Vytautas Žutautas
Kasdien į Lietuvą, dažniausiai oro keliu į Vilnių ar jūra į Klaipėdą, iš užsienio sugrįžta ne tik tūkstančiai turistų, verslininkų ar šiaip keliautojų, bet ir po kelis tautiečius, kurie dėl įvairiausių priežasčių buvo neįleisti į kitas šalis. Kasmet deportuojamųjų skaičius auga. Dar 1999 metais kasdien į Lietuvą prievarta sugrįždavo po 4, 2000-aisiais - po 5, o štai pernai iš įvairių šalių jau buvo deportuojama po 9 mūsų tautiečius (1999 metais sugrąžinti 1 712, 2000-aisiais - 2 591, 2001-aisiais - 3 188 Lietuvos piliečiai).
Užkarda - kompiuterinė sistema
Nemažėja sugrąžintųjų skaičius ir šiemet. Dažniausiai atvykusiųjų iš Lietuvos neįsileidžia arba sulaikę jau prasmukusius grąžina Didžioji Britanija, Vokietija, Belgija, kitos Šengeno šalys. Tai dėl to, kad gana sėmingai veikia Šengeno šalių bendra kompiuterinė informacinė sistema. Kurioje nors vienoje Šengeno šalyje bent sykį pakliuvęs patenki į bendrą duomenų bazę ir daugiau vargu ar kada pateksi į šią šalį. Šiuo metu Šengeno šalys narės yra Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Italija, Islandija, Ispanija, Liuksemburgas, Norvegija, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija, Suomija, Švedija ir Vokietija. Ypač nepageidaujami šiose šalyse padariusieji nusikaltimus, o deportuoti iš šių šalių gali net ir įtarus užsiiminėjant nusikalstama veikla.
Gėda būti lietuviu
Lietuviai vis dažniau tampa nepageidaujami daugelyje šalių, nes užsienyje vykdo nusikaltimus. Greitai padoriam piliečiui, ypač kaimyninėse valstybėse, bus gėda pasisakyti, kad esi iš Lietuvos. Štai mes nusiminę, kad daugelyje sričių mus lenkia estai bei latviai, bet plėšdami bei žudydami ir taip garsindami Lietuvą, mes gerokai pirmaujame. Kaimyninėje Švedijoje lietuviai padaro tiek pat nusikaltimų, kiek estai ir latviai kartu paėmus. Štai tik keli paskutiniai pranešimai iš pasaulio, kuriuose minima Lietuva.
Narkotikai norvegams
Pirmadienio vakarą Estijos muitininkai Iklos pasienio punkte sulaikė du jaunus lietuvius. Pas vieną jų aptikta apie kilogramą narkotikų. Juos jaunuolis mėgino per Estiją įvežti į Norvegiją. Kaip žurnalistams papasakojo Estijos muitinių departamento spaudos sekretorius Aivaras Pau, devyniolikmetis Robertas automobiliu BMW prie sienos atvažiavo apie 17 valandą. Jo bendrakeleivis aštuoniolikmetis Donatas po drabužiais buvo paslėpęs 1,3 kilogramo svorio paketą su baltais milteliais. Pasak jaunuolio, jis ketino nugabenti narkotikus į Norvegiją. Abu Lietuvos piliečiai sulaikyti, jiems iškelta baudžiamoji byla.
Kita baudžiamoji byla, kuri už narkotikų kontrabandą taip pat buvo iškelta Estijoje, jau baigta. Pernu apskrities teismas paskelbė nuosprendį Lietuvos piliečius Gintautui G. Estijos pasieniečiai 34 metų Gintautą sulaikė šių metų vasario 12 dieną netoli Pernu. Jo automobilyje "Audi 100" buvo aptikta 100 gramų kokaino. Kai po kelių dienų pasieniečiai perdavė Lietuvos piliečio bylą Centrinei kriminalinei policijai, buvo nuspręsta dar kartą kruopščiau patikrinti jo automobilį. 60 litrų talpos benzino bake buvo aptikta 40 litrų slėptuvė, kurioje buvo 30 litrų fenilacetono. Iš tokio kiekio šios cheminės medžiagos galima pagaminti 20 kilogramų amfetamino. Specialistų duomenimis, litras Lietuvoje pagaminto skysčio kainuoja 600-800 dolerių. Už narkotikų kontrabandą Gintautas G. nuteistas dvejus metus kalėti.
Po visą pasaulį
Pernai Lenkijos Zamoisko miesto apygardos teismas du Lietuvos piliečius nuteisė trejus metus kalėti už bandymą įvežti į Lenkiją pusę kilogramo marihuanos.
