Benediktas MEDVEDEVAS
Valstybėj daug šąlančių ir alkanų -
Valdžiai jie mažai berūpi.
Atsiprašau, kad gyvenu
Valgydamas trupinius...
Atsiprašau, kad paeit galiu,
Nors kojos iš bado sutino...
Kiek mano Tėvynėj sukčių didelių,
Rėkiančių: "Myliu Tėvynę!"
Atsiprašau, kad dar mąstau,
Nors mąstančių visai nereikia...
Jei aš sakau teisybę tau -
Žvelgi į mane tarsi nesveikas...
Atsiprašau, kad dar kuriu:
Penktoji knyga parašyta!
Bet mūsuos yra veikėjų gudrių,
Kuriems ne poetai aukščiau, o banditai.
Atsiprašau, kad pensiją mokate man,
Bet aš dvigubai už gyvenimą moku!
Neišnešiu aš pensijos "graban"...
O jūs, "centoliubovai", dainuokit ir šokit!
Atsiprašau, kad kartais sergu,
Kad pusvelčiui tabletę gaunu...
Vargu ar jūs sulauksit mano metų, vargu,
Jei taip ėsit ir gersit šauniai...
Atsiprašau, kad dar Žemėj esu,
Nors senokai jau būčiau Marse...
Bet manau, kad vargstančių visų
Nepriversite pasikarti!
Atsiprašau, kad prezidentu
Išsirinkau ne Paulauską, o Paksą.
Jūsų Ekscelencija, labai šlykštu,
Kai nepraustaburniai jus aploja it taksai...
Atsiprašau, kad virtom kriu-kriu ir au-au...
Puolam kaltą ir nekaltą.
Svarbiausia - įgelti kuo giliau,
Sutrinti, sutraiškyti, sumalti!
Sakau: "Paksas kaltas šimtąkart!"
O kas dirbdamas neklysta?
Tai ką, Jo Ekscelencijai pasikart?
Ir jis kovoja kaip Montekristas...
Atsiprašau, kad ne apkalta, o aplinka
Garsėja Bulvarinis Seimas,
Kad Paksas - figūra ne ta,
O, žiū, koks Paulauskas "fainas"?!
Visa bėda ta,
Kad Paksas pajudino širšyną.
Laukiu: gal ir mano kieme
Sužėrės tiesos Aušrinė!
Atsiprašau dėl Artūro tvoros
Ir padidinto sklypo...
Dievulėliau, netekom doros:
Virtom motiejais ir pilypais...
Atsiprašau savęs labai
Dėl Brazausko neturto (?).
Išliks jo geri darbai
Ir Kristina it nasturta...
Atsiprašau visos šunaujos
Už Kubilių ir Landsbergį:
Pririšti prie "Viljamso" prarajos
Skirtingom grandinėm žvanginam...
Atsiprašau už Adamkaus šlepetes,
Kurios Šiauliuose gyveno.
Pamirštam negeroves tas
Ir puolam Paksą kaip išmanom...
Senukų, senučių atsiprašau,
Kad vaikų esam pavadinti runkeliais.
Šitas pienburnių šou
Nukeliaus į istorijos šunkelius...
Atsiprašau, kad aukšti kunigai
Dievo namuos politikuoja...
Kam jiems valdžia ir pinigai?
Jie su Dievu turi žengti į koją!
Atsiprašau, Dieve Visagali,
Mes nežinom, ką darom.
Tu tik vienas gali
Mūsuose užgesinti karą!
Kristau, kurs per Kalėdas gimei
Ir eini į mūsų širdis,
Atleisk, kad gyvenam neramiai,
Kad nepakanta kūnai prasmirdę...
Atsiprašau už mintis įkyrias,
Kurios eilėraštyje aprašytos.
Pakelkim šampano taures:
Tegul pradingsta košmaras šitas!
