Eksreketininko sūnus - mobiliųjų telefonų vagis
"Zonos" taisyklės veši ir mokyklose
Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės teisėsaugininkų akiratyje atsidūrė septynias klases tebaigęs ir toliau nebesimokantis Deividas Bendoraitis (15 m.) - praeityje gerai žinomo Marijampolės nusikalstamo pasaulio atstovo Benedikto Bendoraičio, pravarde Benderis, jauniausiasis sūnus. Už mobiliojo telefono vagystę iš vienos miesto mokyklos aštuntoko Deividui, bene pusę metų nelankančiam savo mokyklos, paskirtas namų areštas.
Moksleivių "baubas"
Benderiuku arba Benderiu jaunesniuoju pravardžiuojamas Deividas prieš kurį laiką pasipiktino, kad kartu bokso treniruotes lankantis jo pažįstamas keturiolikmetis Mindaugas (vardas pakeistas - I. Z.) išplepėjo policininkams apie vieno draugo įvykdytą nusikaltimą - mobiliojo telefono vagystę. Nors Mindaugas kategoriškai neigė įskundęs, pirmiausia bendraamžiai jį pavadino "ožiu" (įkalinimo įstaigose taip vadinami skundikai, informatoriai), o Deividas Bendoraitis jam "uždėjo" 100 litų baudą už neva ilgą liežuvį. Kadangi keturiolikmetis pinigų vis neturėjo, keletą savaičių veltui laukęs "Benderiukas" nutarė šią problemą išspręsti kitaip. Jis dažnai palūkuriuodavo Mindaugo prie jo mokyklos ir terorizuodamas vis primindavo apie skolą. Lemtingąjį rytą "Benderiukas" ne juokais paliepė Mindaugui jam paklusti. Nors prie mokyklos tuo metu zujo daugybė vyresnių ir jaunesnių moksleivių, niekas į reikalus, kuriuos "režisavo" paauglių "baubas", nesikišo. Kalbama, kad "Benderio jaunesniojo" vengia ir bijo bene visų miesto mokyklų moksleiviai - ne vienas likęs be telefono (jau galima skelbti mobiliųjų telefonų vagysčių epidemiją), ne vienas - "nubaustas", prigąsdintas, sumuštas. "Benderiukas" turi paklusnių draugų, vykdančių savo lyderio nurodymus, komandą - ne vienas Deivido suplanuotas nusikaltimas buvo įvykdytas jo "patikėtinių" rankomis. (Savo eilės Marijampolės teisme jau laukia baudžiamoji byla, kurioje organizatoriumi įvardintas Deividas kaltinamas su keliais draugais iš kitų atėmęs keturis mobiliuosius telefonus).
Nuostolingas sandėris
"Benderiuko" užkluptas Mindaugas priešintis ar šauktis pagalbos nedrįso. Savo auką atokiau pasivedęs Deividas tuoj pat apkraustė sutrikusio paauglio kišenes ir pasiėmė mobilųjį telefoną "Nokia", kurį sūnui už 214 litų buvo nupirkusi mama. Tuo metu pro šalį ėjusiam ir dėmesį į konfliktuojančiuosius atkreipusiam Mindaugo draugui "Benderiukas" nurodė "nieko nematyti" arba - "būsią blogai". Įžūlus užpuolikas, keliais pirštais stipriai suspaudęs Mindaugo kaklą, šitaip turbūt išliejo susikaupusį įsiūtį. Aukai pradėjus dusti, rankas atleido ir pasuko miesto centro link, nes nutarė tuoj pat parduoti atimtąjį telefoną. Mindaugas kiūtino paskui, nes tikėjosi, kad lemiamu momentu savo telefoną atgaus. Eidamas Deividas skambinėjo savo pažįstamiems ir teiravosi, kur greičiau galėtų rasti pirkėją. Šitaip abu paaugliai atsidūrė prie autobusų stoties, ir čia esančiame bare "Paskutinis centas" Deividas už 230 litų pardavė Mindaugo telefoną barmenui. Nors Mindaugas, bandydamas sutrukdyti, aiškino, jog tai jo telefonas, nei pirkėjas, nei pardavėjas dėmesio į tai nekreipė.
Apie apvogtą sūnų tą pačią dieną sužinojusi Mindaugo mama kreipėsi į policiją. Moteris dar bandė atgauti iš barmeno sūnaus telefoną, tačiau vaikinas tikino nieko nežinąs - nusipirkęs ir turįs. Beje, šiuo metu Mindaugo telefonas jam jau grąžintas - buvo konfiskuotas iš vadinamojo pirkėjo. O šis, marijampolietis Robertas R. (24 m.), praradęs ir telefoną, ir už jį sumokėtus pinigus, teisėsaugininkų žargonu, dar ir "ant kodekso užlipo" - daiktą įgijo nusikalstamu būdu. Už tai vaikinas dvi paras buvo sulaikytas, jam iškelta baudžiamoji byla!
Žiauri gyvenimo pamoka
Po įvykio Mindaugas nenorėjo eiti į mokyklą, nes bijojo "Benderiuko" ir jo draugų keršto, netgi baiminosi akistatos su įtariamuoju policijos komisariate, tačiau dabar aštuntokas jau tvirtesnis - tarsi užgrūdintas užgulusios problemos jis, boksininkas, ketina daugiau niekam nepaklusti. Vaikinuką morališkai palaiko ne vienas bendramokslis: panūdę visam laikui nusikratyti "Benderiuko" teroro, draugai patarinėjo Mindaugui sutirštinti buvusio įvykio spalvas (esą buvo pagrobtas, prigąsdintas, gal net mušamas), kad jiems siaubą keldavęs Deividas gautų kuo didesnę bausmę.
Tėvo autoritetas
Deividas Bendoraitis nenori pripažinti savo kaltės dėl telefono vagystės. Jis tikina tik ketinęs atsiimti žadėtus 100 Lt iš Mindaugo, kai šį apgynė nuo užgauliojusių ir terorizavusių draugų. Savo jaunėliu, neišvengusiu teisėsaugininkų dėmesio, labai rūpinasi "zonos" patirties turintis jo tėvas B. Bendoraitis (44 m.). Garsiajai "Jakštų" grupuotei prieš dešimtmetį priklausęs ir už turto prievartavimą bei kitus nusikaltimus ne kartą teistas vyras pastaruosius keletą metų sėkmingai leidžia laisvėje. Šešių vaikų tėvas (vyriausiajai atžalai - 23 metai) nelinkęs teisinti Deivido ir kito sūnaus, kuris šiuo metu jau atlieka bausmę, "žygdarbių". Vyras įsitikinęs, kad lemtingiausios vaikų auklėjimo spragos jo šeimoje atsirado, kai vaikai liko "be tvirtos motinos rankos", pačiam patekus už grotų. (Bendoraičiai kartu nebegyvena.) Dar 1994 metais be tėvų priežiūros likę Bendoraičiukai, tuo metu visi nepilnamečiai, buvo oficialiai patikėti globoti dabar jau aštuoniasdešimtmetei savo močiutei. Senutė tik rankomis skėsčioja - prieš "tokius bernus" ji bejėgė, nors visada juos raginusi nevogti (ir dabar dar iškrausto į namus parėjusio Deivido kišenes), netrukdyti gyventi kitiems. Tikėtina, kad ne be pėdsakų liko savotiškai jo sūnų suprantamas tėvo autoritetas - esą taip gyveno tėvas, taip dera gyventi ir jiems.
2002 05 24