Lietuviai su narkotikais įkliūva ne tik šiose šalyse. Narkotikų kurjerių darbo griebiasi vis daugiau tautiečių, norinčių bent kiek užsidirbti. Piliečiai, turintys lietuviškus pasus, atkreipia ir Venesuelos, Ekvadoro, Jamaikos pasieniečių bei muitininkų dėmesį. Galbūt net nežinodami, kur yra Lietuva, šių šalių pareigūnai atidžiai tikrina turinčiųjų mūsų šalies pasus bagažą ir neapsirinka. Jamaikos sostinės oro uoste buvo sulaikytos dvi kaunietės. Į Karibų jūros salą jos atvyko iš Vokietijos. Deja, ne ilsėtis, kaip daugelis išlipusiųjų iš lėktuvo, bet kaip narkotikų kurjerės. Moterys jau nuteistos ir atlieka bausmę Kingstono miesto kalėjime.
Peru sostinėje Limoje prieš dvejus metus su kokainu įkliuvo dvidešimtmetė vilnietė, Danijos kalėjime už narkotikų gabenimą bausmę atlieka 46 metų ukmergietė. Net keli lietuvaičiai šiemet sulaikyti Venesuelos sostinės Karakaso Simono Bolivaro oro uoste. Sulaikytieji buvo pasiruošę narkotikus vežti iš Lotynų Amerikos į Europą. Dažniausiai jie beveik nieko nežino apie pasamdžiusius žmones, nieko negali papasakoti ir policijai. Jie gauna krovinį ir žino, kur jį nuvežti. Pavyks - gaus tūkstantį kitą dolerių, nepavyks - keleri metai Lotynų Amerikos kalėjime, kur sąlygos daug blogesnės nei Lietuvos kalėjimuose.
Narkotikai vežami ne tik dvigubuose lagaminų dugnuose, diržuose, rūbuose, bet ir skrandyje. Kurjeris praryja į prezervatyvus ar specialius maišelius supilstytus narkotikus, atvežęs į vietą išgeria vidurius laisvinančių vaistų ir ant puodo laimingas laukia uždarbio. Šiemet pirmieji narkotikus skrandyje gabenantys lietuviai buvo sulaikyti ir Vilniuje. Vasario 9 dieną Vilniaus oro uoste sulaikytas klaipėdietis Giedrius Slušnys pasodintas ant puodo iškakojo apie 300 gramų kokaino. Į Vilnių Giedrius atskrido iš Amsterdamo. Iki tol lietuviai su kvaišalais skrandyje buvo įkliuvę Frankfurte prie Maino.
Automobiliai Lietuvai
Antra sritis, kur pasižymi lietuviai, - tai automobilių vagystės. Rugsėjo pabaigoje Ispanijos rytuose esančio Reuso miesto policija išaiškino automobilių vagių gaują, kuriai priklausė atvykėliai iš Rytų Europos valstybių. Tarp gaujos narių - jaunuoliai iš Lenkijos, Slovėnijos, Kosovo ir Ispanijos. Penki 19-24 metų vyrukai įtariami pavogę du automobilius ir padirbę jiems registracijos numerius bei dokumentus. Pas gaujos narius rasti šaunamieji ginklai, turėjo jie ir narkotikų. O kuo čia dėti lietuviai - paklausite. Ogi vogti prabangūs automobiliai buvo skirti Lietuvos rinkai. Automobilių vagių sulaikymo operaciją ispanų policija surengė po to, kai buvo rastas 120 000 eurų kainuojantis "Mercedes-Benz SL 500" su padirbtais lietuviškais registracijos numeriais. Pranešimas apie šio prabangus automobilio dingimą buvo užregistruotas Toredembaros vietovėje. Ispanijos policija spėja, kad jų šalyje vogti automobiliai pardavinėjami Lietuvoje.
Kalti emigrantai
Ispanai, ypač gyvenantieji dideliuose miestuose, labai susirūpinę saugumu, nes pastaruoju metu Ispaniją tiesiog užliejo nusikalstamumo banga. Skaičiai, kuriuos pateikė šios šalies policija, kalba patys už save: per pirmą pusmetį Madride įvykdyti 175 535 nusikaltimai. Labiausiai ispanus baugina ginkluotų apiplėšimų, chuliganizmų, vagysčių didėjimas. Kasdien Ispanijos sostinėje pavagiamas 51 automobilis. Visą šį nusikalstamumo padidėjimą ispanai sieja su emigrantų skaičiaus didėjimu šalyje. Per paskutinius 3 metus šalyje atsirado apie 3 milijonus nelegalų. Labiausiai ispanai bijo kolumbiečių - dažniausiai jie žudo ir grobia žmones, reikalauja išpirkos. Daug nusikaltimų padaro marokiečiai ir ateiviai iš buvusio Rytų bloko šalių. Šie ne tik vagia automobilius, vagiliauja iš parduotuvių, bet ir, kas ispanams labai nesuprantama, skriaudžia saviškius. Kaip tik šiomis dienomis Ispanijos pietinėje dalyje esančios Kordobos provincijos teismas nagrinėja dviejų lietuvių - B. D. ir J. G. - bylą, kurioje jie kaltinami sužaloję savo tautietį, taip pat grobę asmenis bei vartoję smurtą.
