "juodulys, gadinantis gyvenimą".
Pasiėmusi Zinos 50 litų neva "juodoms žvakėms" Ona paliepė kitą kartą būtinai atsinešti 500 litų ir visas brangenybes. Esą ypač svarbios mirusio vyro brangenybės, nes jos Zinai kaip tik ir nešančios prakeiksmus. Paklaususi, ar pinigus ir brangenybes po seansų galėsianti atsiimti, Zina išgirdo teigiamą atsakymą ir viską klusniai vykdė toliau. Moterį dar labai sutrikdė jos delne pabuvusi Onos įduota adata, kuri po kelių minučių apsinešė tarsi kalkėmis, nors prieš tai buvo visiškai švari. Čigonė sutrikusią klientę patikino, esą šitaip valosi visi kūno ir sielos teršalai, trukdę gyventi ir susidarę nuo prakeiksmo.
Gydymas - šluotkočiu ir paplavomis
- Keturis kartus pas čigonę ėjusi kaip pas gydytoją ir laikinai (!) palikusi jos kerėjimams 500 litų bei keturis auksinius žiedus, penktąjį kartą, išgirdusi, kad atkerėjimo seansai jau baigti, nutariau viską baigti, nes turbūt tada grįžo sveikas protas, o ir tie varginantys susitikinėjimai, kuriais aš mažai tikėjau, galiausiai pabodo, - pasakojo Zina. - Be to, įtarimą sukėlė čigonės kelis kartus primygtinai kartotas nurodymas niekam nepasakoti, ką aš pas ją veikiu.
Nutarusi atsiimti savo daiktus, užmokėti keliasdešimt litų už būrėjos paslaugas ir atsisveikinti, Zina sulaukė čigonės... keiksmų ir isterijos! Rėkdama, kad ji dar turinti surasti šešis savižudžių kapus ir prie jų kalbėti ilgas, daug sveikatos kainuojančias maldas, Ona ragino seansus tęsti. Motinai į pagalbą atėjo ir iki tol kitame kambaryje tūnojusi jos suaugusi duktė. Anot Zinos, abi čigonės plūdo ją keiksmažodžiais, vadino kvaile, kale, valkata, Onos duktė švaistėsi šluotkočiu ir žadėjo apipilti paplavomis bei užsiundyti neva seksualiai galingą čigoną. Kilus triukšmui Zina jautėsi gan tvirta ir neatsitraukė be savo daiktų, o Ona ramino dukterį ir aiškino Zinai jos neklausyti - esą ši turinti proto negalią. Isterijos įkarštyje Ona atkišo Zinai du prastesnius jos žiedus, duotus neva magijos seansui, ir liepė išsinešdinti. Būrėja tikino, kad visus 500 litų ir kitus du auksinius žiedus "prarijo pekla", į kurią juodosios magijos dėka nugarmėjo ir visi užkeikimai, kankinę Ziną.
Būrėja grasino prakeiksmais
- Visą savaitę negalėdama atsigauti, kad čigonė apgaule išviliojo mano dviejų mėnesių uždarbį ir du man labai brangius žiedus (400 litų vertės), nutariau padaryti viską, kad nors šį tą iš būrėjos atgaučiau - bemaž tūkstantis litų, manau, per didelis atlygis jai už tuos "žaidimus", - paaiškino Zina, kaip skęstantysis šiaudo tikėdamasi redakcijos pagalbos. - Išplatinta antireklama - veiksmingas dalykas. Galėjau kreiptis ir į policiją, bet pabijojau pareigūnų pajuokos - juk ir pati žinau, kad buvau kvaila.
