Vida JANČIŪTĖ
Panevėžio apygardos teisme įvyko apeliacinis baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kurio metu teko prisiminti skaudžia tragedija pasibaigusias jaunuolių maudynes Šventosios upėje Anykščiuose.
Prieš trejetą metų, liepos 18-osios vakare, prie Šventosios upės užtvankos, kur maudytis yra draudžiama, susirinkę keturi jaunuoliai - Tadas B., Marius V., Donatas R. ir Alfredas A. - pokštaudami, paėmę už rankų ir kojų, upėn įmetė Marių J. Iš pusantro metro aukščio į daugiau nei dviejų metrų gylį įmestas vaikinas negalėjo išlipti išbetonuota krantine. Pokštavimai ir lengvabūdiškumas baigėsi skaudžia nelaime - Marius J., negalėdamas saugiai išlipti iš vandens, paskendo. Keturi nepilnamečiai jaunuoliai atsidūrė teisiamųjų suole.
Tačiau Anykščių rajono apylinkės teismas, motyvuodamas tuo, jog vaikinų veiksmai nebuvo dėsninga ir neišvengiama nuskendusiojo mirties sąlyga, o pavojingą išsigelbėjimui sprendimą priėmė pati auka, anykštėnams perskaitė išteisinamąjį nuosprendį.
Tačiau Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras R. Juozainis ir nuskendusiojo vaikino tėvas R. J. nesutiko su tokiu teismo sprendimu ir apskundė jį Panevėžio apygardos teismui. Pasak sūnaus netekusio R. J. ir vyriausiojo prokuroro, vaikinai turėjo matyti, kad dešinysis Šventosios krantas toli gražu nepriminė paplūdimio ir yra nepritaikytas maudynėms, kad maudytis netoli krentančio vandens įrenginių yra labai pavojinga ir privalėjo įvertinti, kokias skaudžias pasekmes tai gali turėti.
Tadas B., Donatas R., Alfredas A. ir Marius V. pažeidė visas saugaus elgesio prie vandens telkinių taisykles, suprato situacijos pavojingumą, bet tikėjosi, jog viskas baigsis laimingai.
Apeliacinį skundą pateikusio prokuroro argumentai įtikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos teisėjus. Jie anykštėnams pateikė kaltinimus dėl neatsargaus gyvybės atėmimo (BK 132 str. 1 d.) ir skyrė kiekvienam jų laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant taip pat metams.