Pasak tyrimo medžiagos, 2001-ųjų birželio 20-ąją Ispanijoje uždarbiavę kaltinamieji kartu su dar trim tautiečiais, kurių policija vis dar ieško, automobiliu nuvažiavo iki La Montielos. Čia jie laikė pagrobę tris tautiečius, su kuriais anksčiau dirbo pas Ispanijos ūkininkus. Iš savo tėvynainių kaltinamieji reikalaudavo dalies atlyginimo, kad neturėtų su jais "problemų". Dviem belaisviams pavyko pabėgti, o trečias nelaimėlis buvo rimtai sužeistas į galvą bei nugarą ir 15 dienų nesulaukė jokios pagalbos. Maža to, įgrūdę į automobilio bagažinę, nusikaltėliai nuvežė savo auką už 25 kilometrų ir ten paliko.
Pažįstami veidai
Į Ispaniją, kaip ir į Vokietiją, lietuvius atveda keli keliai. Vieni atvažiuoja kad ir nelegaliai užsidirbti. Kiti čia slepiasi nuo teisėsaugos, dar kiti - kreditorių. Pirmieji niekam neužkliūtų ir ramiai sau skintų apelsinus ar statytų namus, jei ne nusikalstamų grupuočių nariai, užplūdę Ispaniją. Šioje šalyje sau vietos susirado iš Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus pabėgę gaujų nariai. Jie reketuoja dirbančius lietuvius, kartu su ispanais kontroliuoja prostituciją, narkotikų verslą ir vagia automobilius. Per kelias policijos operacijas buvo bandoma išvaikyti lietuvius reketininkus, bet tai būta daugiau kosmetinės operacijos. Keistu būdu "bachūrai" (nusikaltėlių pasaulio autoritetingi atstovai) sužinodavo apie operacijos laiką bei vietą ir sugebėdavo pasislėpti. Tiesa, vienas kitas policijos ieškomasis yra įkliuvęs, tačiau su tokių pargabenimu vis dar yra problemų. Prieš porą metų tokių operacijų metu daugiausia nukentėjo Panevėžio grupuotė: policijai pakliuvo Interpolo ieškomas V. Vyšniauskas (vienas "Vyšniukų" lyderių), buvo sulaikytas A. Lazauskas, pravarde Lazeris.
A. Lazauskas, kaip ir V. Rakauskas bei V. Kirklys, į užsienį spruko po garsių "Svainijos" įvykių. Tada R. Okuličius išaudė visą nusikaltėlių gaują. Panevėžio teisėsaugininkai jau trynė rankas, kad pagaliau galės pasikalbėti su tų įvykių dalyviais, bet, pasirodė, per anksti. Kol tarp Ispanijos ir Lietuvos vyko susirašinėjimas dėl A. Lazausko grąžinimo į Lietuvą, ispanai Lazerį paleido, mat lietuviai per 40 dienų nesutvarkė dokumentų dėl ekstradicijos.
Ispanai nemėgsta ekstradicijos
Šio straipsnio pradžioje rašėme apie lietuvių deportavimą iš kitų šalių. Visiškai kitoks tarptautinės teisės aktas yra ekstradicija. Tai aktas, kuriuo viena valstybė perduoda sulaikytą savo teritorijoje nusikaltėlį tai valstybei, kurioje buvo padarytas nusikaltimas ir kurios pilietis yra nusikaltėlis. Pernai buvo organizuotos 65 užsienio šalyse sulaikytų asmenų ekstradicijos į Lietuvos Respubliką, užpernai - 32, o 1999-aisiais - 31. Ispanija yra kaip tik tarp tokių šalių, kurios neskuba mums atiduoti nusikaltėlių. Nors manoma, kad į Ispaniją yra pabėgę daugiausia nusikaltėlių, nors ten jie subūrę savo gaujas vykdo nusikaltimus, bet pernai iš Ispanijos ekstradicijuotas tik vienas pilietis. Šiemet reikalai gal kiek pasitaisė, nes sugrąžinti 8 įtariamieji, padarę nusikaltimus. Galbūt Ispanijos valdžia ir suinteresuota, kad į šalį atvyktų kuo daugiau darbininkų, nudirbsiančių sunkiausius žemės ūkio darbus, kurių vietiniai nedirba. Ir kol neliečia ispanų, nusikaltėliai paliekami ramybėje arba išsiperka. Jau šių metų pavasarį A. Lazauskas vėl buvo pakliuvęs Ispanijos teisėsaugininkams į rankas, bet kol kas Lietuvai jo niekas neperdavė.