Korespondentei teko lydėti Ziną pas čigonę Oną ir tapti abiejų moterų pokalbio liudininke. Svetingai sutikusi viešnias būrėja, išgirdusi apie spaudos dėmesį, laikėsi savo: nebijanti nei spaudos, nei policijos - pinigus ir žiedus sunaikinusi prakeiksmui nuimti! Į karštą pokalbį įsitraukusi Onos dukra nurodė ieškoti juodo paupio stulpo - landos į "peklą" ir ten "paprašyti" žiedų bei pinigų. Žurnalistės paklausta, ar ta "pekla" ne kuriame nors stalčiuje, senoji būrėja tuoj pat sukūrė įtikinamesnę versiją ir pasakė, kad Zinos daiktai paaukoti vienai bažnyčiai. Kuriai bažnyčiai, čigonė nesakė. Iškvailinusi Ziną, kad ieško, ką pati atidavusi, ir priminusi, kad niekada nevartojanti prievartos, Ona tikino už savo darbą paėmusi tik 50 litų, o visi kiti pinigai - "juodoms žvakėms". Baigusi pokalbį ir demonstruodama pergalę Ona nekviestoms viešnioms parodė duris ir pagrasino galinti "apkerėti visam likusiam gyvenimui".
Iš "peklos" sugrįžus
Zina, nepešusi to, ko tikėjosi (bent jau žiedų), pati sau pažadėjo rimtai pasvarstyti, ar nevertėtų kreiptis į policiją dėl nelegalaus čigonės "juodo" uždarbio. Praėjo vos kelios valandos, ir čigonė Ona, susiradusi korespondentę, jau stovėjo prieš ją. Būrėjai buvo svarbu, kad spaudoje nebūtų antireklamos jai, todėl atnešė ir atidavė abu Zinos reikalautus žiedus (štai kodėl nutarėme neskelbti būrėjos pavardės, juolab kad į moterų konfliktą dar neįsikišusi ir policija). Paklausta, kaip jai pavyko atgauti žiedus, kuriuos esą prarijo "pekla", Ona kalbėjo, tarsi būtų neišgirdusi klausimo ar net apsirgusi amnezija.
- Ryte turbūt kitaip kalbėjau, mat buvau ką tik iš miegų pabudusi, - visai maloniai dėstė Ona, užmiršusi ryto isteriją. - Jeigu Zina nenori, kad jai užkalbėčiau laimingą ateitį, tai atiduodu tuos jos žiedus - man svetimų daiktų nereikia. Nutraukti pradėtą juodosios magijos seansą man kainavo daug pastangų - rizikavau savo galiomis ir net sveikata, apsiėmiau sunkumą ant širdies. Būrėja tapau savo senelės dėka - tai ji man, gimusiai per Kūčias, perdavė savo sugebėjimus ir juodosios magijos knygas, kurių niekas mano namuose, išskyrus mane pačią, nėra matęs. Po konflikto su Zina galiu būti pakirsta kaip būrėja. Visos nelaimės - per pinigus, bet juk tik knygos ir maldos man pasakė, kiek pinigų reikia Zinai atkerėti, o iš pradžių aš to nežinojau. Bendravau ir su Dievu, ir su pačiu šėtonu, buvau išsikvietusi mirusiųjų vėlių.
...Zina laiminga, atgavusi žiedus - juk vis dėlto šiokia tokia pergalė prieš visagalę (?) godžią būrėją. Moteris, kaip ta lapė, iš pradžių įkišusi tik uodegą, atsisveikindama su Ona pateikė jai ultimatumą: arba per savaitę sugrąžinami Zinai 500 litų (uždarbio, vartant neaiškios kilmės ir turinio knygas, esą užteks ir 100 litų), arba policija sulauks Zinos pareiškimo...
- Kartais traukinys palaukia ir vėluojančiųjų, - smagiai šmaikštavo pergalės skonį pajutusi Zina, prisižadėjusi daugiau niekada nepraverti būrėjų namų durų. - Ir kitus dar perspėsiu, kad tos spaudoje paskelbtos padėkos būrėjai Onai - jos pačios "užsakyta muzika".
Autorės nuotr.:
- Prie šio stalo būrėja Ona juodosios magijos dėka "nurenginėja" patiklesnius klientus