Šiemet sausį Paryžiuje buvo sulaikytas dar vienas "Svainijos" įvykių dalyvis - Vidmantas Kirklys. Vidmantas pareiškė nenorįs grįžti į Lietuvą, jo pareiškimus sprendė įvairaus lygio apeliaciniai teismai ir dabar V. Kirklys, atrodo, dienas leidžia Paryžiaus Sante kalėjime. Kol kas neaišku, ar jis bus išduotas Lietuvai, ar teisiamas už vagiliavimą Paryžiuje. Pernai prancūzai neperdavė Lietuvai nė vieno, šiemet - vieną nusikaltėlį.
Bene daugiausia ekstradicijuota iš Vokietijos: pernai 20, šiemet irgi jau daugiau kaip 20 nusikaltėlių. Vis daugiau lietuvių šios šalies kalėjimuose atlieka bausmes arba laukia teismo.
Vokietijoje - mašinų vagys
Birželio viduryje Vokietijoje po ilgai trukusios Lietuvos bei Vokietijos kriminalinės policijos bendros operacijos buvo sulaikytas kaunietis Rimas A. (30 m.). Jo automobilyje SAAB 9000 buvo rasta beveik kilogramas heroino, o pats automobilis pasirodė esąs pavogtas Lenkijoje. Rimas A. gerai žinomas policijai ir siejamas su automobilių vagystėmis. Su automobilių vagystėmis siejama dauguma kalinčiųjų Vokietijoje. Kovo mėnesį Osnabriuko (Šiaurės Vokietija) apygardos teismas nuteisė net devynis lietuvius. Teismas įrodė, kad kauniečiai, kurių amžius - nuo 24 iki 41 metų, Osnabriuko apylinkėse pavogė apie 100 brangių automobilių. Čia pat garažuose jie buvo ardomi dalimis arba pakeitus važiuoklių numerius iškeliaudavo į Rytų Europos šalis.
Vokiečiai sako, kad lietuviai labai organizuoti, jiems ir vadovaujama iš Kauno. Užėmę automobilių vagysčių nišą jie stengiasi neužleisti pozicijų, sulaikius ar nuteisus vienus, tuoj pat į jų vietą stoja kiti. Dar prieš kelerius metus Lietuvos piliečiai Vokietijoje tarp užsieniečių padarydavo vos 0,4, , o pernai - jau 1,3 procento nusikaltimų. Panašiai nusikalsta Maroko ir Indijos piliečiai. Vokietijos Bavarijos bei Žemutinės Saksonijos žemių prokurorai su policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais lietuvių nusikaltimams tirti net subūrė specialią detektyvų grupę, kurią pavadino "Kauno" vardu.
Aštriadančiai kvaileliai
Įkliūva lietuvaičiai ir kitose šalyse. Jau daug kartų buvo rašyta apie Danijoje nuteistus žudikus bei plėšikus iš Kupiškio. Nevykėliai plėšikai, tarp kurių irgi daugiausia kauniečių, bandė apiplėšti banką Slovėnijoje. Įsiveržę į Radovlicos mieste esantį "Gorenska Banka", jie pagrobė, mūsų pinigais, apie 75 000 litų, bet nepraėjus nė pusvalandžiui jau buvo sulaikytas pirmasis, o netrukus - ir kiti plėšikai. Slovėnų pareigūnams neteko net ginklų panaudoti. Labai panašiai atsitiko ir Suomijoje, kur lietuviai plėšikai pagarsėjo kaip visiški žiopliai.
Lietuva žengia į Europą ir svarsto, priims ar nepriims. Lietuvos nusikaltėliai, nelaukdami jokio priėmimo, seniai įžengė ir į Europos, ir į kitas pasaulio valstybes. Ne veltui juk Bilas Klintonas siūlė susukti filmą apie lietuvius teroristus, o aktorius Melas Gibsonas lietuvius įsivaizduoja kaip "aštriadančius, pasiruošusius ištaškyti jūsų smegenis".
Berašant šias eilutes informacinės agentūros vėl perdavė pranešimą, kad Ispanijos šiaurėje esančiame Riego de la Vega mieste sulaikyti keturi lietuviai, įtariami plėšikavę šios šalies prekybos centruose ir baruose.
